Ar pasaulis vis dar mažėja?

>> 2007 m. spalio 30 d., antradienis

Šiek tiek feministė, šiek tiek įdomi britų rašytoja Fay Weldon (norintys pamatyti, kaip ji atrodo, gali spausti čia, bet nežinau, ar aš tai siūlau) maždaug 1984 metais vienoje savo knygų samprotauja, kad iš tiesų pasaulis šiais laikais mažas yra tiems, kurie skambina telefonu, o ne tiems, kurie keliauja fiziškai. Juos nuo bet kurios pasaulio vietos (jei ten yra telefonas) skiria berods 13 skaitmenos virtinė.

Nuo tada prabėgo daugiau nei 20 metų. Ar kas nors pasikeitė?

Visų pirma, turbūt padaugėjo tų optimistų, kuriems pasaulis - tai globalus McLuhano kaimas, global village. Antra, greičiausiai sumažėjo tų reikalingų skaitmenų skaičius, bent jau iki kokių 12, bent jau mobiliuosiuose telefonuose. Trečia, ir šiuo atveju turbūt svarbiausia, komunikacijos technologijos ir jų galios taip išsiplėtė, kad vėl grįžtame prie argumento, žymimo "visų pirma".

Įsivaizduokime, kad retorikos taisyklės reikalauja tris argumentus atremti lygiai tokiu pat skaičiumi kontrargumentų. Taigi, visų pirma, nieko nesiekiant įžeisti, reikėtų pastebėti, kad, pavyzdžiui, paprastas Afrikos kaimas ir dažnas miestas kol kas yra labiau kaimas pats sau nei globaliojo dalis. Antra, jei globaliojo kaimo žmonėms užtenka stebėti vieni kitus per pravirus langus ar raktų skylutes, jų poreikius, išskyrus kai kurias teritorijas, internetas, mobilieji telefonai ir Co. tikrai gali patenkinti: pašniukštinėjęs po blogsferą gali atrasti pačių intymiausių detalių, visomis prasmėmis. Tačiau žmonės vis dar negyvena internete, nebent Second Life vergai, kuriems vis tiek dar reikia kažkaip užsidirbti sąskaitoms už internetą ir elektrą. Aišku, jie ir užsidirbti gali Second Life, bet mane gelbsti tai, kad kol kas jiems vis tiek reikia kažką užvalgyti. Na, ir trečia, (beje, tai leidžia grįžti prie pirmo ir antro) komunikacijos technologijos, nors ir ištobulėjusios, dar nepasiūlė nieko, kas išeitų už bendravimo srities (aišku, tam kliudo net ir pats jų apibrėžimas) arba už technologijas palaikančių įrenginių ribų (Web 2.0, trumpai tariant, tėra kompiuterio programinė įranga internete).

Kokias iš to galima daryti išvadas, panagrinėsiu ateityje. O kaip manote Jūs?

Read more...

Iš amžinųjų dėdės Mykolo tiesų (1)

>> 2007 m. spalio 20 d., šeštadienis

Galvoju: jeigu sportas yra tam tikras agresijos perkėlimas į kovą pagal taisykles ir jei tą patį sportą galima perkelti į kompiuterinius žaidimus, tai kodėl negalėtų, pavyzdžiui, Bushas su Ahmadinejadu išsiaiškinti santykių žaisdami kokį šių dienų skredyklių hitą Juntginių Tautų dovanotu play station 3?

Read more...

Sugrįžtuvės

>> 2007 m. spalio 16 d., antradienis

Kadangi taip ir nesupratau, kam ėmiausi rašyti šį blogą, jis buvo atsidūręs per plauką nuo mirties, nors, atsižvelgiant į pačia jo prigimtį, tiksliau turbūt būtų sakyti perėjo į skaitmeninės vegetacijos būseną. Taip pat nemažiau tikslu būtų apibūdinti jį kaip paieškų sistemų vaiduoklį arba kaip būdą išsisaugoti šį interneto adresą, nors ir žinant, kad jo niekad niekam neprireiks ir jis praktiškai bevertis, kad ir palyginus, pavyzdžiui, su šiuo.

Epitetų tai šito blogo būsenai galima rasti dar šimtus ir taip darant ne kartą pareikšti pretenzijas į humoro virtuozus, bet ne apie tai šįkart. Tiesiog prieš keletą dienų google analytics pagalba pamačiau, kokius rekordus pavyko sumušti kačių lopšiams - per dieną čia apsilankė keturi žmonės ir visi kartu perskaitė net septynis įrašus. Pasirodo, čia galima pakliūti paieškoje įvedus frazę "žmonijos lopšys"!:)

Tai išvydus man užvirė kraujas siekti naujų rekordų, taigi nusprendžiau karts nuo karto čia vis dėlto ką nors parašyti. Nors įdėsiu reklamos, šiuo blogu nesieksiu komercinės "sėkmės" kaip, pavyzdžiui, eksperimentuodamas su šiuo. Tačiau šis tas bendro tarp jų bus - eksperimentinė dvasia. Žiūrėsim, kas išeis.

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP