Sveikų, išradingų ir racionalių 2009-ųjų!

>> 2008 m. gruodžio 31 d., trečiadienis

Sveikinimai gali tapti gana bjauriu dalyku, kaip ir visa kita, ko kartais gauname per daug. Bet visiškai nutylėti, jog baigiasi metai, nepavyks. Senoji ir naujoji valdžios bei visokios objektyvios priežastys padarė beveik viską, kad kitąmet gyventume:

sveikiau
- brangs alkoholis, cigaretės, su klaustuku lieka klausimas, kiek kainuos išlaikyt automobilį, etc.;

išradingiau - kaip ten bebūtų, daug kas brangs, o atlyginimai nebesiruošia didėti, daug kur teks ieškoti alternatyvų ar naujų kelių;

arba racionaliau - teks mažiau norėti.

To ir linkiu kitąmet: sveikatos, išradingumo ir racionalumo. Rašykite savo blogus, skaitykite kitų ir taip pat puikiai bendraukime. Su Naujausiais!

Vaizdas, paimtas iš čia, buvo subalansuotas kitam šių metų įvykiui - Pekino olimpiadai, bet tinka ir Naujiesiems.

Read more...

Kuo rašote savo blogų įrašus?

>> 2008 m. gruodžio 30 d., antradienis

Rašyti ranka ar kompiuteriu? Ši dilema kyla vis rečiau. Dalis (maža dalis) rašančiųjų pasiryžo tiesiog neįsileisti kompiuterio į savo gyvenimą. Likusieji praktiškai atsisakė rašymo ranka. Kartu baigia išnykti ir perrašinėjimo į švarraštį tradicija. Netgi tokia jos atmaina, kai tekstas parašomas ranka, o po to perrašomas kompiuteriu, daugumos būtų pavadinta atgyvena. „Lėtąjį” rašymą su perrašymu išstūmė „greitasis”, kaip cigaretė kadaise nurungė pypkę. Tiesiog pirmajam „nebėra laiko”.

Tokie veikėjai kaip tinklaraščių autoriai galėtų užsiimti lėtuoju rašymu net ir naudodami vien kompiuterį. Iš pradžių sukurpti tekstą kokiame nors tekstų redaktoriuje, o po to jį įdėti į savo blogą. Įdomu, ar daug taip darančių?

Aš pats beveik 100 proc. atvejų rašau tiesiai blogger.com platformoje, nors tai ne itin patogu. Yra įvairių niuansų, pavyzdžiui, kartais noriu ištrinti raidę, o dingsta visas žodis. Kitą sykį sistemai nepavyksta išsaugoti įrašo, būna, kad pats užsimiršęs ką nors paspaudžiu - ir visi suraizgyti sakiniai dingsta velniop amžiams. Nežinau, kas dėl to kalčiausias, gal mano smegenys, bet rašydamas čia dažnai priveliu žioplų klaidų ar parašau pernelyg painių sakinių. Ką jau kalbėti apie blogger reikalus su lietuvių kalbos tikrinimu. Tačiau vis tiek naudojuosi šiuo blogo redaktoriumi ir pasąmonėje turiu tam nepatikrintą argumentą - turbūt man atrodo, jog taip greičiau.

Kiek žinau, yra specialiai tinklaraščių rašymui skirtų teksto redaktorių, yra standartiniai Word, Notepad, Wordpad, OpenOffice Writer ir t.t. Daugybė galimybių rašyti kur kas kokybiškesnius įrašus ir gana patogiai perkelti juos į savo blogą. O gal nė velnio nepatogiai? Galbūt visai ne kokybiškesnius ?Kaip jūs darote?

Read more...

Tai įmanoma: J.Lennonas ragina padėti nupirkti po kompiuterį vargingai gyvenantiems vaikams

>> 2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

XIX amžiuje, kai ėmė taukšėti telegrafai, blinksėti fotografija, pasigirdo pirmosios radijo užuomazgos ir atsirado gausybė kitų stebuklingų komunikacijos prietaisų, pasipylė fantazijos, kad netrukus bus galima bendrauti ir su mirusiaisiais.

XX amžiuje išpopuliarėjo beprotiškiausi dalykai, tačiau prikelti mirusiųjų, regis, taip ir nepavyko. Tik atkurti jų vaizdą ir garsą, kad anie dar kartą pakartotų, kas mus labiausiai žavi.

Tačiau 2008-iesiems einant į pabaigą pavyko prisišaukti Anapilin išėjusį veikėją ir priversti jį pasakyti naują tekstą. Tai padarė visagalė reklama. Prieš 28 metus nužudyta "The Beatles" legenda Johnas Lennonas jau keletą dienų ragina žmones aukoti labdaringai organizacijai "One Laptop Per Child“. Jos darbuotojai siekia aprūpinti saulės energiją naudojančiais nešiojamais kompiuteriais neturtingiausių šalių vaikus.

"
Imagine every child no matter where in the world they were could access a universe of knowledge", - perfrazuodamas savo hitą "Imagine" reklamoje sako J.Lennonas, kurį šiam kilniam darbui prikėlė skaitmeninės technologijos.

Pamatykite tai patys:

Read more...

Linksmų Šv. Kalėdų!

>> 2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis

Supratau, kad be to ne tik būtų negražu, bet ir nenoriu apsieiti. Todėl sveikinu visus, mielieji, su jau priartėjusiomis žiemos šventėmis. Linkiu tikrų, pačių tikriausių Kalėdų.

Taip pat patariu iki negalėjimo persivalgyti (nežinia, kada vėl galėsite sau tai leisti), pasimėgauti žmonių artumu (juk tai nemokama šiluma) ir prisikaupti pilnas kišenes ramybės (šitas turtas praverčia, visi žinom).

Viso kito prilinkės arba jau prilinkėjo šeimos nariai, draugai, giminės, bendradarbiai ir kaimynai su dideliais buteliais vyno. Dar kartą sveikinu:)


paveikslėlis iš crazy-frankenstein.com

Read more...

Darbo pasiūlymas: ieškomi slaptieji pirkėjai

>> 2008 m. gruodžio 23 d., antradienis

Praktiškai bet koks darbas šiais laikais tampa didele vertybe. Tačiau net ir šiuo laikotarpiu pasitaiko tokių pasiūlymų, kurie suintriguoja iki paširdžių.

Skelbimas kviečia atsiliepti visus, norinčius dirti Slaptaisiais pirkėjais - paslaugų tikrintojais. Bendrovė INTERNATIONAL SERVICE CHECK® ieško, jos teigimu, kritiškų, dėmesingų ir santūrių asmenų bet kokio amžiaus, gyvenančių Lietuvoje, tirti suteikiamų paslaugų kokybės įvairiose prekybinėse įstaigose: restoranuose, drabužių arba batų parduotuvėse, juvelyrinėse parduotuvėse ir t.t.

Darbo esmė tokia: kartas nuo karto jūs gausite tikslius nurodymus kur ir kada jūs turite nueiti ir ką jūs turite atlikti ir pan. Anot įmonės, dažniausiai mes tikriname švarą, darbuotojų draugiškumą ir jų norą padėti jums jūsų vizito metu.

Po "vizito", jūs turėsite užpildyti pateiktą klausimyną. Atlygis bus suderintas prieš užduotį ir priklausys nuo konkretaus vykdomo projekto.

Iš pažiūros - ne tik nesudėtinga, bet ir kvapą gniaužia. Galite pasijusti tikru slaptųjų tarnybų agentu. Negi jūsų nevilioja papildomas uždarbis ir nuotykiai? Galbūt net kokie nemokami pietūs tikrinant restoraną...

Žinoma, gali būti ir taip, kad jūsų paprašys patikrinti, ar švaru tame kabinetėlyje, kuriame apsaugininkai "apklausia" įtariamus vagiliavimu iš parduotuvės. Arba paragauti, kaip japonų restorano virėjui sekėsi paruošti mirtingai nuodingą žuvį. Bet juk agentai filmuose panašiai ir dirba, ar ne?

Read more...

Kodėl lietuviai taupo pasisvekinimus

>> 2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Kodėl daugelyje Vakarų šalių susitikę siauresnėje erdvėje sveikinasi ir nepažįstami žmonės, o mūsuose net kaimynai neretai apsieina neburbtelėję vienas kitam "labas"? Pažvelgę tam tikru kampu išvystume paprastą, bet daug aprėpiantį atsakymą.

Vyrauja teorija, kad šiuolaikinio sveikinimosi užuomazgos atsirado pirmykštėse bendruomenėse, kai žmonės ištiesdavo vienas kitam rankas atvirais delnais rodydami, jog neturi ginklo. Trumpai tariant, sveikinimosi gestas reiškė, jog susitikusios personos nėra nusiteikusios priešiškai.
Ilganiui pasiveikinimo judesys mutavo į pamojavimą delnais, keletą lakoniškų bučinukų, galvos linktelėjimą, kokią nors sutartinę frazę ar net pasitrynimą nosimis. Svarbiausia išliko pirmapradė reikšmė: besisveikinantieji yra žmonės, kurie susidūrę vienas su kitu jaučiasi saugūs, arba pasisveikinimu sukuriama saugumo atmosfera.

Lietuvoje, kaip žinia, bendruomeniškumo jausmas dar tik formuojasi. Kai kam primygtinai svarbu gatvėje ką nors aplenkti, parduotuvėje užlysti į eilę, iki kraujo grumtis dėl sėdynės viešajame transporte, apmauti nepažįstamą, ir taip toliau. Sugalvojęs pasisveikinti su į tavo daugiabutį atvykusiais kažkieno svečiais rizikuoji būti palaikytas net psichiškai nesveiku.

Dėl daugybės aplinkybių mūsų visuomenėje susiklosčiusi tokia situacija, kai dauguma vieni kitus laiko priešais. Tarp nepažįstamųjų saugus gali jaustis tik su savimi, tik šiuo asmeniu verta pasitikėti. Todėl ir nesinori rodyti, ar delne nešiesi ginklą.

p.s. esu priverstas padaryti tokią remarką: man gera gyventi Lietuvoje ir tikrai nemanau, kad visi lietuviai yra užgniaužtų ambicijų aukos ir nieko negirdėję apie mandagumą. Tiesiog bandau užčiuopti tendenciją.

Read more...

Lietuva - frankofoniška šalis?

>> 2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Dėl savo šalies mažumo, nepakankamo turtingumo, priklausymo "ne tai" rinkai ir kitų priežasčių, lietuviai interneto platybėse ir paslaugose dažnai pasigenda dėmesio savo tautai ir kalbai.

Vienas didžiausių įžeidimų turbūt yra tas, kad dažnai žiniatinklyje užtinkame, jog estai gali registruotis kaip estai, o mes, po velnių, ...Bet ne apie tai aš.

Dėl pirmoje pastraipoje minėtų priežasčių, dažnai esame surišami su kuo nors, labiau atitinkančiu kriterijus. Reguliariai tenka paturėti reikalų su anglų ar rusų kalbomis, valstybių ir miestų pavadinimais. O, pavyzdžiui, mokamas programėles iPhonams (skaityti čia, komentaruose) tenka pirkti kaip lenkams. Šie variantai iš dalies "pateisinami" - šios valstybės didelės, arti geografiškai arba bent iš tos pačios civilizacijos. Tačiau kad būtume identifikuojami su prancūzais - beveik anekdotas.

Jei pradėtume narplioti, kodėl esame toli nuo frankofoniškos kultūros, rastume gausybę priežasčių, nors turbūt užtektų vien istorinių. Bet šiek tiek pasiknaisioję aptiktume ir iniciatyvų priartinti mus prie varlių valgymo, Eifelio bokšto, Kanų kino festivalio ir tos nuostabiai dviprasmiškos kalbos.

Šai kad ir Mozillos bandymas. Įveskite adresų laukelyje "www.mozilla.lt" ir pamatysite.

p.s. įdomu, nes šiaip jau Mozilla su lietuviais puikiai draugauja.

Read more...

Kokia turi būti eglutė?

>> 2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis

Jau eglučių metas. Ši geniali mintis atėjo į galvą, kai prieš porą dienų pamačiau, kad jas pardavinėja prie mano parduotuvės. Tačiau šiandien, beskaitinėdamas, ką apie Kalėdų medelius rašo tinklaraštininkai (pavyzdžiui, Burgis), prisiminiau juokingiausią įmanomą eglutės variantą, kuris man pirmą kartą išgirdus sukėlė juoko priepuolį, o dar ir dabar iššaukia šypseną.

Nieko nėra juokingiau už dirbtinę eglutę, apipurkštą natūralų eglės kvapą skleidžiančiu aromatu. Tai dar įspūdingiau už knygų pirkimą pagal tai, kaip jų viršeliai dera prie kambario interjero.




Vaizdelį paėmiau iš ehow.com.

Read more...

Ketvirtadienio video

Read more...

Apgink G.Bushą nuo batų! (žaidimas, video)

>> 2008 m. gruodžio 16 d., antradienis

Be visų kitų privalumų ir galimybių, internetas - tai ir didžiausia bei laisviausia pasaulyje humoristų erdvė. Juokai čia sklinda ne tik greičiausiai, bet ir rafinuočiausiai. Žinoma, internete taip pat ir daugiausia šlamšto. Tačiau kad ir koks būtų jo kiekis, jis niekada nenusvers smagaus ir protingo, dažniausiai ironiško humoro, kuris gimsta tą pačią akimirką, kai tik atsiranda, iš ko pasišaipyti.

Turbūt visi girdėjote apie arabų žurnalistą, per spaudos konferenciją sviedusį savo batus į George'ą Bushą. Galite ir pasižiūrėti:



Šis incidentas įvyko sekmadienį ir jau pirmadienį buvo sukurtas flash žaidimas „Bush's Boot Camp", kurio žaidėjas atsiduria kadenciją baigiančio JAV prezidento apsaugininko kailyje. Jis turi pistoletu numušti į G.Bushą skriejančius batus, kol šis įvairiai krypčioja tribūnoje - neva kartodamas judesius, kuriais sekmadienį Irake išsisuko nuo žurnalisto mestų batų. Prašom, pažaiskit:



Nenustebčiau, jeigu jau kuriamas ar sukurtas žaidimas, kuriame galima ne ginti G.Bushą, o svaidyti į jį batus.

Read more...

Mano blogo sveikata ir gyvenimo būdas

>> 2008 m. gruodžio 14 d., sekmadienis

Baigėsi mano apklausa dėl techninių problemų "Kačių lopšiuose". Džiugas, eilinį kartą sužavėjęs savo draugiškumu ir pratestavęs tinklaraštį keliomis skirtingomis naršyklėmis, konstatavo, kad viskas gerai. Panašiai pasisakė ir kiti komentavusieji. Tačiau iš apklausos rezultatų matyti, jog kai kurie IE vartotojai atsidarę "Kačių lopšius" susiduria su nepatogumais - išsimėto atskiri blogo elementai. Netrukus, kai tikiuosi turėti šiek tiek daugiau laiko, ketinu užsiimti kosmetiniu remontu ir pabandyti pašalinti kliūtis.

Kol kas ačiū visiems dalyvavusiems. Taip pat labai kviečiu visus pasidalinti patarimais kaip gydyti slogą. Tikiuosi su jūsų pagalba sukaupti gana rimtą bazę.

Read more...

Rerešypsenėlės

>> 2008 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis

Vienas didžiausią malonumą man gyvenime teikiančių dalykų yra argumentuotos ir išsamios diskusijos su protingais (į šią sąvoką įeina ir humoro jausmas) žmonėmis. Todėl nudžiugau perskaitęs LTSR.LT įrašą, komentuojantį mano įrašą, kurio idėja man kilo skaitant komentarus po jo įrašu. Todėl noriu pratęsti šią įrašų grandinę. Pabandysiu atsakyti į LTSR.LT punktelius:

1. Tu sakai, kad nėra jokio esminio skirtumo tarp kalbėjimo ir rašymo. Aš bent akcentuočiau skirtumą tarp monologo ir dialogo. Imkim kad ir du pavyzdžius, kurie abu, techniškai žiūrint, yra rašymas internete. Pašnekovai, susirašinėdami, tarkime, Skype'u, kitaip jaučia vienas kitą nei blogo autorius ir jo skaitytojas. Priežasčių yra keletas, bet svarbi vien jau ta, kad pirmuoju atveju veiksmas vyksta realiu laiku, o antruoju atsiranda tam tikra laikinė distancija. Todėl tenka skirtingai dėlioti žodžius, kad sukeltum juoką.

2. Iš esmės nei tu, nei aš nesam prieš šypsenėles, tačiau sutariam, kad jos turi būti vartojamos laiku ir vietoje. Kaip žinia, mano ankstesnis tekstas tikrai nebuvo šypsenėlių garbinimas, kaip ir tavo įrašas nėra jų neigimas. Cituoju: "Kai zmogus kalba, jis taip pat deda tas sypseneles kaip ir rasydamas: ten nusisypso, ten aki pamerkia, ten kakta suraukia. Ta pati jis daro ir rasydamas." Aš rašiau tą patį, tik pradėjau nuo kito galo: kai žmogus rašo, jis savo neverbalinę kalbą bando kompensuoti šypsenėlėmis. Ne ką mažiau naudingos, gal net efektyvesnės, yra ir tavo išvardintos intonacijos perteikimo priemonės - galų gale, juk žmonijos raštas tūkstantmečiais išsivertė be šypsenėlių.

Tačiau toliau tu sakai, kad dalis humoro kyla iš neatitikimo tarp kūno ir liežuvio kalbos. Sutinku. Apskritai juokai ir konstruojami iš neatitikimų. Bet tai iš dalies prieštarauja tavo pirmam teiginiui, kad žodžiai yra esminė informacija, o visą kitą nuėmus prasmė neprarandama. Jei liktų vien žodžiai, nebepavyktų sukurpti neatitikimų, ar ne?

3. Dėl konteksto - žinoma, nemažą dalį mes jo turime bendrą. Vien lietuvių kalba jau yra daug apimantis kontekstas. Tačiau aš anam savo įraše taip ir reziumavau: arba jis yra, arbe ne.

4. "Jei gali nejuokauti - nejuokauk", visų pirma, yra skambi frazė. Tam tikra prasme, juokinga, bent ironiška. Tačiau manau, kad prasmės grūdas joje yra.

Jaučiuosi kažką pamiršęs, tačiau tikiuosi, jei diskusija toliau vystysis prisiminsiu arba tu man priminsi.


p.s. tas mūsų "atvejis" man tiesiog sukėlė minčių ir priminė keletą kitų atvejų, nebūtinai susijusių su manimi, tiesiog skaitytų. Nesakau, kad tai chrestomatinis šypsenėlių reikalingumo pavyzdys. Bet vis dėlto manau, kad mūsų aptariama "problema" egzistuoja.

Read more...

Pigumas vs. bendravimas

>> 2008 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Paklausyk Lietuvos radijo reklamų ir diagnozuosi: ligų metas. Neskaitant kelių įspėjimų vairuotojams nebūti girtomis kiaulėmis ar vienos kitos atsitiktinės reklamos, eteryje karaliauja vaistų ir vaistinių pavadinimai.

Porą kartų pataikęs nugirsti visą reklamų seriją suprasi, kuri socialinė grupė yra pagrindinis taikinys. Štai dvi močiutės pagautos nuoširdžiausiame pasaulio pokalbyje apie sveikatą. "Valocordin lašiukai!" - burtažodį ištaria ta, kuri jau jį gėrė, tai, kuri dabar skundžiasi prasta savijauta. "Valocordinas!" - pakartoja kita su tokiu išgelbėtosios džiaugsmu, tarsi per vieną akimirką jos sūnus būtų vedęs, duktė pagimdžiusi pirmąją anūkę, vyras prisikėlęs iš numirusiųjų, pensija išaugusi dukart, o šildymas virtęs nemokamu.

Toliau prasideda visa įdomybė. Dauguma vaistinių tinklų reklamose triūbija apie nuolaidas arba ypatingą vaistų pigumą. Tuo tarpu "Litfarma" žengia kitu keliu. Jos šūkis: "Išklausysime ir patarsime!".

Virtuoziška. Užuot kalbėjus apie kainas, kurių mažinimo mechanizmą per radiją ir taip sunku išaiškinti, akcentuojama tai, kas dažnai pamirštama, bet itin svarbu, ypač pagyvenusiems žmonėms: "išklausysime". Stebuklas, kaip tai gali padėti. Išsipasakosi apie savo negalavimus ir pusė iš jų čia pat praeis. Gali būti, jog iš tiesų sutaupysi: jei ne pinigų, tai sveikatos, nors tai, kaip žinia, tampriai susiję.

Aišku, tai tik reklama. Bet ką jūs rinktumėtės: keliais procentais mažesnę kainą ar keliomis šypsenomis malonesnį aptarnavimą?

Read more...

Išgelbėkit nuo slogos!

>> 2008 m. gruodžio 8 d., pirmadienis

Galvojau, kaip čia pasisveikinus, kol galiausiai nusprendžiau banaliai nejuokauti su žodžiu "sveiki", kai pats sloguoju. Tačiau parašiau sakinį ir supratau: aš juk pasisveikinau...

Bet kokiu atveju, kreipiuosi į jus pagalbos. Patarkit, kaip išsigydyt slogą? Norėtųsi greitai, nepernelyg skausmingai ir, žengiant koja kojon su mūsų laikmečiu, nebrangiai.

Receptų yra šimtai, o tarp jų - ir filosofinis ("gydoma sloga praeina per 7 dienas, negydoma - per savaitę"). O kokių griebiatės jūs? Ir kodėl?

Read more...

Juokai rimtu veidu

>> 2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Nuo barono Miunhauzeno laikų sakoma, kad didžiausios kvailystės gyvenime padaromos rimtu veidu. Kažką panašaus galėtume pasakyti ir apie juokus, ar ne? Tačiau pastaruoju metu mūsų blogesferoje reguliariai užtinku teiginį, jog šiais laikais pokštų, pasakytų ar parašytų be šypsenėlės, nelabai kas besupranta (paskutinį kartą šią mintį išdėstė LTSR.LT). Kodėl taip galėtų būti? Šįkart panagrinėsiu tik juokavimą raštu.

Apie juokus tinklaraščiuose galima pažerti gana įtikinamos teorijos. Psichologai yra paskaičiavę, kad verbaline kalba, t.y. žodžiais, pašnekovui pateikiame tik apie 20-40 proc. informacijos. Didesnę dalį pranešame neverbališkai: gestais, grimasomis, kalbos tonu, ir t.t. Rašydami tinklaraščius tik žodžius ir teturime. Nežodinę kalbą gali atstoti tik šauktukai, klaustukai ir, bene efektyviausiai, šypsenėlės.



Nelabai tikiu rašymo patarimais, bet beveik visuose jų rinkiniuose rastume ką nors panašaus į šį: jei gali savo tekste nejuokauti, nejuokauk. Jeigu plačiau, tai, kas rašančiajam atrodo juokinga, nebūtinai prajuokins ir skaitantįjį. Ne tik dėl gebėjimo dėlioti žodžius, bet ir dėl skirtingų autoriaus ir skaitytojo nuotaikų ar patirčių. Visada juokingai juokauti raštu geba tik tikri meistrai, pavyzdžiui, šis ponas.

Žinoma, yra tokių tinklaraštininkų, kurių humoro jausmas mums savas, todėl net ir subtiliausias jų humoras pralinksmina be šypsenėlių. Kaip ir žmonių, kuriuos gerai pažįstame. Tiesiog nujaučiame, kada jie juokauja. Būna ir tekstų, kurie parašyti taip, kad savaime kelia juoką.

Tačiau kai prieš akis - tik vienas, atrodo, rimtai, parašytas sakinys, mums reikia konteksto. Arba jie egzistuoja, ar ne.

Read more...

Kiek pinigų vertas tavo tinklaraštis?

>> 2008 m. gruodžio 3 d., trečiadienis

Scanios užrodytas užklydau į svetainę, kuri suskaičiuoja visai padorias sumas, kiek verti mūsų tinklaraščiai. Pakelia nuotaiką, rimtai.

Štai mano Kačių lopšiai pirkėjui esą atsieitų 1129,08 dolerių. O jei dar paversčiau į litus... Manau, kad visai neblogai, ką? Tuojau įsidėsiu skaitliuką, kuris kasdien rodys šio tinklaraščio vertę.

Bet šiaip jau man reikėtų susikuklinti, nes, pavyzdžiui, jau minėto Scanios blogo vertė yra 12984.42 dolerių. Beveik 13 tūkstančių baksų! Ar tik neverta keisti profesijos?

Patikrinkime populiariausių (pagal Blogologą) lietuviškų tinklaraščių kainas:

3)Justino Beinoriaus blogas. Nei daug, nei mažai: $46,856.82
2)O štai "Žudyk reklamą" vertas vos $24,275.22, ir tai tik tada, jei į adresų laukelį įvedama nuorodą su www. Vien tik zudykreklama.lt vertas 0 dolerių, taigi ir visų kitų valiutų:)
1)Vienastoks, pardavęs Nežinau.lt, galėtų išvažiuoti ilgų ilgų atostogų. Arba nusipirkti naują automobilį. Arba išleisti pinigus kur kas kūrybiškiau. Tai visai įmanoma, kai gauni $51,373.14.

Beje, pats Vienastoks neseniai rašė apie svetainę, kuri matuoja tinklalapių vertę pagal tai, kiek kartų jie buvo paminėti išskirtinai blogosferoje. Jos rezultatai leidžia kitaip pažvelgti į puslapių populiarumą. Pavyzdžiui, Delfi.lt įrašytas į 24203 vietą, o One.lt tik į 258849 vietą. Tuo tarpu nežinau.lt yra 26899-a svetainė, taigi turinti beveik tiek pat įtakos kiek Delfi.lt ir triuškinamai lenkianti tokius portalus kaip One.

Mano minima svetainių vertės skaičiuoklė suteikia dar daugiau pasitenkinimo tinklaraštininkams. Pagal ją visokie delfiai verti apskrito nulio:) Jei netikit, cituoju: "Your blog, www.delfi.lt, is worth $0.00". Jau minėtas One.lt, tiek pat. Kaip ir Delfi.lt blogas, beje.

Linksmybės, ane? O moralas paprastas: jei netenkina atsakymas, užduok kitą klausimą:)

Read more...

Su gimtadieniu, Woody Allenai!

>> 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

1935 metais gruodžio pirmoji reiškė ne tik žiemos, bet ir Allano Stewarto Konigsbergo gyvenimo pradžią. Todėl šiandien šis žmogus švenčia 73-ąjį savo gimtadienį, tiesa, daugiau sveikinimų jis greičiausiai sulauks garsaus kino režisieriaus, scenaristo, aktoriaus ir rašytojo Woody Alleno pavarde.

Woody Allenas gimė Niujorke ir nuo to laiko jiedu neatsiejami. Neurotiko niujorkiečio, dažnai rašytojo, charakteris tapo vizitine jo kaip aktoriaus kortele.

Savo karjerą jis pradėjo penkiolikos, kai debiutavo rašydamas laikraščiams trumpus sąmojus. Vėliau ėmė dalyvauti komikų vakaruose, kol 1965 metais buvo pasamdytas sukurti scenarijų filmui "What's New Pussycat". Po metų režisierius susuko pirmąjį savo filmą "What's up, Tiger Lily?"

Nuo to laiko Woody Allenas sukūrė begalę filmų, beveik visuose vaidino pats ir beveik visi pelnė kokį nors apdovanojimą. Vien "Oskarams" jis buvo nominuotas 21 kartą: gavo 14 nominacijų kaip scenaristas, šešias kaip režisierius ir vieną kaip aktorius. Laimėjo tris JAV Kino akademijos statulėles: dvi už scenarijus ("Annie Hall"ir "Hannah and her sisters") ir vieną už režisūrą "Annie Hall"). "Annie Hall" tapo apskritai bene geriausiai įvertintu jo kūriniu, mat už vaidmenį jame W.Allenas ir buvo tą vienintelį kartą nominuotas "Oskarui" kaip geriausias aktorius. Tačiau dėmesio verti dauguma jo kūrinių. Pavyzdžiui, Lietuvos televizija neseniai rodė 10 režisieriaus filmų. Visi 10 buvo verti dėmesio.

Kartu su šiuo kino keistuoliu per jo filmus keliauja ir moterys, dažnai pavadinamos jo mūzomis: Diane Keaton, Mia Farrow, dabar tokia kartais tituluojama Scarlett Johansson. Nors jaunoji aktorė pareiškė nenorinti būti vieno režisieriaus aktore, ji nusifilmavo ir dabar Lietuvoje rodomame W.Alleno filme "Viki Kristina Barselona".

Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti jo stilių, pavadinčiau W.Alleną literatūriškiausiu visų laikų kino kūrėju. Jo filmai, dažniausiai komedijos, kupini kitų kūrinių ar gyvenimo situacijų parodijos, kuri atsiskleidžia ne tik siužetu, bet ir ilguose, tačiau neprailgstančiuose dialoguose ir monologuose.

Visko apie šį žmogų, beje, mokantį ir groti klarnetu, nė neketinau surašyti. Jeigu norite pasidomėti plačiau, galite pradėti kad ir nuo čia. Bet esminius W.Alleno vaidybos ir filmų dialogų bruožus atskleidžia ši ištrauka iš jau minėto filmo "Annie Hall".

Read more...

Kur dingo blogeriai.net?

>> 2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis

Kažkur kažką praleidau ir dabar noriu pasivyti. Jūs gi žinot. Pasakykit ir man. Kur dingo blogeriai.net?

Prieš porą mėnesių ši naujausių lietuviškų blogosferos įrašų rodykla ir skaitykla užsidarė remontui ir, jei gerai pamenu, žadėjo vėl išlįsti į dienos šviesą lapkričio pradžioje. Apie lapkričio vidurį svetainėje pasirodė naujas pažadas: "jau greitai". Tačiau dabar tai skamba nebe optimistiškai, o taip, kad jau galima sau leisti žaismingai pasišaipyti.

Na gi, pasakykit man, kur dingo blogeriai.net?

Read more...

Apklausa: tinklaraščio problemos

>> 2008 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Sveiki,

kreipiuos į Jus taip, kad šis įrašas taptų panašesnis į laišką, mat noriu atsakymų. Bent jau į apklausose, kurias matote žemiau dešinėje pusėje.

Paprastai naršymui ir tinklaraščiui naudoju Mozilla, bet prieš porą dienų teko jį atsidaryti per neaiškios versijos Internet Explorerį. Vaizdas manęs nenudžiugino: visos skiltys išsimėtė kaip kuri norėjo. Įrašus skaityti galėjau, bet susivokti išsamiau būtų reikėję bent jau sidabrinės kantrybės. Todėl klausiu jūsų: kokioje naršyklėje skaitote šį tinklaraštį ir ar susiduriate su kokiomis nors problemomis? Galbūt permetate akimis tik RSS? Tuomet, žinoma, mažai vilties, bet prašau taip pat sudalyvauti apklausoje.

Pasirinkite apklausą pagal naršyklę.

nuoširdžiai Jūsų,

cgedas

Read more...

Muzikinis albumas USB rakte ir muzikos industrijos ateitis

>> 2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

Nesu didelis Lino Adomaičio muzikos gerbėjas, bet šiandien nugirdau, kad naująjį savo albumą dainininkas planuoja išleisti ne tik CD, bet ir USB rakto formatu. Pasaulyje tai, regis, nėra naujiena, bet Lietuvoje apie panašų sprendimą neteko girdėti. Įdomu, ar ne?

Žavu, kad muzikos industrija, pamokyta mp3 dalijimosi fenomeno, dabar bando žengti koja į koją su laiku. Dar viena psichologiškai turbūt sunki, bet gana logiška idėja - L.Adomaičio USB rakte nebus jokių apsaugos programų. Taigi nusipirkta muzika bus galima be apribojimų dalintis su draugais, skleisti internete, ir taip toliau. Iš esmės pirkėjas už maždaug įprastą kainą gaus 2 gigabaitų "flashą" su papildu - keliolika dainų, nuotraukų iš fotosesijos, dainų žodžius ir t.t.

Kur tai veda? Pirmiausia, tai dar vienas žingsnis atskiriant garso įrašą nuo jo laikmenos. Kadaise muziką galėjo groti tik pats aparatas (tarkim, muzikinės dėžutės). Vėliau išpopuliarėjo plokštelės, kurių perrašymui reikėjo specialios įrangos. Viską šiek tiek supraprastino audiokasetės, dar labiau - kompaktiniai diskai. Tačiau iš muzikinio CD negalėjai neapsižiūrėjęs ištrinti jo turinio. Su USB raktu tai gali įvykti ir visai netyčia. Mėgstamo atlikėjo įrašai, sakyčiau, netenka sakralumo. Kita vertus, jei dainas pumpuojiesi iš interneto, šį etapą jau seniai esi pasiekęs.

Kitas klausimas: iš kur muzikantams šiais laikais užsidirbti pragyvenimui? USB rakto atsiradimas, žinoma, čia esmės nekeičia. Tačiau rodo, jog gimsta supratimas, kad ateitis priklauso ne tiesioginiams albumų pardavimams, o naujoms reklamos formoms (kad ir reklama interneto svetainėje arba kažkas panašaus, ką su naujausiu albumu padarė Andrius Mamontovas ir "Omnitel") ir koncertams, greičiausiai gyvo garso. O saldžiabalsėms dailiafigūrėms turbūt teks gyventi iš pozavimo erotinėms nuotraukoms.

Apie L.Adomaičio ir kitų lietuvių atlikėjų eksperimentus muzikos rinkoje plačiau galite pasiskaityti čia.

Read more...

Kontrataka prieš krizę

>> 2008 m. lapkričio 25 d., antradienis

Žiniasklaida, dažnai mananti, kad efektyviausia žmonėms parduoti baimę, įsijautė į krizės paieškas kaip turi būti. Pavyzdžiui, vienas iš krizės vėliavnešių, "Lietuvos rytas" kasdien randa naujų jos įrodymo pavyzdžių, kad ir psichiatrų darbo ritmo permušimai.

Visuotiniam gasdinimui puikiai padeda ir naujosios pozicijos, visų pirma, Andriaus Kubiliaus įsijautimas į deficitų skaičiavimą, ir naujosios opozicijos, pavyzdžiui, Gedimino Kirkilo, desperatiškos pastangos išnaudoti paskutines premjeravimo dienas reitingams atitaisyti: interviu, kuriuos vis dar dalina ministro pirmininko grafiku, liejasi vien kritika, o iš paskutinių vizitų parsivežamos tik esą blogos naujienos.

Tačiau žiniasklaida jau turbūt pati baigia įsivaryti save į kampą. Todėl kyla savotiška kontraataka. Kol kas ryškiausiai tai jaučiama kultūrininkų, pavyzdžiui, Renatos Šerelytės ar Gitanos Gugevičiūtės, tekstuose. Bet tam tikra refleksija jau užsiima ir kasdienių naujienų kalviai.

Džiugu. Nuotaikų balansas išgelbėtų bent jau ką tik minėtus psichiatrus.

Read more...

Kalėdos ir kelininkai

>> 2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Lietuvoje šiandien siaučia pūga. Nors kai kam ji jau atnešė nemalonių padarinių, kai kam apribojo laisves, man patinka. Tai įrodymas, kad Kalėdos šiemet bus, nors prekybos centrai puoštis neskuba, prekės brangsta, pinigų dovanoms mąžta, o šventiniai vakarėliai tapo deficitu. Įsivaizduoju pūgą malonią, maždaug tokią:


Nuotaika puiki: jaukumas yra nemokamas, todėl infliacijos ir krizės jo negali atimti. Tačiau pasižiūriu už lango, pasiskaitau naujienas iš kelių fronto ir lenda man galvon cinizmas: kelininkus pasikeitusios oro sąlygos turbūt ir vėl užklupo nepasiruošusius. O gal klystu?

Read more...

Obuolys nuo obels...

>> 2008 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Iš kažkur turiu "Microsoft" tušinuką. Neblogai rašo ir nuolat atsiduria pora ranka, todėl dažnai jį naudoju. Bet viena kvaila jo savybė tiesiog siutina - vos tik parašau daugiau nei du žodžius, be jokios priežasties išsijungia.

Kažką primena, ar ne?:)

Read more...

Pasaulio pabaigos nuojauta

>> 2008 m. lapkričio 17 d., pirmadienis

Holivudas vieną po kitą pumpuoja filmus apie pasaulio pabaigas. Lietuvos kino teatruose tuoj debiutuos dar vienas - "Diena, kai sustojo Žemė". Toks jausmas, kad žmonės patys prašosi savo pasaulio galo.

Šio tinklaraščio pagerbtasis Kurtas Vonnegutas, rašydamas, jog "mūsų planetos imuninė sistema bando atsikratyti žmonių", turbūt norėjo pažadinti visuomenę kažko griebtis, o ne kurtis savo mirties scenarijus.

Gal ir gerai, kad yra senas geras Džeimsas Bondas, visada pasiryžęs išskersti minias blogiukų arba galbūt-blogiukų
vien tam, kad mes prabustume šiame pasaulyje ir rytoj. Tiek ir teturime - kvantą paguodos.


Read more...

Trys klausimai apie socialliberalus

>> 2008 m. lapkričio 15 d., šeštadienis

Po nesekmės Seimo rinkimuose Artūras Paulauskas elgiasi visai vakarietiškai ir atsistatydinaNaujosios sąjungos pirmininko pareigų. Politikas partijai vadovavo nuo pat jos įkūrimo 1998 metais. Klausimai:

1) Ar A.Paulauskas sugebės partijoje būti ne pirmininku?
2) Ar partija sugebės turėti kitą pirmininką?
3) Kodėl ši sąjunga vis dar naujoji?

Read more...

Naujas tinklaraščio elementas

>> 2008 m. lapkričio 13 d., ketvirtadienis

Nusprendžiau, kad be kitų svarbių "pridėlių" (RSS, kai kas sako - Twitter, etc.), papildančių pagrindinį tinklaraščio variklį - įrašų srautą, reikia turėti ir šį. Tai yra erdvė, kur skaitytojai gali bendrauti su blogo autoriumi ir tarpusavyje nesisprausdami į konkretaus įrašo rėmus: klausti, kritikuoti, patarti ir taip toliau. Laukiu visų Jūsų komentarų paraštėje.

p.s. negaliu meluoti - nusižiūrėjau idėją nuo Scania.

Read more...

Paraštė: rašykit, kas tik šauna į galvą

Jeigu pirštai ar pakaušiai niežti kažką man parašyti, o nerandat, kur, rašykit čia. Komentuokit, klauskit, kritikuokit, siūlykit...vienu žodžiu, darykit viską, ką tik įmanoma jungiant raides į žodžius, o žodžius - į sakinius.

Read more...

Iš amžinųjų dėdės Mykolo tiesų (9): kišeninė kainodara

Žinoma, ekonomistai sugebėtų tai paaškinti, tačiau galvoj sunkiai telpa: kai kuro kainos auga, prekės ir paslaugos brangsta. Kai kuro kainos krenta (pavyzdžiai čia arba čia), vis tiek brangsta. Priežastis slypi kažkur kišenėse...

Read more...

Politikai aiškinasi vienas prieš vieną

>> 2008 m. lapkričio 12 d., trečiadienis

Centro dešiniųjų koalicijos formuotojai vis dažniau taiko tokį derybų būdą: visi derasi derasi, o kai dėl kokio nors klausimo susikerta dvi nuomonės, visi kiti palieka tų nuomonių turėtojus vienas prieš vieną. Išsiaškinti, liaudiškai šnekant.

Pirmą kartą tai nutiko prieš porą savaičių, kai dėl Seimo pirmininko kėdės susipešė Liberalų sąjūdis ir Tautos prisikėlimo partija. Vakar, kai partijos dalinosi Seimo komitetus, špagas sukryžiavo Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai ir prisikėlėliai. Pasak pastarosios lyderio Arūno Valinsko, "koalicijos partneriai patikėjo mums šią dilemą su konservatoriais išspręsti dviese". Mandagus žmogus, ką? Šiandien dėl mokesčių suvienodinimo dviese aiškinosi konservatorių krikdemų pirmininkas Andrius Kubilius ir Liberalų sąjūdžio vadas Eligijus Masiulis.

Atrodo, šitas būdas veikia! Žinoma, taip efektyviau: derybininkai, kuriems tas klausimas ne aktualus, gali eiti veikti ką nors kita, o likusios dvi pusės atvirai pabendrauja ir... išsiaiškina.

Beje, viskas vyksta gana rafinuotai - tų, kurie aiškinosi, net nosys po to nebūna kruvinos. Tačiau naujasis aiškinimosi metodas turbūt ir bus "kaltas" dėl to, kad šiose koalicijos partnerių derybose, regis, dar neteko matyti moterų.

Read more...

10 šios akimirkos filmų

>> 2008 m. lapkričio 11 d., antradienis

Atsipalaidavimui įsigeidžiau parašyti dar ką nors apie kiną ir ką nors asmeniško. Taip gimė mano mėgstamiausių filmų šią akimirką dešimtukas. Vietos paskirstytos ne pagal "gerumą", o tiesiog pagal abėcėlę. Tarkime, kad visi dešimt jų daugmaž vienodai, nors labai skirtingai, neblogi.

Dar kartą pabrėžiu - tai akimirkos, na, gal dienos ar savaitės favoritai, mat pasaulyje, mano giliu įsitikinimu, susukti bent keli šimtai gerų filmų. Tačiau šiokios tokios mano smegenų vingių vingiavimo tendencijos išryškėja.

Read more...

Kaip Alfa.lt laikėsi etikos

>> 2008 m. lapkričio 10 d., pirmadienis

Kaip rašo Alfa.lt, Vilniaus apygardos teismas šiandien paskelbė nuosprendį trims moterims, kurios buvo kaltinamos merginų į Jungtinius Arabų Emyratus išvežimu. Griežčiausiai - 3 metų laisvės atėmimo bausme - nuteista įmonės „Perspektyvus modelis“ savininkė 23 metų Rūta M.

Kitos nuteistosios taip pat įvardijamos tik vardais ir pirmosiomis pavardės raidėmis:
Rūta R. ir Rita P. Kokią galima padaryti išvadą? Alfa.lt žurnalistas arba nesužinojo tų pavardžių, arba redakcija nusprendė pasirodyti labai etiška.

Jei pirmas varintas, tai kai kam pritrūko šiek tiek dedukcijos (visada, žinoma, yra išimčių pavardėse, bet...). O jeigu antras variantas, tai tiesiog juokinga. Paskaitykit citatą iš jau nurodyto teksto:


"Mano dukra (kaltinamoji Rūta M. – Alfa.lt) nieko neapgaudinėjo. Ji – tik menkas lašas sistemoje. <...> neturėdami „užnugario“ ir pinigų nieko negalėjome pasiūlyti“, – kalbėjo kaltinamosios motina Lina Mikalauskienė.

Dar turite abejonių dėl pavardės? Skaitykite čia, o galite netgi ir čia.

Read more...

"Perpetuum mobile" - dar vienas lietuviškas filmas

>> 2008 m. lapkričio 9 d., sekmadienis

Vakar pratęsiau tradiciją žiūrėti naujus lietuviškus filmus - kine stebėjau neseniai startavusį režisieriaus Valdo Navasaičio kūrinį "Perpetuum mobile". Dviprasmis įspūdis.

Vertindami filmą banaliai galime išskirti du žiūrėjimo lygmenis: emocinį (patiko/nepatiko) ir intelektualinį (kokiame lygyje apie ką nors filosofuojama, kokius kitus kūrinius filmas cituoja/ kritikuoja/parodijuoja ir t.t.).


Pirmojo lygmens kokybę puikiai atspindėjo kartu su manimi filmą žiūrėję draugė ir draugas. Jie kuo toliau, tuo garsiau aptarinėjo ne itin sėkmingus kino tekso ėjimus, o išvydę pabaigą tiesiog pradėjo juoktis. Negaliu sakyti, kad jie neteisūs. Jau po pirmojo kadro: laivelio grandinė stambiu planu, nušiūreno frazė: "kaip lietuviška..." Tikrai, šis filmas kaip vaidybinis - iš tų lietuviškų blogąja žodžio prasme. Jeigu ne aktoriai - Dainius Gavenonis, Ramūnas Cicėnas - apimtų visiškas nuobodulys. Vienas kitas dialogas stipresnis, bet šiaip "Perpetuum mobile" - eilinis įrodymas, kad lietuviškų scenarijų rašytojai yra poetai, o ne prozininkai ir kad V.Navasaitis - pirmiausia dokumentalistas, o ne vaidybinio kino kūrėjas. Idėją, kur čia buvo ta intriga, žiūrovai išgirsta: galiausiai paaiškėja, kad pagrindiniai filmo herojų likimai susipynę labiau nei jie manė. Tačiau intrigą maloniau ne suprasti, o pajusti. Tam, kad lauktum, kaip veiksmas vystysis toliau. Deja.

Nesijaučiu pakankamai kompetentingas gilintis į antrąjį lygmenį - tam mažų mažiausiai reikėtų dar kartą pažiūrėti filmą, bet kad tai įvyktų, prodiuseriai turėtų sumokėti man, o ne aš jiems. Vis dėlto tam tikrų "duomenų" naujasis V.Navasaičio darbas turi. "Amžinojo variklio" leitmotyvas gana nuosekliai skamba visame filme. Po pirmo žiūrėjimo sunku viską susieti, bet kuo arčiau pabaigos, tuo dažniau rodomi gamtos vaizdai turbūt turėtų susilieti į prasmingą kalbą.

Bėda ta, kad neapleidžia jausmas, jog labiau vertėjo kurti trumpametražį filmą. Dabar niekaip nepavyksta atrasti taikos tarp filmo siužeto ir jo pateikimo formos. Lėtas montažas, netinka pasakojamai istorijai, nors tu ką. Arba istorija netinka montažui.

Kita vertus, dviprasmiškumas - pagrindinis šito filmo palydovas. Kino teatruose rodytas anonsas žadėjo vos ne tarantinišką kriminalinę dramą. Aprašymas, priešingai - kažką kimkidukiško. Nei kurios nors vienos versijos, nei aukso viduriuko vakar nepamačiau.

Read more...

Kultūrininkai valdė nuo seno

>> 2008 m. lapkričio 7 d., penktadienis

Šiandien esu nusiteikęs linksmai ir optimistiškai, nors būsimoji Vyriausybė, tiksliau - jos planus pranešanti žiniasklaida, mano galva, jau neadekvačiai uoliai kalba apie taupymą.

Tačiau parašyti noriu apie būsimą Seimą. Nemažiau madinga tema už diržų veržimąsi šiandien yra pašaipos, ką veiks naujieji parlamentai Antanas, Asta Baukutė ir panašūs. Bet man šiandien šovė išganinga mintis - juk tokie politikai puikiai atitinka lietuvių charakterį.

Mūsų tauta nuo seno negalėjo viso laiko ir jėgų skirti savo kultūros puoselėjimui, nes nuolat teko galvoti apie valstybės reikalus. Pavyzdžiui, LDK laikais talentingiausi žmonės turėjo kardu ginti Lietuvą nuo kryžiuočių ir kitų atėjūnų, o ne rašyti poezijos rinkinius. Tarp XIX ir XX amžių sandūroje bei tarpukaryje veikusių asmenybių - daugybė kultūros žmonių, pavyzdžiui, visų galų meistras Jonas Basanavičius, kuriam vadovaujant buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas ar rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pirmininkavusi pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, dauguma kūrėjų-politikų tuo metu buvo populiariosios kultūros atstovai. Tokie, kaip dabar yra Inga Valinskienė ar Ezopas. Tik darbo anų laikmečio žmonės įdėdavo daugiau. Tačiau duokime ir dabartiniams šansą:)

p.s. jei kas nors pradės piktintis, kad lyginu Basanavičių su Ezopu, tai dar kartą perskaitykit tekstą arba prisiminkit, jog kadaise turėjote humoro jausmą.

Read more...

B.Obama - be penkių minučių JAV prezidentas. Ką mums dabar daryti?

>> 2008 m. lapkričio 5 d., trečiadienis


Nors oficialiai tai bus įtvirtina tik gruodį, skelbiama, kad naujuoju prezidentu amerikiečiai pasirinko Baracką Obamą. Jis taps pirmuoju tamsiaodžiu JAV vadovu.

Tai nebuvo netikėta, bet spontaniškų reakcijų netrūksta. Savo nuomones karštai dėsto ir lietuviai. Pagal kai kurias apklausas demokratų kandidatas B.Obama būtų nušlavęs savo varžovą Johną McCainą beveik visose pasaulio valstybėse, tačiau mūsų šalyje daug ir nusiteikusių skeptiškai, pradedant blogeriais ir baigiant politikos komentatoriais.

Pagrindinis svarstymo objektas mūsuose tas pats kaip ir visame pasaulyje - kaip keisis JAV užsienio politika. Dažnai manoma, kad Lietuvai naudingus G.W.Busho darbus kur kas geriau tęstų J.McCainas:. Vietnamo karo veteranas ne tik yra iš tos pačios respublikonų partijos, bet ir kur kas kiečiau pasisako prieš Rusiją. Be to, bent turi patirties. Kita vertus, kai kurie mūsų šalies analitikai kalba, kad JAV ir Lietuvos santykiai išrinkus B.Obamą neturėtų ypatingai keistis. O K.Girnius prieš porą dienų rašė, kad Lietuvai kaip tik naudingesnis demokratų kandidato lankstumas.

Prisipažinsiu: kurį laiką aš maniau, kad J.McCaino politika būtų kur kas palankesnė Lietuvai. Tačiau išrinkus B.Obamą JAV prezidentu tikrai nedarau tragedijos. Visų pirma dėl to, jog informacija apie Amerikos lyderio rinkimus daugiausia buvo pagrįsta emocijomis, kaip ir, mano galva, pati rinkimų kampanija. Tik pagalvokit - visas pasaulis tarsi apsvaigo, o žmonės pasidalijo savo remiamais kandidatais nors nė velnio nėra amerikiečiai ir neturi teisės ten balsuoti. B.Obama visų pirma laimėjo savo charizmos ir daug kam įgrisusio G.W.Busho bei finansų krizės dėka, o ne dėl siūlomų reformų.

Ten, kur tiek daug jausmo, mažai ką galima priimti už gryną pinigą. Kas buvo (ne)pasakyta - (ne)pasakyta, kas (ne)išgirsta - tas (ne)išgirsta. Dabar esu linkęs B.Obamai duoti šiek tiek laiko, kol bus galima padaryti išvadas, koks jis prezidentas.

Be to, manau, kad vieno asmens (su viceprezidentu - dviejų) perrinkimas šiuo atveju negali staiga visko apversti aukštyn kojom., juk valstybė - gremėzdiškas mechanizmas. O visa demokratų partija turbūt nėra nei mažesnė, nei didesnė Lietuvos (ar Baltijos šalių) draugė palyginus su respublikonų partija.

Trečia, permainos nebūtinai reiškia, kad švytuoklė žaibiškai šaus į visiškai priešingą pusę. Galų gale, pasaulis dabar tikrai nėra tobulas, JAV ir Lietuvos santykiai taip pat. Taigi tam tikri pasikeitimai gali atnešti ir naudos.

p.s. kokios galingos bebūtų JAV, niekada nesutiksiu, kad ten renkamas pasaulio valdovas. Todėl nežinau, kiek svarbu, ar mes mylime B.Obamą, ar ne.

Read more...

Dėdę Mykolą stebina

>> 2008 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Žali, mėlyni, juodi, raudoni, gelsvi, rudi, margi, dryžuoti, languoti...BALTiniai.

Read more...

Aforizmų kova: demokratija vs. krizė

>> 2008 m. spalio 30 d., ketvirtadienis

Sukurpti šį įrašą mane paskatino Scania komentaras apie rašinį "Istorija dar nesibaigė?". Vienas unikaliausių man žinomų Lietuvos tinklaraštininkų parašė: "Demokratija neturi jokių veiksmingų būdų nepakliūti į bėdas." Jo stilius, nekitaip.

Nenuvertindamas Scanios originalumo, spėju, jog ši mintis atėjusi iš kur nors kitur, žinoma jau senokai, kas šiuo atveju prideda jai svorio. Tačiau ją galima atremti taip pat plačiai žinomais aforizmais, pavyzdžiui: "Demokratija - pati blogiausia valdymo forma, bet pasiūlykite geresnę".

Vis dėlto pernelyg nesiplėsdamas norėčiau dar padiskutuoti apie pačią esmę. Ar diktatūra turi veiksmingų būdų nepakliūti į bėdas? Imant konkrečiai ekonomiką - ši juk buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl sugriuvo Sovietų Sąjunga. Nežinia, kuo dabartinė finansų krizė baigsis Rusijos valdžiai.

Kiniją arba kuri nors arabiškų kraštų diktatūra galbūt tinka į (anti) argumentus, bet labiausiai todėl, kad yra mažiau įsiliejusios į globalios ekonomikos struktūrą. Be to, paprasti žmogeliai ten dažniausiai gyvena prasčiau nei demokratinių šalių piliečių gyvenimo lygis.

Demokratija, jei pamiršime visokias anarchistų ir skeptikų teorijas, naudinga tuo, kad daugiau žmonių įtraukiama į sprendimų priėmimą. Pasitelkus dar vieną posakį, "dvi galvos - geriau nei viena", o tūkstančiai galvų turbūt dar geriau. Be to, nepatenkinti valdžios kursu piliečiai gali ją pakeisti, kaip, regis, nutiko Lietuvoje.

Kita vertus, prisiminiau tokią kažkieno ištartą gerą frazę: "Finansiniuose reikaluose visada teisi būna mažuma". Taigi gal ekonominės krizės laikotarpiu reikėtų elgtis panašiai kaip senovės Romoje, kai priartėjus karinei grėsmei, valdžia būdavo perduodama į vieno žmogaus rankas? Pavojui atslūgus vėl viskas grįždavo į savo vėžes. Kadangi šiuo atveju grėsmė ne karinė, valdžią reikėtų atiduoti siauram ekonomistų ir finansininkų rateliui?:) (naujoji valdžia iš dalies ketina panašiai daryti, nors valdžios atvirai neatiduos).

Tiesa, vieną kartą romėnų vadas praėjus pavojui negrąžino gautų įgaliojimų. Jei gerai pamenu, tai buvo Cezaris.

Read more...

Istorija dar nesibaigė?

>> 2008 m. spalio 29 d., trečiadienis

Garsus ir be galo madingas mąstytojas Francis Fukuyama 1989 metais paskelbė garsiąją savo esė "Istorijos pabaiga?", kurioje susiejo istorijos pabaigą su liberaliosios demokratijos ir rinkos ekonomikos įsigalėjimu visame pasaulyje.

Tolesnė įvykių raida koreagavo filosofo mintis ir kitų mąstytojų požiūrį į jas. Pavyzdžiui, į Fukuyamos prognozes visiškai nenorėjo sutilpti Rusija ir Kinija. Šios šalys pabandė sujungti rinkos ekonomiką ir nedemokratinį valdymą. Pagrindinis Rusijos ekonomikos variklis - energetiniai ištekliai, bet Kinijai, regis, iš tiesų sekasi apmauti liberalų teorijas. Taigi politinė Fukuyamos "pasaulio pabaigos" priežastis jei nenurašyta, tai bent kuriam laikui primiršta. Tik pažiūrėkit - demokratijos garbintojai iš Europos Sąjungos pastarosiomis savaitėmis nusprendė švelninti santykius su Baltarusija ir Kuba, niekaip nesibaigia flirtas su ta pačia Rusija ar Kinija (tiesa, pastarosios protestų nelabai kas neklausė, kai Europos Parlamentas skyrė Sacharovo premiją
Kinijos disidentui Hu Jia, bet kartais atrodo, jog EP tam ir yra - kad parėkautų be realių padarinių).

Dabar atėjo metas paneigti ir rinkos ekonomikos mesianistinį vaidmenį. Dabartinė ekonomikos krizė jau sukėlė diskusijas, kad laisvosios rinkos sistema patyrė krachą ir turi būti daug griežčiau reguliuojama.


Read more...

Šimtasis įrašas

>> 2008 m. spalio 27 d., pirmadienis

Apie tai, kad šitas įrašas mano blogui bus jubiliejinis, žinojau jau senokai, tačiau vis taupiausi. Laukiau, kol apims iškilmingesnė nuotaika. Vis dėlto šiokia tokia proga.

Priimta, kad tokiais atejais reikia apžvelgti istoriją, kokia trumpa ji bebūtų. Tačiau šį reikalą aš jau atlikau, kai minėjau pirmąjį blogo gimtadienį. Todėl dabar tik pažersiu truputį statistikos ir pažongliruosiu skaičiukais.

"Kačių lopšiai" gimė praėjusių metų kovą, taigi šimtą įrašų sukurpiau per maždaug pusantrų metų, tai yra apie 80 savaičių. Išeitų vidutiniškai po 1,125 įrašo per savaitę. Tačiau galima skaičiuoti ir kitaip. Per pirmąjį pusmetį iki pernai spalio parašiau tik keliolika tekstukų. Taigi per pastaruosius metus, maždaug 50 savaičių, įdėdavau po du įrašus per 7 dienas. O šį spalį, kuris dar nesibaigė, bet, tarkime, truko 4 savaites, mygtuką "publikuoti" paspaudžiau jau 11 kartų (įskaintant šį). Žiūrėk tu man - beveik po 3 įrašus per savaitę.

Gal ne tiek ir mažai tų įrašų, nors Scania kadaise jų retumą išskyrė kaip didžiausią mano tinklaraščio trūkumą. Bet kokiu atveju, ačiū visiems skaitytojams ir prenumeratoriams. Rašysiu ir toliau:)

p.s. sudėjus archyvo pranešimų skaičių šimtas neišeina, tačiau mano tinklaraščio "vidinis" skaitliukas rodo būtent tiek. Akivaizdu, kad šimtą įrašų tikrai parašiau, tik kai kurie galbūt ištrinti ar panašiai. Bet kokiu atveju, juk nedarau beprotiško baliaus su didžėjumi iš užsienio ir striptizo šokėja.

Read more...

Vėl lenkiuosi LRT

>> 2008 m. spalio 22 d., trečiadienis

Jei gerai supratau, operinį projektą "Triumfo arka" nuo šiol transliuoja ne tik Lietuvos televizija, bet ir radijas.

Šis sprendimas, mano manymu, prilygsta mano jau aprašytai idėjai kasdien 11 valandą ryto Lietuvos radijuje vykstančias diskusijų laidas rodyti per televiziją.

Genialu tai, kas paprasta. Nedaug TV laidų labiau tinka radijui nei muzikinės, ypač operinės, kur, žinoma, yra šou elementų, bet muzika ir atlikimas patys svarbiausi.

Švelniai tariant, nesu didelis "Triumfo arkos" gerbėjas, bet sumanymą iš širdies sveikinu.

Beje, abiem sprendimais - tiek radijo diskusijų rodymu per TV, tiek operinių varžytuvių transliavimu per radiją - LRT grįžta į klasikinius besikuriančių televizijos ir radijo laikus. Anuomet televizijos žiūrovai matydavo rimtas, mažai dekoruotas diskusijas, o radijo klausytojai girdėdavo tiesiogines operų transliacijas.

Read more...

Tai ne paradoksas!

>> 2008 m. spalio 21 d., antradienis

Šis tinklaraštis, kaip žinia, yra apie paradoksus. Todėl nusprendžiau praturtinti jį keletu tikrai paradoksalių paveikslų.

Žinoma, būtų galima leistis ilgas diskusijas, ar visas menas pats savaime nėra paradoksalus. Bet, manau, suprasite, ką konkrečiai turiu omenyje, kai pamatysite šiuos paveikslus.

Beje, šie kūriniai visiškai nėra naujienos. Garsus belgų siurrealistas René Magritte'as (1898-1967), kaip matote iš jo gimimo ir mirties datų, nutapė juos prieš pusę amžiaus, kai kuriuos dar anksčiau. Bet bent jau mano bloge jie bus nauji.

"Tai ne pypkė", - sako paveikslas (1928-1929 m.).

"Tai ne obuolys", - įtikinėja jis (1964 m).


Bet "tai YRA sūrio gabaliukas"(ši frazė pačiame paveiksle, rodos, neparašyta; tapytas 1937 m.).

Read more...

Kaspinuotis ir žmogaus psichologija

>> 2008 m. spalio 20 d., pirmadienis

[Ši tema, tiksliau, jos pavyzdžiai, nėra patys estetiškiausi, bet kalbėti apie tai reikia.]

Kai šiandien per radiją išgirdau apie Lietuvoje smarkiai daugėja echinokokozės atvejų, akimirką tai pasirodė kaip nevykęs skandalo gaminimas. Mat šiemet šalyje ja užsikrėtė 28 žmonės (bet kokiu atveju - užjaučiu visus ligonius). Tačiau, specialistų duomenimis, pernai ši liga buvo nustatyta vos 12 asmenų, prieš dešimtmetį ja apskritai sirgdavo vos vienas kitas...Taigi nors skaičiai nedideli, jų augimo mąstai - milžiniški.

Bet apie viską - iš labiau šokiruojančios pusės.
Echinokokozė - sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Kai kas net prilygina ją vėžiui. Liaudyje susirgimas taip ir vadinamas: kaspinuočiu. Iki 80 proc. šia liga susirgusių ir negydomų ligonių miršta per 15 metų. Priešnuodis nuo šios ligos - elementari higiena, kurios priprantame laikytis dar vaikystėje. Trumpai tariant, jei nenori, kad tavo organizmas taptų kaspiniuočio viešbučiu, mazgokis rankas, prieš dėdamas į burną plauk vaisius bei daržoves, nesidalink tais pačiais indais su naminiais gyvūnais ir pan. Aišku, kai kas (ir ne tik vaikai) neretai šituos dalykus pamiršta, bet tebunie:)

Aptarkime tai, kaip mus veikia panašūs pranešimai. Pavyzdžiui, aš, nors ir šiaip uoliai plaunuos rankas ir vaisius, šįvakar, man rodos, galiu perlenkti lazdą. Netgi kyla noras nusiplauti rankas parašius šį įrašą:) Jeigu taip ir toliau, ne tiek ir toli lieka iki visiškos obsesijos:)


Read more...

Sąžiningi laikraščiai nebijo prisipažinti, ką remia

>> 2008 m. spalio 18 d., šeštadienis

JAV prezidento rinkimų kampanija tapo viso pasaulio reikalu. Tai dar kartą pademonstravo ne tik šios šalies politinę įtaką, bet ir jos žiniasklaidos priemonių jėgą. Manęs jau nebestebina, kad kone kas antras beveik apolitiškas pažįstamas žino, kurį kandidatą remia: Baracką Obamą ar Johną McCainą.

Tačiau dar žaviau, kad ir didieji amerikiečių bei britų laikraščiai (nors šiaip pagal tiražus ir įtakingumą juos galima vadinti tarptautiais) deklaruoja savo pozicijas. Ką tik tai padarė ir "The Washington Post".

Taip, toks tų laikraščių elgesys nėra jokia naujiena, tačiau kas kartą iš naujo suprantu, kad jį gerbiu. Aišku, galime kalbėti apie tam tikras povandenines sroves, kodėl būna pasirenkamas vienas ar kitas kandidatas, bet bandau žiūrėti tik iš idealistinės pusės. Tie leidiniai nėra užsiangažavę ir neužsima reguliariu vieno politiko dergimu, o kito aukštinimu. Tiesiog atėjus laikui svarsto, ką remti, pagrindžia savo nuomonę argumentais ir pateikia skaitytojams. Toliau jau žmonių reikalas, ką jie manys tiek apie laikraščių pasirinktus kandidatus, tiek apie pačius laikraščius. Sąžiningumas neparduodamas.

Būtų visai neblogai, jei lietuviška spauda irgi kartais aiškiai deklaruotų, jog remia tą ar kitą politiką. Būtų puiku, jei dar ir pateiktų argumentų, kodėl.

Read more...

Rimta netektis

>> 2008 m. spalio 15 d., trečiadienis

Šiandien iš mano FeedBurner statistikos ėmė ir dingo maždaug 20 RSS prenumeratorių. Per kelias sekundes! Mačiau tai "gyvai", mat kaip tik buvau prisijungęs prie tinklaraščio.

Žinoma, tai nėra svarbiausias dalykas gyvenime, nors žinoti, kad esi skaitomas, labai malonu. Įdomu, kad visai neseniai su Scania diskutavom dėl prieš keletą savaičių užlūžusios ir remontuojamos tinklaraščių prenumeratos statistikos. Tuomet padariau tokią išvadą:

* patobulinus metodiką mes atsidūrėm ten, kur ir turėjom būti

* metodika dar tobulinama ir kai bus baigta, mes atsidursim ten, kur turim būti

Įdomu, ar metodika dar tobulinama, ar aš iš tiesų atsidūriau ten, kur turiu būti?:)

Read more...

Lietuvos ryto televizija: kas naujo ir kas keisto?

>> 2008 m. spalio 14 d., antradienis

Šiame įraše - keletas žodžių apie sekmadienį 19:00 buvusį "5 kanalą" pakeitusią "Lietuvos rytos televiziją".

Gal aš truputį per vėlai? Kita vertus, tam, kas žada gyvuoti bent dešimtmečiais, pora dienų - vis tiek pati pati kudikystė.

Gal aš truputį per anksti? Šios televizijos kūrėjų (Edmundas Jakilaitis, Julius Juchnevičius, Inga Larionovaitė, etc.) neapsiverčia liežuvis vadinti TV debiutantais. Bet, žinoma, reikia leisti kanalui įsivažiuoti.



Kad ir kaip ten būtų, šį bei tą pasakyti jau galima. Tiesą sakant, šiek tiek nustebino jau pirmoji laida po atidarymo. Anksčiau lyg buvau kažką girdėjęs, kad naujasis kanalas planuoja Seimo rinkimų naktį transliuoti tokio lygio programą, kokios Lietuvoje dar nebuvo. Ir išties - to Lietuvoje turbūt dar nebuvo. Užuot parengusi aukščiausios kokybės politinę laidą, "Lietuvos ryto televizija" rodė į užmarštį nugrimzdusius "Mis Lietuva 2008" rinkimus. Negi kažkas paspaudė ne tą mygtuką su užrašu "rinkimai"? Ne, mygtukas, regis, buvo tas, nes retkarčiais gražuolių konkursą ir po to rodytą filmą nutraukdavo keleto minučių intarpai iš "Lietuvos ryto" studijos, kur buvo užsiimama šiokia tokia naujausių politinių įvykių analize.

Dar man užkliuvo programų tinklelis. Logiška, kad į kanalą persikraustė anksčiau kitose televizijose "Lietuvos ryto" žurnalistų kurtos laidos (TV forumas, "Žurnalisto tyrimas"). Privilioti populiarūs kitų prodiuserių projektai ("Super LT"). Atsirado ir naujų laidų (pavyzdžiui, pokalbių laida "Kodėl?"). Tinklelyje toliau gyvuos ir kai kurie "5 kanalo" pėdsakai. Mano galva, sveikintina, kad neįvykdyta masinė revizija ir visas buvusios televizijos palikimas neištrenktas velniop vien dėl, pavyzdžiui, kvapo. Juk tokiu būdu pavyks išlaikyti ir buvusių kanalo žiūrovų.

Bet viena yra toliau transliuoti, pavyzdžiui, autorinę laidą "Autofanai" (turbūt aišku, apie ką), visai kas kita - ekumeninį "Kertinį akmenį". Esu toliarantiškas visoms religijoms, bet juk šią laidą rengia "Tikėjimo žodis". Kas bendra tarp jo ir "Lietuvos ryto"? Su šios žiniasklaidos imperijos deklaruojamais siekiais, mano galva, nelabai susišaukia ir pirktinis serialas "Kriminalinė Rusija"...

Na, gerai. Prieš darymas radikalesnes išvadas aš dar palauksiu. Gal net kokį pusmetį.

Read more...

Seimo rinkimai - mano šventė

>> 2008 m. spalio 12 d., sekmadienis

Vadinkite mane naivuoliu arba šiaip kokiu seilėtu, bet nuo vakar vakaro jaučiuosi kaip niekad pakiliai. Sakykit, ką norit, bet šiandien didi diena, gerbiamieji lietuviai, nes rinkimai bent man - nuostabi šventė.



Esu gana kritiškai nusiteikęs dėl politinės situacijos Lietuvoje. Suvokiu, kodėl atsiranda ir populiarėja argumentuotos nuomonės, kad neverta balsuoti. Man taip pat buvo sunku apsispręsti, už ką atiduoti savo balsą. Galų gale, šiaip gana blaiviai žiūriu į gyvenimą. Tačiau rinkimų atveju pats su mielu noru pasiduodu demokratijos idėjai, net jeigu tai tik iliuzija. Man tai ne pilietinė pareiga, o pilietinis malonumas, nes, nors sovietinėje santvarkoje gyvenau gana trumpai, vis dar džiaugiuosi galimybe naudotis savo teisėmis. Jau esu rašęs, kodėl ir įvedus internetinį balsavimą, jei tik galėčiau, eičiau balsuoti "gyvai".

Manau, mano savijautą iliustruotų, jei gerai pamenu, kažkurio iš Lietuvos statutų tekste esantis sakinys, jog didikai mėgaujasi savo privilegijomis. Rinkimai yra proga, kai pilietis tikrai gali pasmaguriauti demokratijos, pasijusti galinčiu kažką nulemti. Net jeigu šiandien atrodo, jog "šuns balsas į dangų neina", aš tikiu, kad kuo mes labiau išmoksime mėgautis savo teisėmis (aišku, nepamirštant pareigų), tuo labiau augs mūsų įtaka valstybei.

Read more...

Atrandame nobelistus

>> 2008 m. spalio 9 d., ketvirtadienis


Šiandien paaiškėjo, jog Nobelio literatūros premija šiemet paskirta prancūzų rašytojui Jeanui Marie Gustave`ui Le Clezio.

Pagalvojau, kad nenustebčiau, jei šiandien taip pat būtų buvusi ta diena, kai ši pavardė Lietuoje buvo ištarta viešai, o ne siaurojoje prancūzų literatūros mylėtojų ar ekspertų draugijoje. Tačiau, anot lrytas.lt, į lietuvių kalba yra išverstos dvi naujojo nobelisto knygos: "Dykuma" (1993 metais) ir "Aukso ieškotojas" (1995 metais.). Vis dėlto, kaip matome, tai buvo gana seniai. Turbūt dabar reikėtų tikėtis savotiško J.M.G. Le Clezio renesanso ar atradimo iš naujo, koks buvo pernai su Doris Lessing, kai Nobelį laimėjo ji.

Read more...

Zuokas atakuoja!

>> 2008 m. spalio 6 d., pirmadienis

Nenoriu atrodyti tendencingas, bet jis lyg ir pirmas pradėjo:) Šiandien sulaukiau nemažiau įdomaus skambučio nei praėjusį sykį.

Paskambino tokia žaviabalsė iš nežinia kurios apklausų įmonių. Tiesiog neprisistatė. Manyčiau, per skubėjimą. O galbūt dėl to, kad buvau koks dutūkstantačiaišešiasdešimtantrasis abonentas šiandien...Na, ne tai svarbiausia.

Mergina man kaip žirnius išbėrė tris klausimus:. Ar sutinku dalyvauti apklausoj? Sutikau. Ar dalyvausiu rinkimuose? Žinoma. Ir staiga: o ką jūs manote apie tokį politiką Artūrą Zuoką?

Nespėjau įkvėpti prieš ilgą prakalbą, kai išgirdau galimus atsakymų variantus: jis man patinka, nepatinka, o gal tiesiog šiaip yra geresnių už jį?

Ką aš atsakiau, iš esmės nesvarbu net pačiam Zuokui. Užtat man įdomu, koks tokių apklausų tikslas? Juk praktiškai nieko nepavyko išsiaiškinti. Kandidatuoja tūkstančiai politikų ir tai ne prezidento rinkimai. Žinoma, jis partijos lyderis, bet vis dėlto...

Įtikimiausias variantas, kurį kol kas sugalvojau - bandymas rinkti duomenis ne tik apie tuos rinkėjus, kurie jau seniai apsisprendę, už ką balsuos, bet ir apie tuos, kurie apsispręs staiga, įėję į balsavimo kabiną. Momentinio įspūdžio matavimas. Bet kokia tokios apklausos tikimybė?

Read more...

Valio valio valio!

>> 2008 m. spalio 1 d., trečiadienis

[Tai gana asmeninio pobūdžio įrašas, bet niekas nuo jų nėra apsaugotas.]

Džiugu ne tik tai, kad atsigavo ir atsinaujino lietuviškų tinklaraščių prenumeratos statiskos bankas "Blogologas", bet ir tai, kad "Kačių lopšiai" patenka į pirmąjį jo šimtuką - užima 99 vietą:)

Read more...

Norite apie geresnę Lietuvą sužinoti daugiau?

>> 2008 m. rugsėjo 30 d., antradienis

Prieš porą dienų tapau vienu iš tų laimingųjų, kuriems paskambino PATS Artūras Zuokas!

Turėjau susiprasti, kad nieko negali būti įspūdingiau ir tylėdamas išklausyti, kaip jis man žadėjo geresnę Lietuvą.

Keista, kad Zuokas, kurį laikau vienu komunikabiliausių ir dikcijos dalykus išmanančių Lietuvos politiku, įskaitė tą tekstą taip, kad akivaizdu, jos jis buvo skaitomas. Jokio gyvumo. Klausai ir lenda į galvą įkyrios mintys, kad Zuokui tai buvo prievolė, o tau?

Anksčiau ar vėliau mūsų šlovės minutės baigiasi. Baigėsi ir įrašas. Bet prieš atsisveikindamas Zuokas užsiminė: jeigu noriu apie liberalcentristų "Geresnę Lietuvą" sužinoti daugiau, galiu paspausti telefone mygtuką "1".

Paspaudžiau, ir ką jūs manot? Išgirdau: PYP PYP PYP...

"Nors neapgaudinėja rinkėjų", pagalvojau...

Read more...

Intelektualų sala auga

>> 2008 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

Visai neseniai rašiau apie vis besiplečiantį būrį intelektualiai nusiteikusių veikėjų, kurie neįsivaizduoja originalesnio būdo ką nors pasakyti, kaip tik toliau valkioti pjesės "Bausti negalima pasigailėti" pavadinimą ir žaisti su kablelių dėjimu/nedėjimu. Štai jums dar vienas jaunas eruditas.

Read more...

Dėl kino seanso - iš Vilniaus į Kauną

>> 2008 m. rugsėjo 15 d., pirmadienis

Nebejuokinga. Kai tik susidomiu kokiu nors į Lietuvos kino teatrus atkeliaujančiu filmu, paaiškėja, jog Vilniuje jo nerodys. Taip jau buvo su "Reikalais Briugėje" ir "Lengvais pinigais", dabar - su "Garbė režisieriui!". "Cinamone" juos rodo, "Forum Cinemas" - ne.

Kol kas dar laikausi, bet neatmetu galimybės, kad atvežę tikrai gerą filmą, vieną dieną, - nežinau, graži ji bus, ar ne, - "Cinamono" šeimininkai suvilios mane kelionei į Kauną. Ir nebus čia jokių stebuklų. Maža ta Lietuva ir daug kas, dažnai ir dėl kultūrinių tikslų, leidžiasi į panašias kelionėles.

Vis dėlto keista. "Kino pavasaris", "Scanorama" ir kiti festivaliai trunka ne ištisus metus. "Skalvijos" repertuaro sudarytojams filmo naujumas nėra svarbiausias kriterijus (nesakau, kad tai blogai), ką jau kalbėti apie "Ozą". Nejaugi Vilniuje visi kokybiškesnius naujus filmus tik siunčiasi iš interneto ar nuomojasi/perka DVD salonuose?

Ir dar kai kas. Naująją sostinės "nukininimo" tendenciją pastebėjau tada, kai iš "Forum Cinemas" dingo "Coca-cola". Negi šį prekės ženklą turėčiau sieti su geru kinu?

Read more...

Žavėtis negalima nekęsti

>> 2008 m. rugsėjo 9 d., antradienis

Vienas iš žurnalistikos vadovėlių priesakų - (ypač pavadinimuose) vengti klišių, t.y. nusistovėjusių frazių, kurios pirmą kartą atrodo skambios, antrą - įdomios, trečią - kažkur skaitytos, ketvirtą - nuobodžios, penktą - erzinančios...toliau tęsti tiesiog tingiu. Pavyzdys? Nieko nenoriu įžeisti, bet pirmas šovęs: "sėjo mirtį" ir pan. Deja, išvengti klišių pavyksta ne visada, dėl vietos ar laiko stokos. Tai galima suprasti.

Taip pat reikėtų nepiktnaudžiauti kalambūrais - posakiais, savotiškais žodžių žaismais, kurie pagrįsti garsiniu žodžių panašumu. Pavyzdžiui: Tik vyrai protingi vesti tingi arba Paskutinis gyvenimo spyris vadinasi Myris (© Andrius Šiuša). Lietuvoje jais dažniausiai ir nepiktnaudžiaujama, galbūt dėl kalbos specifikos (ilgi lietuviški žodžiai, etc.) kalambūrai populiaresni anglų ir t.t. kalbose.

Tačiau ko pilna lietuviškoj žiniasklaidoj, tai įvairių pjesės "Bausti negalima pasigailėti" pavadinimo variacijų. Visi pasidarė tokie intelektualūs, kad retai praleidžia progą nepažaisti su kablelių dėjimu/nedėjimu. Pirmus kartus buvo žavu, tačiau dabar...Na, kiek galima?

Read more...

Tautos tragedija

>> 2008 m. rugsėjo 1 d., pirmadienis

Šiemet vėl rugsėjo pirmoji - be alkoholio. Tragedija, ar ne?:) Bent jau apsidairius aplink atrodo, kad tragedija. Ypač turistams, kurie, vargšeliai, negali pietums išgerti bokalo alaus ar taurės vyno. Beje, jei gerai suprantu, šiemet pirmąją rudens dieną draudžiama ne tik pardavinėti (taigi iš esmės - ir pirkti) svaigiuosius gėrimus, bet ir gerti juos.

Dauguma mąstančių žmonių sutaria, kad pati priemonė - draudimas - neveiksminga. Štai ir šiandien parduotuvėje mačiau jaunimo, didžiulėmis pakuotėmis perkančio vienkartinių stiklinaičių. Turbūt vakar išsivirė kompoto, o šiandien gamtoje siurbčios.

Bet manęs ir pernai, ir šiemet neapleidžia klausimas: kas per alkoholikų tauta turėtume būti, kad viena diena be alkoholio virstų tokia tragedija?

Read more...

Grakštus LRT sprendimas

>> 2008 m. rugpjūčio 26 d., antradienis

Šiandien Lietuvos radijo laidos "Ant svarstyklių" fragmentų ne tik klausiausi, bet ir žiūrėjau per televizorių. Pasirodo, Lietuvos radijas ir televizija žengia dar vienu keliu arčiau žiūrovų - vienija pajėgas.

Nauda abipusė: televizija 11 val. ryto gali transliuoti ne kartojimą, o (gana) kokybišką diskusiją - beveik tokią, kaip kadaise populiari "Paskutinė kryžkelė" arba kokią nors kitą originalų produktą. Radijo laida gali pritraukti didesnę auditoriją ir tapti klausytojams dar savesne (pavyzdžiui, žurnalistai gali pamojuoti ranka į kamerą: "sveiki, aš "Ant svarstyklių" vedėjas Gintaras Aleknonis, atrodau šitaip!").

Buvo įdomu stebėti, kaip radijui pavyks išnaudoti televiziją. G.Aleknonis užsikirtinėjo šiek tiek daugiau nei paprastai, nors jo lietuvių kalbos tartis vis tiek žavinga. Dauguma pašnekovų turbūt nejautė didelio skirtumo, išskyrus gal Seimo narę Rasą Juknevičienę, kuri stengėsi pademonstruoti atsineštus dokumentus ir žiūrovams keldama popierius prieš kamerą. Tačiau pikantiškiausias momentas buvo, kai G.Aleknonis uždavė klausimą ir operatoriui vis dar filmuojant jo veidą stambiu planu, grakščiai gurkštelėjo iš puodelio su LRT simbolika. Nežinau, ar tai buvo planuota, ar tiesiog sutapimas, tačiau LRT simboliai buvo atsukti į kamerą pačiu gražumu, o ir operatorius mandagiai išlaukė, kol baigsis šis vaizdelis. Tik tada vėl ėmė filmuoti pašnekovus.


Daugiau laidų galite pažiūrėti lrt.lt archyve

Net jei tai buvo suplanuota savireklama, tai sveikintina. LRT susizgribo dar efektyviau išnaudoti savo galimybes. Gaila, kad to nedaro koncernas "Achema", turintis ne tik televiziją (BTV), keletą radijp stočių (pavyzdžiui, "Radiocentras"), bet ir laikraščių ("Lietuvos žinios").

Read more...

Du keliai, kurie turi persipinti

>> 2008 m. rugpjūčio 25 d., pirmadienis

Lietuvos žiniasklaida po truputį atsikanda Gruzijos - Rusijos konflikto. Vis dažniau matome, kad tai nebe pirmas reportažas žiniose ar nebe "atidarymo" straipsnis laikraštyje (interneto portaluose teksto kūrėjų tekstui suteikiamą reikšmę sunkiau išmatuoti, nes čia daug didesnė auditorijos įtaka). Ir pats konfliktas, dėkui visoms aukštesnėms jėgos, rimsta, bent jau paprastų žmonių aukų prasme.

Mano galva, pats metas. Nes, su visa pagarba Gruzijos tautai, kai kurios žiniasklaidos priemonės ir viešieji asmenys mūsuose jau buvo ėmę perlenkinėti lazdą. Žinoma, sunku šias istorijas adekvačiai lyginti, tačiau visada yra pavojus pasiekti susidomėjimo žiniomis apie Iraką ar Afganistaną lygį. Kaip ciniškai tai beskambėtų, skaitytojai/klausytojai/žiūrovai taip pripratę prie tragiškų žinių iš to regiono, kad jei per incidentą nežuvo bent penki žmonės, į pranešimą niekas neatkreipia dėmesio. Kaip parodė lietuvių reakcija, Gruzija kur kas artimesnė, bet juk Irake ir Afganistane tarnauja mūsų kariai. Ir apskritai, tokio masto nelaimės neturi teisės būti nepastebimos. Deja, žmogaus mąstymas turi savo dėsnius.

Tačiau čia susiduriame su labai svarbia problema. Neberinkti ir nebeskelbti informacijos apie panašius konfliktus tolygu pasmerkti silpnesniąją pusę (ir visus konflikto zonoje esančius civilius) pralaimėjimui. Reikia sugebėti išlaikyti auditorijos dėmesį, bet taip pat kantriai fiksuoti visa, kas vyksta.

Read more...

Guminė Lietuvos portalų rinka

>> 2008 m. rugpjūčio 18 d., pirmadienis

Normaliai dar nespėjo įsibėgėti 15min, o jau startavo dar vienas lietuviškas naujienų portalas ATN ("Addicted to News", sako).

Į dideles analizes veltis dar anksti, o ir šiaip yra didesnių ekspertų, tačiau manęs jau kuris laikas, dar nuo tada, kai sužinojau, jog šios naujos svetainės kuriasi, neapleidžia klausimas: kiek gi portalų reikia Lietuvai, kad niša būtų užpildyta? Juolab kad dar šiemet lyg ir turėtų startuoti dar vienas - ruošiamas Vilniaus ir Kauno "dienų" bei "Klaipėdos" leidėjų.

Iki šiol turėjome (abėcėlės tvarka): "Alfa", "Balsas", "Bernardinai", "Delfi", "Lrytas", LRT, VŽ, jei nieko nepraleidau. Nereikia priskaičiuoti nė specializuotų portalų ("Krepsinis.net", "Verslo savaitė", "Politika.lt", etc.), kitos rūšies žiniasklaidos priemonių "naminių" svetainių ("Lžinios", "Power hit radio", etc.) ar naujienų katalogų ("Info.lt", "vtv", etc.), ir taip jau turime septynetą. Pridėkime tris jau paminėtus naujus portalus. DEŠIMT! Prakeikit likimą, jei dar mėgstat pasiskaityti BBC ar ką nors panašaus. Pamirškit apie pažinčių svetaines, blogus ir t.t.

Žinoma, kad nepamiršit. Galbūt į jūsų kasdienį interneto racioną paklius kuris nors iš naujokų, gal net išstums kokį senbuvį. Juk jie turi ir gana žavių kol kas neįprastų Lietuvoje savybių: ATN viršuje galima pasirinkti iš kelių variantų, kokios spalvos turėtų vyrauti dizaine, o "15min" atsidarius tekstą, jis ne atsidaro naujam lange, o "pasikelia" į viršų, visa kita lieka kaip buvę. Amžinas "Front page", taip sakant.

Tačiau nerealu tikėtis, kad standartinis vartotojas per dieną aplankys daugiau 4-5 panašios tematikos portalų. Juk dauguma pripratę semtis informaciją apskritai iš vienintelio šaltinio (dabar jūs patys turėjote nusakyti jį mintyse).

Interneto reklamos rinka sparčiai plečiasi. Bet ar užteks duonos dešimčiai naujienų portalų?

Read more...

Pasvarstymai medalių tema

>> 2008 m. rugpjūčio 12 d., antradienis

Buvau iš tų, kurie šiandien paryčiais kėlėsi stebėti rungtynių Lietuva - Iranas. Net sunku tiksliai paaiškinti, kodėl. Taip, varžovas nebuvo pats stipriausias ir ne, ne itin tikiu per visą Žemės rutulį persiduodančia energija (nors savo nuostatas šiuo klausimu reiks kada pristatyt atskiru įrašu). Vis dėlto manau, kad reikia palaikyti savo komandą. Tačiau iš to kyla daugiau klausimų, kai kuriuos netgi būtų galima pavadinti amžinais.

Ar būčiau kėlęsis stebėti boksininkų kovų? Netgi badmintonininko Kęstučio Navicko, kuris savo kovingumu jau pelnė tautiečių simpatijas ir kuriam šios dienos dvikova buvo kur kas sunkesnė ir svarbesnė? Ar jūs būtumėte kėlęsi? Jau girdžiu atsakymus: gal dėl Virgilijaus Aleknos...

Krepšinis Lietuvoje tikrai nr.1 ir susidomėjimas jam skiriamas didžiausias. Pažiūrėkite, pavyzdžiui, į liaudies tribūną ir naujienų centrą Delfi. Ten sukurtoje Pekino olimpiados rubrikoje pilna visko, tačiau trys pagrindinės kategorijos tokios: "Naujienos" (t.y. bendros), "Pekino pulsas. Olimpiados užkulisiai" ir "Olimpinis krepšinio turnyras". Arba naujoji Marijono Mikutavičiaus vedama laida "Olimpo lažybos" per TV3, kurią probėgšmais teko vakar stebėti. Kas antros lažybos - apie krepšinio rinktinę.

Todėl nenuostabu, kad krepšininkai gauna ne tik daugiausiai dėmesio, bet ir pinigų bei privilegijų. Netgi V.Alekna, objektyviai žiūrint, realiausia mūsų olimpinė viltis, prieš pat svarbiausias ketverių metų varžybas netenka treniruočių stadiono, mat jame vyksta šunų parodos. Jei krepšininkams bent šiltas vanduo iš viešbučio dingtų, atsirastų, kas čia pat jį šildytų ir kibirais neštų. Ironiškai šiame kontekste nuskambėjo, regis, dziudo imtynininko Alberto Techovo trenerio žodžiai, kai jis pasakojo, jog neturėjo apie savo auklėtinio varžovą duomenų, mat nerado jo kovų vaizdo įrašų internete....

Jokiu būdu nesakau, kad krepšininkai neverti jiems rodomo dėmesio. Juk iš tiesų ne alus, o jie mus vienija, net ir 4-ą valandą ryto. Tiesiog svarstau, ar turėtume aprėpti kuo daugiau sporto šakų, ar likti prie dabartinio varianto? Kad ir kaip ten būtų esame maža šalis ir pagal iškovotų medalių skaičių olimpinėse žaidynėse turbūt niekada negalėsime lygintis su Kinija ar JAV. Turėti savo prioritetus ir jiems skirti daugumą pastangų - vienas efektyviausių pasirinkimų. Juolab kad jei varžybose dalyvautų kokie 500 mūsų sportininkų, nespėtume visų sužiūrėti - tik rezultatus skaičiuotume. Ir vėl labiausiai domintų krepšinis.

Kita vertus, dėl dabartinės situacijos "kalti" ne vien sportininkai. Šarūnas Marčiulionis ir kompanija dar, rodos, 1993 metais sukūrė LKL, buvo modernizuota visa krepšinio talentų auginimo struktūra šalyje ir jau dabar matome rezultatus: maždaug tuo metu krepšiniu susidomėję ir pradėję sportuoti jaunuoliai ir jaunuolės laimi įvairių amžiaus grupių Europos čempionatuose. Deja, taip nėra, pavyzdžiui, futbole. 19 metų plaukikas Giedrius Titenis, Pekine maloniai nustebinęs 100 metrų plaukimo krūtine varžybose, kur užėmė 12-ą vietą, iš tiesų atliko kone stebuklą, nes normalaus baseino, kur treniruotis, pas mus nėra. Taigi galbūt reikia ne vien pinigų, bet ir tiesiog strategiškai ir kūrybiškai pagalvoti apie ateitį?


Read more...

Orgazmo diena VS. mūšis Pietų Osetijoje

>> 2008 m. rugpjūčio 8 d., penktadienis

Ar dažnai lankotės naujienų portaluose naktį? Aš šita liga nesergu, tačiau šiandien netyčia užklydau. Suprantu, kad tai, ką atradau, buvo atsitiktinumas, bet vis tiek juokinga.

Trumpai įvedu į kontekstą. Mano naršymo metu - apie pusę dviejų. Iš esmės tai eilinė naktis - ne iš tų, prieš kurias nujauti, jog kažkas įvyks ir dėl visa ko pasitikrini informacijos šaltinius.

Balsas.lt demonstruoja, kad ši redakcija iš tiesų seka įvykius. 00:16 įdedamas pranešimas, jog Gruzijos kariuomenė įsiveržė į Pietų Osetiją.



Tuo tarpu štai kas svarbiausia Delfiui - orgazmo diena (įdėta 23:57).


Nepretenduoju į didelius apibendrimus, bet pasižiūrėkite, kas pirmosiose kai kurių kitų naujienų portalų pozicijose. Taip sakant, patys kalti tie, kurie svarbius įvykius Lietuvai svarbiame regione sugalvojo pradėti naktį.






Read more...

Nori įkelti naują įrašą į blogą? Iš pradžių pamink dviratį!

>> 2008 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Ar jūs žiūrėtumėte savo mėgstamą TV programą, jei tam, kad galėtumėte tai daryti, reikėtų valandą minti dviratį? Šį klausimą sugalvojau ne aš, o CNN žurnalistai, rašydami apie naują energijos išteklį - žmogaus raumenis. Būtent jie gamins energiją Portlande atidarytame sporto klube ir Roterdame duris atversiančiame naktiniame klube. Be to, jau gamina dar keliose pasaulio vietelėse. Kokiu būdu visa tai veikia - ne taip svarbu, bet turbūt jau supratote, jog pagrindas yra energijos tvermės dėsnis - vienokia energija paverčiama kitokia ir visi patenkinti.

Kaip pripažįsta ir CNN pašnekovai, žmogaus raumenų naudojimas iš tiesų juk jokia naujovė. Tai senas ir patikrintas metodas iš tų laikų, kai norėdamas kur nors nukeliauti, eidavai, o iškasti duobę - kasdavai. Tiesiog laikai dabar kiti, kai daug dėmesio skiriama ne vien energijos išteklių taupymui, bet ir žmogaus sveikatai. Kol kas žmogaus judesių sukurta energija įdarbinama ten, kur jie ir taip aktyviai leidžia laiką: sporto ir šokių klubuose. Tačiau kur kas efektyviau būtų priversti pajudėti dienų dienas nuo kompiuterio nenulipančius žmogėnus. Neramūs vakarai artėja, ar ne?

Tiesa, nepaisant visų privalumų, aš esu šiek tiek skeptiškas. Sutinku, kad aktyvi ir šiuolaikiškai mąstanti visuomenės dalis populiarins šią technologiją, taupys energiją ir pumpuos raumenis. Tačiau kritinė masė ir toliau naudos ne savo pačių energiją, kol bus bent lašelis išteklių. Juk viena iš jėgų, varančių išradimų istoriją į priekį, yra žmogaus tingumas ką nors daryti pačiam.

Read more...

"Švyturio Ekstra" loterija: prizai išdalyti, bet alus neišparduotas

>> 2008 m. liepos 30 d., trečiadienis

Vakar likimo deivių paaikinti su draugu išgėrėm po porą butelių "Švyturio Ekstros". Kur čia detektyvas? Gurkšnodami mes irgi jo neįžiūrėjom. Tik džiaugėmės po kiekvienu kamšteliu radę užrašą, kad dar žingsniu priartėjome prie kolekcinio "Švyturio" bokalo.

Aludariai surengė akciją, kurios pirmojo etapo tikslas - surinkti 16 tokių kamštelių ir iškeisti juos į bokalą. Ant bokalo dugno reikia rasti kodą, jį nusiųsti ir taip toliau, kol galų gale kažkas laimės didįjį prizą. Mėgavomės alum ir džiaugiamės, kad taip gerai sekasi. Po olimpiados, galvojom, eisim atsiiminėt krūvos bokalų.

Viskas tuo ir būtų pasibaigę, jei ne kažkurią akimirką iki galo perskaitytas užrašas ant etiketės. Pasirodo, akcija prasidėjo kovo 20-ą ir baigėsi birželio 30-ą. Liepos 15-ą buvo paskelbtas pagrindinio prizo - nuosavo baro - laimėtojas. Netrukus viskas sustojo į savo vietas. Prisiminiau, jog prieš porą savaičių kažkur skaičiau inerviu su laimėtoju, kur jis pasakojo, jog kraustytis į Vilnių tvarkyti baro reikalų. Į galvą grįžo viskas, ką žinojau apie akciją.

Susimąsčiau. Ne mūsų kaltė, kad mes taip išsidūrėm. Kai vyksta tiek įvairių loterijų, žaidimų, akciją, lošimų ir t.t., visų taisyklės galvoje susipainioja ir supanašėja, todėl pernelyg nenustembi, kad prizai tie patys ar beveik tie patys. Nei tau jų labai reikia, nei ką, pasidžiaugi tą akimirką, kad laimėjai, ir tiek.

Problema kita. Vakar buvo liepos 29-a diena. Nuo akcijos pabaigos jau prabėgo mėnuo. Mėnuo! Net nebūtų šovusi mintis, jog tai vis dar tas pats projektas. Juolab kad ir alų pirkom ne kokiam nors bebankrutuojančiam užkampio kioskelyje, o normaliame prekybos centre. Kokios gali būti priežastys, kad tokie stambūs ir žinomi aludariai taip apgaudinėtų vartotojus?

Akivaizdu, kad tiek butelių, kiek planuota, "Ekstros" gamintojams nepavyko parduoti. Galbūt tikėjosi didesnio rinkos augimo, o žmonės ėmė labiau taupyti pinigus, pirkti kitą alų, apskritai mažiau jo vartoti, ir t.t? O gal "apsižioplinimas" neištaisytas specialiai? Jeigu reikia rinktis tarp dviejų panašios kokybės produktų, dažnas pirkėjas pasirinks tą, kuris siūlo pridėtinę vertę (pvz. loteriją), o ne tą, kuris nesiūlo. Bet tikrai nesigilins analizuodamas, prieš kiek laiko akcija pasibaigė.

Read more...

Darbo skelbimai ir įmonės veidas

>> 2008 m. liepos 29 d., antradienis

Manau, kad "Vilniaus diena" toli gražu nėra prasčiausia darbovietė Lietuvoje. Be to, šiaip retai kabinėjuos prie dalykų, kuriuos galima pavadinti smulkmenomis. Tačiau šįkart tiesiog neištvėriau. Pirmą dieną galvojau, kad tai visai netyčia išlindusi korektūros klaida, bet tai tęsiasi jau mažiausiai savaitę.

Susipažinkite, "Vilniaus dienoje" spausdinami darbo skelbimai. Dienraščio leidėja "Diena Media" ieško žurnalisto ir redaktoriaus naujam interneto portalui. Iš būsimų darbuotojų reikalauja "puikių lietuvių kalbos žinių", tačiau, sprendžiant iš skelbimo, niekas niekada jų nepatikrins.

Visų pirma, lietuvių kalboje yra įvardis "keletas", o ne "keleta", taigi ir darbo patirtis turėtų būti "keleto metų". "Rugpjūčio gale" gal kas nors ir vartoja, bet panašiau, kad turėtų būti "rugpjūčio pabaigoje". O "daugiametės" dažniausiai būna gėlės, patirtis - ilgametė. Reporteris apskritai nežinotų, kada pradės dirbti, tiesiog rugpjūčio...prisidėtų prie komandos.

Neteigiu, kad pats esu kalbos ekspertas, gal ir pats pridariau klaidų, bet tai juk dienraščio darbo skelbimas žurnalistui. Ir niekas jo netikrina.

Read more...

Ar autorius turėtų pasiskelbti, kad išvažiuoja atostogų

>> 2008 m. liepos 20 d., sekmadienis

Porą savaičių buvau išlėkęs iš Lietuvos, todėl mano tinklaraštis nutilo. Ir prieš išvažiuodamas, ir grįžęs svarsčiau ir tebesvarstau, ar turėjau atsisveikinti su tais keliais savo skaitytojais arba netyčiniais užklydėliais. Kol kas esu sugalvojęs kelis atsakymus:

1) Jei parašai po įrašą maždaug kartą per savaitę, o išvyksti dviem trim savaitėm, atsisisveikinti tikrai neverta. Kadangi ir neatostogaudamas neišlaikai stabilaus reguliarumo, be to, nesi pasaulinio lygio įžymybė, niekas ir nesupras, kad tu išvykęs.

2) Tikras muzikantas groja, net jei salėje sėdi vos vienas žiūrovas. Reikia gerbti savo auditoriją, nes galbūt egzistuoja ir toks vienas vienintelis tavo skaitytojas, kuris yra išvedęs tavo įrašų reguliarumo formulę, ir užsukęs į tinklaraštį pamatė, kad kažką muilini.

3) Turi pasiskelbti, kad išvyksti, tik tuo atveju, jei rašai asmeninio tipo tinklaraštį, tokį, kuris iš tiesų yra beveik interneto dienoraštis. Kitais atvejais niekam tavo asmeninis gyvenimas neįdomus.

4) Parašyti, kad išvyksti - tai dar vienas tavo įrašas. Produktyvumas šiais tinklaraščių snaudulio laikais yra sveikintinas.

5) Viską į savo vietas sustatys RSS prenumerata.


Argumentų galima prigalvoti ir daugiau, bet mano atveju turbūt reikėjo / reikia rinktis iš pirmų dviejų, neužmirštant ir penkto.

Read more...

"Grupinis " knygų rašymas internete. Ką veikia autorius?

>> 2008 m. birželio 28 d., šeštadienis

Prisižadėjau sau ir Scaniai pareikšti nuomonę dėl populiarėjančios praktikos, kai rašytojai publikuoja skaitytojų už juos parašytas knygas. Taigi štai ji - mano nuomonė:)

Scania rašo apie vieną Vadimo Panovo serijos knygą, kuri, kaip paaiškėja, yra visai ne Panovo, mat sudaryta iš skaitytojų apsakymų. Tiesiog interneto puslapyje vyko konkursas ir geriausius skaitytojų kūrinius rašytojas sudėjo į atskirą knygą.

Interneto amžiuje tai nėra naujiena. Neseniai skaičiau, kad, regis, du japonai sukūrė interneto svetainę, kur romaną taip pat rašo lankytojai. Vienas jų gali pratęsti istoriją ribotu fragmentu, rodos 300 ženklų, kad nė viena siužeto linija neimtų dominuoti (atsiprašau, įtemptai ieškojau nuorodos į tą pranešimą, bet neradau. Gal kas irgi skaitę? Pasidalinkit) Tačiau ši praktika nėra ir masinis reiškinys, todėl kaskart kritinė masė vis dar tai įvertina kaip naujovę.

Tačiau aš ne apie tai. Gerbiu ir skatinu kiekvieną naują idėją, bandymus, ieškojimus, žaidimus su stereotipais, visuomenės ar individo sąmonės treniruotes ir taip toliau. Todėl mano paplekšnojimo per petį nusipelno ir minėtas Panovas, ir visi kiti.

Vis dėlto, kiek tokioje knygoje lieka paties rašytojo? Moderatoriaus vaidmuo, ir tiek. Pavojaus varpai skelbia idėjų trūkumą? Ar, dar blogiau, naikinamos individo galimybės praplėsti bendruomenės mentaliteto ribas? Žinoma, maža rizikos prašauti, kai leidi skaitytojui pačiam parašyti tai, ką jis nori skaityti. Bet ar jis po to tikrai norės tai skaityti? O ir paskaitęs tikrai neatras nieko naujo...

Autorius literatūrologijoje jau buvo nužudytas, dabar lyg ir vėl prikeliamas. Tačiau dar niekada nebuvo nusižudęs. Tiesa, jau, atrodo, kasasi sau duobę.

Pabaigai turėčiau pridėti, jog praktiškai nėra tokių knygų, kurias parašytų vienas autorius, gal išskyrus vienaegzempliorius, tikrai tik sau skirtus, dienoraščius. Procese vis tiek dalyvauja leidėjai (pažįstami iš frazių: "man norėtųsi kitokios pabaigos" arba "šis charakteris ne visai įtikinimas - rašytojas tokiu atveju gali įrodyt savo tiesą, tačiau kad nebūtų pakeistas nė vienas žodelis - turbūt neįmanoma), kalbos redaktoriai (spėju, kad nesvarbu, kiek, pavyzdžiui, Parulskis tas mergaites kankintų, jos vis tiek ištaiso kai kuriuos keiksmažodžius), spaustuvės darbuotojai ir kiti tarpininkai, t.y. klaidų tikimybės didintojai. Ką jau kalbėti apie vertimus į kitas kalbas.

Apie skaitytoją, kurio skaitymo metu tekstas galutinai pasirašo, neužsiminsiu dėl problemos gylio, ilgio ir pločio. Trumpai tariant, seniai pastebėta, kad populiariausios tos knygos, prie kurių dabartinio pavidalo prisidėjo šimtai. Elementariausias pavyzdys - Biblija ar Homero poemos. Gal "grupinis" knygų rašymas internete yra grįžimas į pradžią?

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP