"Grupinis " knygų rašymas internete. Ką veikia autorius?

>> 2008 m. birželio 28 d., šeštadienis

Prisižadėjau sau ir Scaniai pareikšti nuomonę dėl populiarėjančios praktikos, kai rašytojai publikuoja skaitytojų už juos parašytas knygas. Taigi štai ji - mano nuomonė:)

Scania rašo apie vieną Vadimo Panovo serijos knygą, kuri, kaip paaiškėja, yra visai ne Panovo, mat sudaryta iš skaitytojų apsakymų. Tiesiog interneto puslapyje vyko konkursas ir geriausius skaitytojų kūrinius rašytojas sudėjo į atskirą knygą.

Interneto amžiuje tai nėra naujiena. Neseniai skaičiau, kad, regis, du japonai sukūrė interneto svetainę, kur romaną taip pat rašo lankytojai. Vienas jų gali pratęsti istoriją ribotu fragmentu, rodos 300 ženklų, kad nė viena siužeto linija neimtų dominuoti (atsiprašau, įtemptai ieškojau nuorodos į tą pranešimą, bet neradau. Gal kas irgi skaitę? Pasidalinkit) Tačiau ši praktika nėra ir masinis reiškinys, todėl kaskart kritinė masė vis dar tai įvertina kaip naujovę.

Tačiau aš ne apie tai. Gerbiu ir skatinu kiekvieną naują idėją, bandymus, ieškojimus, žaidimus su stereotipais, visuomenės ar individo sąmonės treniruotes ir taip toliau. Todėl mano paplekšnojimo per petį nusipelno ir minėtas Panovas, ir visi kiti.

Vis dėlto, kiek tokioje knygoje lieka paties rašytojo? Moderatoriaus vaidmuo, ir tiek. Pavojaus varpai skelbia idėjų trūkumą? Ar, dar blogiau, naikinamos individo galimybės praplėsti bendruomenės mentaliteto ribas? Žinoma, maža rizikos prašauti, kai leidi skaitytojui pačiam parašyti tai, ką jis nori skaityti. Bet ar jis po to tikrai norės tai skaityti? O ir paskaitęs tikrai neatras nieko naujo...

Autorius literatūrologijoje jau buvo nužudytas, dabar lyg ir vėl prikeliamas. Tačiau dar niekada nebuvo nusižudęs. Tiesa, jau, atrodo, kasasi sau duobę.

Pabaigai turėčiau pridėti, jog praktiškai nėra tokių knygų, kurias parašytų vienas autorius, gal išskyrus vienaegzempliorius, tikrai tik sau skirtus, dienoraščius. Procese vis tiek dalyvauja leidėjai (pažįstami iš frazių: "man norėtųsi kitokios pabaigos" arba "šis charakteris ne visai įtikinimas - rašytojas tokiu atveju gali įrodyt savo tiesą, tačiau kad nebūtų pakeistas nė vienas žodelis - turbūt neįmanoma), kalbos redaktoriai (spėju, kad nesvarbu, kiek, pavyzdžiui, Parulskis tas mergaites kankintų, jos vis tiek ištaiso kai kuriuos keiksmažodžius), spaustuvės darbuotojai ir kiti tarpininkai, t.y. klaidų tikimybės didintojai. Ką jau kalbėti apie vertimus į kitas kalbas.

Apie skaitytoją, kurio skaitymo metu tekstas galutinai pasirašo, neužsiminsiu dėl problemos gylio, ilgio ir pločio. Trumpai tariant, seniai pastebėta, kad populiariausios tos knygos, prie kurių dabartinio pavidalo prisidėjo šimtai. Elementariausias pavyzdys - Biblija ar Homero poemos. Gal "grupinis" knygų rašymas internete yra grįžimas į pradžią?

Read more...

Kvapus persiųsti ne taip ir sunku. Sudėtingiau juos suvaldyti

>> 2008 m. birželio 25 d., trečiadienis

Perskaičiau, kad netrukus mobiliuoju telefonu bus galima parsisiųsti ne tik muziką, melodijas ar horoskopus, bet ir kvapus. Nieko ypatingai naujo. O ir pagrindinė - vėdinimosi - problema, regis, neišspręsta.

Anot mokslofestivalis.eu, Japonijos kompanija "NTT" sukūrė specialias kvapų kasetes, kurios, įmontuotos į mobilųjį telefoną, geba atkurti vieną ar kitą kvapą. Naudojantis šia technologija bus galima parsisiųsti ištisus kvapų sąrašus, juos išbandyti ar prisegti prie elektroninių atviručių, persiųsti draugams ar giminaičiams, jei jie taip pat turi "kvapnujį telefoną".

Kvapus esą bus galima persiųsti ir į specialų prietaisą namuose, taigi prieš grįždamas žmogus galės mobiliuoju užsisakyti, kaip turi kvepėti jo namai jam pravėrus duris. Kita vertus, eidamas į darbą taip pat turėtum galimybę iš anksto nusistatyti kvapą. Pagal nuotaiką, taip sakant. Klausimas tik vienas: ar nesubjurs ta nuotaika, kai užsigeisi pakeisti patalpoje kvapą, o senasis niekaip neišsivėdins? Arba tavo norimas kvapas nesutaps su namiškių ar bendradarbių norais?

Apie tai pagalvojęs prisiminiau savo įrašą apie televiziją, transliuojamą į smegenis. Ten rašiau ir apie kvapų perdavimą per atstumą. Jei kvapą siųstume vieni kitiems tiesiai į smegenis, dėl vėdinimosi nereikėtų jaudintis. Tiesa, aš džiaugiuosi, kad kol kas mano smegenų niekas nečiupinėja. O jūs?

Read more...

Ateitis - pagal dabartį

>> 2008 m. birželio 17 d., antradienis

Dažnai kalbėdamas nori pasakyti vienus dalykus, o pasakai kur kas daugiau. Kartais net pasakai tai, kad pats pagalvojęs supranti, jog nusišnekėjai. Tačiau beveik visada kalbėdamas apie ateitį iš tiesų pasakai, kaip suvoki dabartį. Suprantat, ką turiu omeny?

Štai robotus kuriantys mokslininkai prognozuoja, kad 2025 metais jų robotai-futbolininkai galės įveikti Brazilijos rinktinę. Vienos universtiteto dėstytojas Peteris Kopachekas itin skeptiškas savo šalies atžvilgiu. Jis teigia, kad Austrijos komandą robotai nugalės jau 2015 metais.

Viena vertus, šis pranešimas - originalus PR bandymas. Bet kita vertus, akivaizdi žmogiško mąstymo paradoksų iliustracija. O kas gali būti tikras, tarkime, kad 2015 metais austrai nebus stipresni už brazilus? Ką jau kalbėti apie 2025 metus. Gal, pavyzdžiui, pernai ar užpernai Lietuvoje gimė karta būsimų stipriausių pasaulio futbolininkų?

Read more...

Amerikietiška tv, Simpsonai ir E.A.Poe

>> 2008 m. birželio 5 d., ketvirtadienis

Po"Scanios" įrašo apie karnavalu tampančią lietuvišką televiziją prasidėjusioje diskusijoje viena iš išvadų buvo tokia: Amerikoj dar blogiau. Apie tai, kodėl neišeina visiškai nurašyti amerikiečių ir jų medijų, galima būtų parašyti kokį daugiatomį. Tačiau aš trumpai apie vieną reiškinį - "Simpsonus".

Vieni juos laiko aukščiausio lygio satyros meistrų kūryba, kiti ir juose mato vien amerikoniškumą, bet paneigti, kad tą serialą kuria išsilavinę žmonės - neįmanoma. Štai, pavyzdžiui, neseniai aptikau simpsonišką anglų-amerikiečių mistikos genijaus E.A.Poe versiją. Tiesa, vienoj vietoj spalvota, kitoj - ne. Nespalvota, aišku, atrodo įspūdingiau.



Čia - spalvotoji versija. Originalą prašom skaityti čia. Lietuviškų vertimų yra ne vienas. Jūsų dėmesiui - K.Navako, S.Gedos ir E.Juškevičiaus.

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP