Intelektualų sala auga

>> 2008 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

Visai neseniai rašiau apie vis besiplečiantį būrį intelektualiai nusiteikusių veikėjų, kurie neįsivaizduoja originalesnio būdo ką nors pasakyti, kaip tik toliau valkioti pjesės "Bausti negalima pasigailėti" pavadinimą ir žaisti su kablelių dėjimu/nedėjimu. Štai jums dar vienas jaunas eruditas.

1 komentarai (-ų):

Anonimiškas ketvirtadienis, rugsėjo 18, 2008 6:52:00 popiet: ooo, saudargas :) man patiko jo plakatai stotelėse - ten gan dviprasmiškai iš toli atrodo kaip rimbą belaikąs...

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)

– Vienas seniausių žaidimų pasaulyje – „katės lopšys”. Net eskimai jį moka.
– Nejaugi?!
– Gal šimtą tūkstančių metų ar daugiau suaugusieji kiša vaikams prieš akis suraizgytas virvutes.
– Uhu.
Niutas liko susirangęs ant savo kėdės. Jis išskėtė dažais ištepliotus delnus, tarsi tarp jų būtų išraizgytas „katės lopšys”.
– Nenuostabu, kad vaikai užauga pamišėliais. Tas „katės lopšys” tėra keli iksai tarp kažkieno delnų, o vaikučiai spokso, spokso, spokso į visus tuos iksus.
– Ir?
–Jokios, po velnių, katės, jokio, po velnių lopšio.

K. Vonnnegut, 1963.

Back to TOP

Kačių lopšiai