Mobilieji telefonai - kiaulių gripo pagalbininkai?

>> 2009 m. balandžio 30 d., ketvirtadienis

Kiaulių gripas toliau šiepia nasrus, o pati didžiausia grėsmė jam kol kas - netekti pavadinimo. Gali būti, kad virusas bus pervadintas, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos gripu, nes juo užsikrečiama ne todėl, kad suvalgei kepsnį.

Šis gripas, kaip ir visi kiti, perduodamas oru sklindančiais lašiukais, kai užsikrėtęs žmogus kosėja ar čiaudo. Todėl specialistai pataria, kad pirmiausia reikia susirūpinti ne mitybos įpročiais, o elementaria higiena, kurios poreikis mums įskiepijamas dar vaikystėje. Viena svarbiausio jo dalių - su muilu ar alkoholio pagrindu pagamintais plovikliais plauti rankas, ypač grįžus iš lauko.

Čia aš įžvelgiau vieną didžiausių pavojų, kuris būdingas būtent mūsų išsivystymo lygiui. Neabejoju, kad grįžę iš lauko plaunamės rankas, dažniausiai ir persirengiame drabužius, be to, nesame linkę jų laižyti ar įtemptai uostyti. Tačiau ką daryti su tokiu nuolat rankose ir prie kvėpavimo takų atsiduriančiu prietaisu kaip mobilusis telefonas ar nešiojamas muzikos grotuvas? Juk juos nešiojamės visur: ir lauke, ir namuose. O su muilu gi neplausi. Kas kartą prieš čiumpant spiritu taip pat netrinsi, nebent visi kartu draugiškai pasieksime paranojos lygį.

Wikipedia pateikia gana neraminantį atsakymą. Esą bendras gripo tyrinėjimų korpusas rodo, jog mažos viruso dalelės gali išgyventi ant stalų, telefonų ir kitų paviršių. Aišku, tai ne mokslinis medicinos žurnalas, tačiau apie šį viruso gebėjimą juk žinojome ir patys. Taigi, ką darome su mobiliaisiais telefonais?

Siūlau nepasiduoti panikai, nes visų pirma dar nepaskelbtas baisiausias pavojus, visų antra, medicina pakankamai išsivysčiusi, visų trečia, vis dėlto nesame pasaulio bamba ir visi pasaulio sergantieji žūtbūt nesitaiko atvažiuoti ir mūsų apkrėsti. Tačiau ką darome su mobiliakais?:)

Read more...

Norėčiau patarimo apie kompiuterius

>> 2009 m. balandžio 29 d., trečiadienis

Ne visai mano blogo tema, bet išbandysiu bendrus tinklaraštijos privalumus. Mat greičiausiai net nereikia būti dideliu specialistu, kad galėtum man padėti. Mielas Lankytojau, klausiu Tavęs:

labai dažnai įsijungus kompiuterį mano windows xp desktopo (darbastalio?) dešiniajame apatiniame kampe, ten, kur rodo laiką, interneto ryšio statusą ir kai kurias įjungtas programas, pasirodo visiems šiais laikais gerai pažįstamas ženkliukas, kad kažkas prijungta prie USB jungties. Žiūriu apžiūriu - nieko ten neprijungta. Mano pelė su USB jungikliu , bet jis įkištas į tradicinės pelės jungties adapterį, taigi su kompiuteriu bičiuliaujasi ne per USB jungtį.

Ar mano kompiuteris, t.y. ir aš, turime kažkokių problemų, ar ne?

Read more...

Kiaulių gripo galimybės

>> 2009 m. balandžio 27 d., pirmadienis

Per pasaulį žengia naujas siaubas - kiaulių gripas. Nors pati liga nėra naujiena, žmonės dreba, nes šiemet gresia jos pandemija. Apie šimtą užsikrėtusių žmonių jau mirė Meksikoje. Virusą iš ten parsivežė amerikiečiai, britai, Naujosios Zelandijos gyventojai. Lenkijos pareigūnai mano, jog labai realu, kad kiaulių gripas užklys ir pas juos.

Gal kas nori į Lenkiją pigesnės kiaulienos?

Read more...

Seimo narys, ruoniai ir kas ką "pažysta"

>> 2009 m. balandžio 24 d., penktadienis

Iš karto noriu perspėti, kad šitas įrašas nėra prieš ką nors nukreiptas, o informacija pradėta rinkti atsitiktinai. Tačiau vėl rašau apie Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų narių nuotykius internete.

Sakytum, nieko naujo. Premjero blogas vis dar įstrigęs tyloje nuo sausio, nors net pradiniame Vyriausybės puslapyje, Ministro pirmininko rubrikoje, nuoroda į jį kabo iškart po nuorodos į biografiją. Tačiau erdvę bando užpildyti partijos bičiuliai.

Seimo narys Egidijus Vareikis išsirūpino svetainę parlamento domene. Atkreipkite dėmesį į adresą: www.lrs.lt/ruonis. Panaršius galima sužinoti, jog politikas seniai kolekcionuoja ruonių figūrėles. Tačiau truputį keista, kad, pavyzdžiui, interneto adresas www.vareikis.lt net neregistruotas.

Gerai, kad E.Vareikis kartais parašo į Delfi, o po savo tekstu nurodo blogo adresą. Kitaip ten užeitų tik sekretorė, namiškiai ir ištikimiausi kolegos. Puiku, kad politikas apskritai pildo savo virtualių kampą (blogu jo nepavadinčiau, nes nėra chronologiškai skelbiamų įrašų, galimybės jo komentuoti, ir daugumos kitų apibrėžimui būtinų savybių). Gal tik nesmagu, kai pridaroma tokių klaidų pačiame pirmame ir pačiame svarbiausiame pasisveikinime su užsukusiais lankytojais:



Sakysite, kad parašyti "pažįsta" su ilgąja y - smulkmena. Tačiau tai ne žiopla klaida, kai netyčia praleidi raidę ar nepadedi kablelio (gal tokių ir aš čia palikau). Greičiausiai tai pavyzdys, jog pamiršai, kad rašai lietuviškai...Be to, kadangi tekstas kabo pagrindinio puslapio matomiausioje vietoje, jau buvo galima pastebėti ir ištaisyti. Nežinau, kada konkrečiai parašytas jis pats, bet sprendžiant iš datų, svetainė veikia jau porą metų.

Read more...

Antrasis pasaulinis karas vaizdžiai

>> 2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Netyčia atradau Wikipedijoje ir likau sužavėtas paprastumo genialumu. Puikus būdas "pasikartoti" Antrojo pasaulinio karo raidą Europoje arba vizualiai įsivaizduoti kaip atrodė žemyno "dalybos". Manau, jei ruoščiausi kokiam istorijos egzaminui, labai džiaugčiausi atradęs.


Yra dar vienas, didesnis, su legenda, bet vokiškai.

Read more...

Technologinis kokybės filtras

>> 2009 m. balandžio 19 d., sekmadienis

Daugelis sutinka, kad esminė televizijos produkcijos dalis yra šlamštas, bet ji turi gabumų suvilioti jį pažiūrėti. Taip pat ne paslaptis, jog naujosios technologijos dabar mums siūlo dar daugiau televizijos. Tačiau šių dviejų veiksnių kombinacija gali atnešti ir racionalios naudos.

Vienas svarbiausių lūžių televizijos istorijoje įvyko tada, kai įvairūs nauji išradimai atsiejo produkciją nuo rodymo laiko (vadinamasis time shifting). Laidų, filmų ir kitų vaizdelių įrašai ir archyvai internete, skaitmeninės TV galimybės, DVR ir t.t. (plačiau apie tai galima paskaityti čia) dabar leidžia žiūrovams patiems rinktis, kada ir ką jie nori žiūrėti.

Pastebėjau, kad naujovės dažnai veikia kaip kokybės filtras. Pavyzdžiui, kartais tingulys ir TV anonsai vilioja užuot užsiėmus naudinga veikla, pažiūrėti kokį nors neypatingą filmą ar serialą. Tačiau visada nugali argumentas - juk šitą produktą bus galima pažiūrėti kada nors kitą kartą palankesniu metu. Nebent tingulys toks didelis, kad jokie argumenta neveikia.

Kad ir kaip ten būtų, žaviausia, jog tas kitas kartais praktiškai niekada neateina, nes praėjus pagundos momentui nebejauti nė paviršutiniškiausio noro žiūrėti tą šlamštą.

Read more...

Draugauju su Topix (papildyta)

>> 2009 m. balandžio 15 d., trečiadienis

Nuo šiol virš kiekvieno mano įrašo bus tas mažas juodai raudonas mygtukas, kuriame dabar parašyta "paskelbti". Pradedu draugauti su Topix.lt. Kaip sako šią tarnybą išsamiai aprašantis Karolis, tai kažkas panašaus į lietuvišką "Digg" atitikmenį.

Aš linkiu, kad jiems puikiai sektųsi, nes kaip visada esu už visas lietuvišką blogosferą pagyvinančias iniciatyvas, pradedant "Blogračiu", baigiant "Visais blogais".

Papildymas: "Blogger" sistemos tinklaraščių autoriai, norintys įsidėti topix.lt balsavimo "mygtuką", tinklaraščio HTML kode tinkamoje vietoje (po įrašo pavadinimu greičiausiai) turi įrašyti šias dvi eilutes (raudonas "aa" sudėjau tam, kad programa nepalaikytų teksto kodu):

<aascript type='text/javascript'>submit_url = '<aadata:aapost.url/>';<aa/scriptaa>
<aasrc="http://www.topix.lt/evb/button.php" type="text/javascript"><aa/scriptaa>

Read more...

B.Obama vs. A.Kubilius, "Nekviesta meilė" vs. "Daktaras Hausas", Lietuva vs. Amerika

>> 2009 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Sakytum, netaip ir toli ta Lietuva nuo Amerikos: ir čia, ir ten aktoriai tampa valdžios vyrais. Skirtumas tas, kaip jie tai vertina.


"Žinių radijo" ir "Etonline" nuotr.

Būdavo smagu pamatyti LNK serialo "Nekviesta meilė" anonsą, kai rodydavo vieną iš pagrobtų veikėjų. Tuomet ekrane staiga išlysdavo karo spalvomis išsitepęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjams ryšiams su visuomene Ridas Jasulionis. Nežiūriu "Nekviesto meilės", bet nedvejoju - tokio rango vyriškis tikrai sėkmingai įvykdė misiją.

Kurioziška muilo operoje stebėti ministro pirmininko patarėją, tačiau padėtis gana logiška: gavęs darbo pasiūlymą, aktorius jau buvo nusifilmavęs krūvoje ateities serijų. Taip pat esą nei šis, nei tas nuvilti žiūrovus ir be logiško siužeto vingio staiga ištrinti svarbų personažą. Lietuva ne tokia turtinga šalis, kad kas nors būtų bent drįsęs pasvarstyti apie galimybę perfilmuoti visą juostą. Be to, kieno reitingai lietuvių tarpe didesni: "Nekviestos meilės" ar Vyriausybės vadovo? Kita vertus, gal tai ir nėra ypatingas valstybinės prestižo žlugdymas. Galų gale, juk jei jau nusifilmavai kur nors, tai išliks tame kontekste visam laikui, nesvarbu, kokias pareigas eisi.

Panaši situacija nutiko ir JAV, bet siužetas pasisuko visai kitaip. Aktorius Kalas Pennas, pastaruosius du sezonus vaidinęs ir pas mus rodomame seriale "Daktaras Hausas", tapo Baltųjų rūmų ryšių su visuomene tarnybos vadovo pavaduotoju. Todėl jo personažas televizijoje šį pirmadienį staiga nusižudė nepaaiškinamomis aplinkybėmis.

Read more...

Mokslininkas, bet ne fizikas

>> 2009 m. balandžio 8 d., trečiadienis

Šiandien Lietuvos radijo "Ryto garsuose" Audra Čepkauskaitė pasakojo apie dideles mokslininkų galimybes Europos Sąjungoje. Pradžioje ji nupiešė stereotipinį požiūrį į šios profesijos atstovą: menkai vertinamas, mažai uždirbantis, priklausomas nuo valstybės. Dar, žinoma, mes jį įsivaizduojame pasišiaušusį, išsiblaškiusį ir, švelniai tariant, nelinkusį bendrauti su kitais žemiečiais. Įrodymas, koks gajus mokslininko stereotipas - paveiksliukas, kurį pagal užklausą "scientist" "Google" vaizdų paieška išmetė patį pirmą:



Bet, anot žurnalistės, ne viskas taip jau blogai. ES siūlo mobilumo programas, globoja tarptautinius specialistų tinklus, remia karjeros siekiančius ir žiniomis pasidalinti norinčius mokslininkus, ir taip toliau. Todėl net ir Lietuvoje šis darbas gali būti malonus ne vien dėl pašaukimo.

Tačiau vienas stereotipas kalbant apie mokslininkus toks gajus, kad visai jį užmirštame. 99 atvejais iš šimto įsivaizduojame, kad mokslininkas - tai žmogus baltu chalatu, besisukiokantis laboratorijoje prie mikroskopo arba pilstantis kažkokius skysčius iš kolbos į kolbą. Vienu žodžiu, fizikas, chemikas, biochemikas, ir panašiai. Trečias ir ketvirtas mano paieškos rezultatai:


O juk mokslas apie žmogų - tai ne tik biologija. Egzistuoja įvairūs humanitariniai ar socialiniai mokslai. Ne visi nuvertina jų svarbą, bet dažnai ignoruoja statusą. Maždaug: kuo naudinga filosofija, jei filosofai nesugeba tinkuoti sienų? Technologijos taip toli paliko užnugaryje paliko žmogų, kad tyrinėjams dažnai neberūpi jo poreikiai ir ar jis sugebės prisitaikyti prie naujovių.

Kita vertus, galbūt tikrai: kam mums bandyti tyrinėti žmogaus sąmonę, jei kuriame naują žmogų, netgi tokį, kuris gali mokyti?

Read more...

Kaip reikia sirgti

>> 2009 m. balandžio 7 d., antradienis

Valdžia demonstruoja naujus viešųjų ryšių manevrus. Patvarkė taip, kad pašalpa už nedarbingumo lapelį būtų mokama tik nuo ketvirtos ligos dienos. Tačiau tikina, jog tai ne vien dėl taupymo, bet ir dėl rūpesčio tautos sveikata. Smagu - man patinka netikėti argumentai. Todėl nusprendžiau dar pasismaginti ir pamąstyti, kaip reikia sirgti.

Patartina tai daryti įsijautus, bet oriai. Nors gauti papildomo dėmesio iš artimųjų ne pro šalį, svarbu nepersistengti. Sakoma, kad kai vyras serga sloga, jis serga vėžiu. Gal kitaip, bet ligos išsekina ir moteris. Todėl susirgėlis tikrai neatsisakys smulkių patarnavimų namuose. Tačiau pernelyg aimanuoti ir skųstis yra taktiškai nenaudinga. Ligonis, apie kurį reikia šokinėti, šokinėjančiam malonus tol, kol tvyro nebylus susitarimas, jog rūpestis yra savanoriškas. Vos tik ši iliuzija išsisklaido - finita la comedia. Kyla visokio erzelio ir sirgti tampa visiškai nemalonu.

Be to, sirgti reikia ilgai. Bent jau keturias dienas. O ištempus tiek, apsižiūrėti, kiek liko iki savaitgalio - gal visai verta dar pasiilginti mini atostogas. Keturias dienas ne tik todėl, kad pademonstruotum valstybei, jog ji gali keisti pašalpų mokėjimo tvarkas kaip nori, tau užteks kantrybės atsiimti savo. Tiesiog pravartu kartais paspausti "pauzę" amžinai skubančiame pasaulyje ir metodiškai ištyrinėti, ką TV rodo dieną, paskaityti prieš pusmetį pirktą knygą arba paklaidžioti internete ten, kur paprastai pritrūksta laiko užsukti. Per vieną ar dvi sirgimo dienas smegeninė nespėja persijungti į kitą režimą, juo labiau, kad jums ir taip sunku, nes jūs galų gale sergate!

Dar šis tas - jei nejaučiate ypatingai blogai, stenkitės turėti kuo mažiau reikalų su gydytojais. Geriausia, kad pavyktų apsiriboti tik teisinių formalumų tvarkymu. Taip sutaupysite ir daktarų, ir savęs lepinimo laiką. Galbūt sutaupysite ir pinigų. Išvengsite papildomos rizikos užsikrėsti, nes poliklinika - tai ligų šaltinis. Galėsite leisti pasireikšti savo fantazijai ir atrasti naujų gydymosi metodų. Be to, išaugs tikimybė, kad išsirgsite rekomenduojamą laiką (žr. ankstesnę pastraipą).

p.s. ar gydėtės teisingai, paaiškės tik visiškai pasveikus.

Read more...

Pasidžiaukime bent pusdienį!

>> 2009 m. balandžio 6 d., pirmadienis


Visus su pergale! Ne Vilniaus - visos Lietuvos. Džiugu, kai nors dienai ar dviem svarbiau už sunkmetį tampa malonūs pasiekimai. Gaila galbūt tik, kad antrame plane tradiciškai liko kitų sportininkų medaliai, net jeigu ir čempionatas vyko Lietuvoje, o apdovanojimas tapo istoriniu. Kas tingi spaust nuorodas, aš čia apie imtynininką Mindaugą Ežerskį.

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP