Madingo mąstymo "Įsikūnijimas"

>> 2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Tiesą sakant, nuėjau į Jameso Camerono "Įsikūnijimą" tik todėl, kad nebebuvo likę bilietų į "Šerloką Holmsą". Tačiau nepasakyčiau, kad likau nusivylęs, nors nustebintas taip pat nebuvau.

Trumpai tariant, filmo siužetas sukasi aplink priešybės "savi-svetimi" ašį. Buvęs jūrų pėstininkas Džeikas Salis (vaidina Samas Worthingtonas), nebevaldantis savo kojų, atvyksta į Pandoros planetą, kurioje gyvena Na‘vi būtybės - gal dukart už žmones didesni, uodeguoti, bet gana žavūs melsvos odos humanoidai. Dienų dienas jie klajoja po įstabaus ir nežemiško (tikrąja to žodžio prasme) grožio džiungles ir stengiasi pajusti vienį su visais gyvais padarais. Tačiau į jų pasaulį įsiveržė metalinėse mašinose sėdintys žmonės, kurie nori prisigrobti vertingų Pandoros gelmėse slypinčių mineralų.

Planetos oru atvykėliai gali kvėpuoti tik su specialiomis kaukėmis, todėl žmonių mokslininkai sukūrė žemiečių ir Na‘vi hibridą, vadinamą avataru. Šie padarai atrodo ir gali gyventi kaip na'viai, tačiau kiekvieno jų smegenis kontroliuoja avatarą valdantis žmogus. Valdyti avatarą į Pandorą atvykęs Džeikas gauna užduotį - įsiskverbti į Na'vi pasaulį, tapti vienu iš jų, o tada įkalbėti juos pasitraukti nuo jų gyvenamo medžio, po kuriuo glūdi šimtų milijardų vertės žmonių trokštamos naudingosios iškasenos. Kariui pažadėta, kad įvykdžius užduotį jam bus atlikta operacija ir jis vėl galės vaikščioti.

Tačiau valdydamas avatarą Džeikas ne tik gali vaikščioti vos tik į jį įsikūnijęs. Gyvendamas su na'viais jis supranta nuostabių dalykų, kuriuos, kaip tai ciniškai beskambėtų, mūsų laikais yra madinga suprasti. Siekdama tobulumo žmonija, bent jau Vakarų civilizacija nukeliavo racionalaus proto keliu, kurį filme įkūnija supergalingi skraidantys žmonių armijos šarvuočiai, naikinantys na'vius ir jų džiungles. Tuo tarpu na'viai pasirinko kitą - širdies kelią. Jų pasaulyje visa, kas gyva, jungia ryšys ir susilieti su gamta yra aukščiausia palaimos pakopa. Jokių gamtos  turtų nereikia plėšti, nes didžiausias turtas yra būti kartu su gamta. Reikia pastebėti, kad ta gamta iš tiesų sukurta nuostabiai - net pradėjau gailėtis, kad nežiūriu 3D varianto.

Šiaip ar taip, iš pradžių na'vių primtas kaip svetimas Džeikas ilgainiui tampa savu ir įsimyli Na'vi vado dukrą Neytiri (vaidina Zoe Saldana). Galiausiai jis pats prisipažįsta, kad Na'vi pasaulis jam atrodo tikresnis nei žmonių. Tokiu būdu ateina "savas-svetimas" schemoje visada užpogramuotas momentas, kai veikėjas turi pasirinkti, kas jis vis dėlto esąs. "Įsikūnijime" paaiškėja, kad gėris nėra žmonės, todėl Džeikas stoja na'vių pusėn. Šis lūžis atspindi visą "Įsikūnijimo" filosofiją, tačiau kartu ją ir pašiepia - blogiečiai žmonės, ieškantys naujų energijos išteklių ir griaunantys gamtos harmoniją, dabar yra toks madingas vaizdinys, kad po truputį kyla natūrali priešiškumo reakcija. Tačiau jeigu tai padės eiliniam žemiečių žiūrovui suprasti, jog teršti gamtą - negražu, tebūnie.

Daugiau nieko nepasakosiu, tik pasakysiu, kad filmo pabaiga palieka galimybę antrai ir trečiai daliai. Ar jos bus, greičiausiai priklausys nuo labai racionalios priežasties - kiek šimtų milijonų "Įsikūnijimui" pavyks uždirbti pasaulio kino teatruose.

Read more...

Skoningas nusilenkimas

>> 2009 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

Žiniasklaidą aktyviai vartoju jau nemažai metų, tačiau tik šiemet akis užkliuvo už šios gražios idėjos.

Vėlinių proga skirta dėmesio būriui Anapilin išėjusių svarbių visuomenės ir kultūros veikėjų. Be ilgų ditirambų, nereikalingų būdvarčių ir prieveiksmių. Be skandalingų istorijų ir pikantiškų detalių. Svarbiausi faktai ir po vieną nuotrauką. Tiek gana, kad pats atsimintum, kas tau svarbiausia. Arba sužinotum apie tuos, kurie ne mažiau svarbūs, bet mažiau išreklamuoti.

Vienintelė kritiška mintis kirba - kažkurie, regis, buvo praleisti. O gal tai tik iliuzija? Tačiau ši mintis - visų sąrašų palydovė.

Read more...

Kad ir kas benutiktų, W.Allenas lieka ištikimas sau

>> 2009 m. spalio 4 d., sekmadienis

Iš pradžių Woody Alleno filmų vizitine kortele buvo pagrindinis veikėjas bambeklis. Vėlesniuoju periodu – senas bambeklis. Na, ir režisieriaus numylėtasis Niujorkas, kuriame būtinai vyksta pagrindinis veiksmas.

Jeigu bambeklis būna neurotikas, kiekviename žingsnyje nervinga maniera žeriantis kinematografiškai literatūrinius humoro perliukus, jį filme vaidina pats W.Allenas. Jei ne, kviečiamas koks nors kitas nestandartinis aktorius.

„Kad ir kas benutiktų“ („Whatever Works“) senu šlubuojančiu bambekliu tapo Larry Davidas, suvaidinęs Borisą Jelnikovą – buvusį atominės fizikos specialistą. Kažkada jis lyg ir buvo nominuotas Nobelio premijai, todėl dabar, o gal ir visą gyvenimą nepraleidžia progos pakartoti, jog jis – genijus, o dauguma aplinkinių – paprasčiausi kokie nors driežai.

Vieną dieną, tiksliau, naktį, jau pensininką Borisą ištinka slegiantis nušvitimas – jis suvokia, jog neišvengiamai artėja momentas, kai jis mirs. Todėl vyrukas nusprendžia nešvaistyti laiko įgrisusiam gyvenimui: palieka žmoną, namus prestižinėje Niujorko vietoje ir išsikrausto į butą, kad galėtų pasijausti bohemiškai. Pragyvenimui užsidirba didmiesčio parkuose ir kiemuose dėdamas į šuns dienas vaikus, kuriuos moko žaisti šachmatais.

Kartą sėdėdamas su draugais kavinėje Borisas dar iškeikia ir vieno velniop pasiųsto vaiko motiną. Draugai, išklausę moteriai skirtų sarkastiškų įžeidimų tiradą, mandagiai atsisveikina ir palieka genijų vieną. Šiam nelieka nieko kito, kaip šlubuoti namo. Tačiau prie pat laiptinės Borisas sutinka benamę merginą Melodę (Evan Rachel Wood), kuri bemaldaudama duonos kąsnio įsiprašo pas jį pagyventi.

Iš provincijos namų pabėgusi naivoka Melodė netrukus įsijaučia į Boriso išvedžiojimų klausytojos vaidmenį ir nuolankiai priima savo kaip žemesnės rūšies atstovės vaidmenį. Tačiau, kaip dažnai būna filmuose apie pagyvenusio pikčiurnos ir jaunos žavuolės pažintį, ji taip pat turi, ką duoti senam ligotam niujorkiečiui. Porciją gyvenimo džiaugsmo, pavyzdžiui.

Lyg ir savaime suprantama, lyg ir labai netikėta, kad praėjus gana protingam periodui Borisas ir Melodė tampa vyru ir žmona. Labiausiai turbūt todėl, kad Melodė nelabai turi su kuo lyginti šį vyriškį ir jo charakterį. Tikroji nesusipratimų virtinė prasideda, kai ant Boriso buto slenksčio pasirodo nuo vyro pabėgusi Melodės mama, o vėliau – ir pabėgusios žmonos ieškantis merginos tėvas. Žinoma, sužinoję apie dukters gyvenimo permainas abu apalpsta. Tačiau netrukus Niujorkas jiems padeda atrasti tikrąjį savo pašaukimą.

Visą tą laiką Borisas nesustodamas bamba, o W.Allenas smaginasi tradiciniais savo metodais: šmaikščiu dialogų ir monologų humoru, žmonių santykių keistumu ir keistai gyvenimiškomis situacijomis. Vien ko verta scena, kai Borisas, aiškindamas, kad religija – niekas kita kaip prietarai, kiša rankas po vandeniu ir senu papratimu dainuoja sau gimtadienio dainelę, nes tai esą apsaugo nuo mikrobų.

92 minutės seno gero W.Alleno ir dozės progų susimąstyti, ką iš tiesų kine reiškia tiesioginis aktoriaus žvilgsnis į kamerą.

Read more...

„Negarbingų šunsnūkių“ terapija

>> 2009 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

Quentino Tarantino „Negarbingus šunsnukius“ žiūrėjau filmo premjeros Lietuvoje dieną. Tačiau norėjau palaukti, kol jį pamatys kuo daugiau žmonių, kad galėtume apie jį padiskutuoti.

Pradėsiu nuo to, kad siūlau pervadinti filmą į „Negarbginus šunsnŪkius“, mat jo originaliame pavadinime taip pat palikta klaida: „bastArds“ pervadinti į „bastErds“, o "inglOrious" tapo "inglOURious".

Apie šio 1978 metais Enzo Castellario susuktos karinės dramos perdirbinio siužetą nepasakosiu. Viena vertus, kaip jau rašiau, nemažai žiūrovų jame jau apsilankė. O iš dar nemačiusių nenoriu atimti malonumo patiems pasiklysti tarantiniškų istorijų raizgalynėje, (beveik) tradiciškai konstruojamoje kaip veiksmo romanas: su skyriais, skirtingų veikėjų gyvenimo pasakojimais, giliais žvilgsniais į praeitį ir nuklydimais į lankas.

„Šunskūkiai“, galima sakyti, net neturi pagrindinio veikėjo. Nors turi didžiausią žvaigždę Bradą Pittą – vieną iš tų Holivudo gražuoliukų, kurie puikiai jaučiasi nestandartuose: tą jau įrodė „Kovos klube“, „Džo Bleko viešnagėje“ ir dar tuzine filmų. B.Pitto sukurtas amerikiečių leitenantas Aldo Reinas – smagus galvažudys, negalintis pakęsti minties, kad po karo naciai nusivilks uniformas ir jų nebus galima atpažinti. Todėl jis ant sučiuptų vokiečių kaktų praktikuoja postmodernią meno atmainą – pjausto svastikas. Reinas kapoja skiemenis klasikine JAV pietų kaimiečių tarme ir manieros nemeta net šnekėdamas itališkai. Todėl dar ilgai po filmo kartojau jau „av-ri-ve-der-či“. Kas matėt, suprantat.

Tačiau Reinui kažin ar nusileidžia nacių armijos intelektualas Hansas Landa (vaidina Christophas Waltzas), besididžiuojantis „Žydų medžiotojo“ pravarde, mat, jo nuomone, tai įrodo, kad jis gerai dirba savo darbą. Prancūzijoje besislapstančius judėjus su detektyvo virtuozo pasimėgavimu sekantis karininkas retai praleidžia progą ką nors pafilosofuoti ir dar rečiau – atsigerti pieno.

Įsimintinų personažų filme apstu. Vien ko vertas visada piktas Hugo Stiglitzas (Tilas Schweigeris) iš „šunsnūkių“ būrio, kuris sugeba prajuokinti visus pats nenusijuokęs nė karto. Arba vos porą frazių per trumpas minutes kambario kampe išdunksėjęs Winstonas Churchillis (Rodas Tayloras). Arba...

Skaitykite šitą pastraipą tik jei jau matėte filmą: Bet jau metas artėti prie pabaigos. Bene svarbiausias šiame filme, mano galva, yra „šunsnūkių“ kulminacijos terapinis poveikis. Adolfas Hitleris ir visi jo pakalikai aklinai uždaromi kino teatre, sudeginami, susprogdinami ir dar sušaudomi. Trigubas kerštas išlaisvina? Bet kokiu atveju, žiūrint į Antrojo pasaulinio karo žiaurumas per skoningo humoro akinius tikrai atsipalaiduoja tam tikros mąstymo konstrukcijos.

Read more...

Dėdės Mykolo išmintis (10)

>> 2009 m. rugpjūčio 15 d., šeštadienis

Posakis "lamat ne strojyt" tinka visur,išskyrus pilvo raumenis.

Read more...

"Google AdSense" prabilo lietuviškai

>> 2009 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Neįsigilinau į teisines smulkmenas, bet panašu, kad visi google reklaminės sistemos "nelegalai" Lietuvoje tapo "legalais".

Jau kurį laiką "Google AdSense" rodydavo lietuviškas reklamas, tačiau taip buvo tarsi neoficialu, nes registruoti šioje sistemoje svetainės, kuri rašoma lietuvių kalba, nebuvo galima. Aišku, mes, lietuviai, tai lengvai apeidavome registruodami tinklaraštį nurodydami, kad jis rašomas angliškai. Dar turiu abejonių, bet visai įmanoma, kad nuo šiol lietuvos autoriai gali būti pilnaverčiais "AdSense" sistemos dalyviais.

Ko galime laukti? Galbūt dar daugiau įdomių lietuviškų interneto projektų, kuriuos įsuks žmonės, bandantys šiais nelengvais laikais prisidurti papildomą litą.

Read more...

Ateities prognozės pamečiui: kas kada išnyks?

>> 2009 m. liepos 27 d., pirmadienis

Kas išnyks per artimiausius 50 metų? Richardo Watsono prognozes knygoje "Future Files. The History of the Next 50 Years" galima vertinti su pašaipa arba labai filosofiškai, galima imti giliai į širdį, o gal - užmiršti vos perskaičius. Nenuneigsi, kad efektyvesni už tokias spėliones yra du veiksmai: perskaityti visą knygą ir nugyventi visus 50 metų. Galbūt užteks ir 13-os, kad sužinotume, ar tinklaraščiai tikrai išnyks. Šiaip ar taip, aš manau, kad ateitis bus tokia, kokia norės - nauji dalykai negali būti nuspėjami.



2010- 2020 m.



2010: peleninės; reklamos reguliavimas;

2011: John Howard (buvęs Australijos Ministras Pirmininkas); stacionarūs telefonai;

2012: elektroninis paštas; komutuojama telefono linija (dial-up); laikraščių pristatymas į namus; „ačiū“; kineskopinė (CRT) televizija;

2013: fakso aparatai; video nuoma;

2014: žmonių dingimas be pėdsako;

2015: viešbučių priimamųjų darbuotojai; valstybinės pensijos; telefonų knygos;

2016: kompiuterinės pelės; pirkėjų aptarnavimas; didelės politinės idėjos; kitas didelis dalykas; atsistatydinimas;

2017: tikros nosinaitės; bevielė rankinė įranga (BlackBerry);

2018: tekstinė paieška; Rusijos demokratija; kaimo parduotuvės; DVD; paslaptys;

2019: stacionarinė reklama; sekretoriai; neaptverti paplūdimiai; bibliotekos; nulinis dydis; Pirmojo pasaulinio karo liudininkai; nemokamas parkavimasis; mėsininkai; tiesioginis marketingas; pašto pareigūnai; pusryčiavimas sėdint.



2020- 2030 m.



2020: autorinės teisės; Taivanis

2021: išsikišę priekiniai dantys

2022: blog'ai; ortografija; Maldyvai; WEB 2.0 (antrosios kartos žiniatinklis);

2023: Paris Hilton; nedarbo savaitgaliai;

2024: monitoriniai kompiuteriai; AM radijas; juosmens linijos;

2025: nemokami keliai;

2026: Kim Jong-il (Šiaurės Korėjos vadovas); raukšlės;

2027: intymumas; paveldėjimo mokestis; amatininkai; FM radijas, priešpiečiai;

2028: profsąjungos;

2029: realybės televizija (reality TV); vaikystė; raktai; Didysis Barjerinis Rifas.



2030- 2040 m.



2033: monetos;

2035: filmai „Rocky“; aborigenų kultūra; spamas (spam); vidurinioji klasė; Microsoft; nafta; Bangladešas; pigios kelionės; Aralo jūra;

2036: žalingi polinkiai; benzinu varomos mašinos;

2037: natūralus gimdymas; Britanijos monarchija; ledynai;

2038: peace & quiet (retas britų grupės „The Rifles“ singlas);

2039: Vladimiras Putinas; „atsiprašau“, Europos Sąjunga.



2040- 2050 m.



2040: kurtumas; anglies dioksido emisijos; laisvos viešos erdvės; piniginės; banko pranešimai; ramus naktinis miegas; nacionalinės valiutos;

2041: ryšiai (ties);

2045: svetainė;

2047: namų ruoša; Antrojo pasaulinio karo liudininkai; futuristai;

2049: Google; aklumas; popieriniai laikraščiai.



2050- 2060 m.



2050: dainininkė Cher;

2051: pranašysčių sąrašai;

2054-2055: bjaurumas; fizinė kančia;

2055: plastinė chirurgija;

2057: nacionalinės valstybės;
2059: mirtis (per daug rimtai nevertinti)

Prognozių atranką atliko Politika.lt.

Read more...

Realioji ekonomika

>> 2009 m. liepos 21 d., antradienis

Skaičiuojant valiutų vertę pagal tai, kiek šalyje kainuoja sumuštinis"Big Mac" (vadinamasis "Big Mac indeksas), vienas litas vertas maždaug 80 amerikietiškų centų. Tačiau pagal oficialų kursą, už vieną litą gautum apie 41 JAV centą - dukart mažiau. Išvados:

1) teoriškai statistinis lietuvis turėtų būti dukart liesesnis už statistinį amerikietį;
2) įėję į "McDonaldą" mes tampam dukart turtingesni nei "Maximoje".

Read more...

Vienas iš aspektų

>> 2009 m. liepos 16 d., ketvirtadienis

Pirmojo vizito naujoji prezidentė išvyko į Švediją, į tėvynę grįš per Latviją. Jau buvome įpratę, kad pirmiausia pamaloniname lenkus. Tačiau su pastaraisiais dėl elektros kabelio iki šiol nepavyko normaliai susitarti. O Lietuvos ir Latvijos jungtis su Švedija netrukus įgis materialų kūną.

Read more...

Aukso amžius

>> 2009 m. liepos 10 d., penktadienis

Žmonėms būdinga "aukso amžiaus" mąstysena. Neva kadaise gyventa tobulybėje, o po to viskas ėjo tik prastyn. Ir dabar visuotinai atrodo, kad baigiasi geriausio Lietuvos Prezidento era ir niekada jau taip puiku nebebus. Visko buvo, bet ne šiandien kritikos diena. Bet linkiu savo šaliai, sau ir pačiam Prezidentui (pastebėjot, kad šiandien portalai staiga atsibudo ir pradėjo rašyti iš didžiosios raidės?), kad aukso amžius vis dėlto lauktų ateityje.

Read more...

Formalumai - ir gyvent smagiau!

>> 2009 m. liepos 9 d., ketvirtadienis

Dvi naujienos.

Panevėžio miesto savivaldybė taupydama nusprendė atsisakyti dalies gatves prižiūrinčios bendrovės paslaugų. Nuo šiol ji tvarkys tik miesto centrą, o atokesnius rajonus šluos bedarbiai ir nuteistieji. Gatves prižiūrėjusi bendrovė priversta atsisveikinti su maždaug 70 kiemsargių. Rezultatas: atleisti kiemsargiai turbūt eis į Darbo biržą. Klausimas: kas tada tvarkys Panevėžio gatves?

Kita žinia - nuo ateinančių metų pradžios Ūkio ministerija ketina persivadinti į Verslo, inovacijų ir darbo ministeriją. Nesunku numanyti, kad tai kainuos... Klausimas: jeigu aš pasikeisčiau vardą, ar tą pačią akimirką jau mokėčiau žaisti petankę?

Read more...

Lietuva

>> 2009 m. liepos 7 d., antradienis

Aš pasikartosiu, nors esu kažkam jau sakęs. Lietuva - tai ne teritorija, gal net ne kalba ar kažkas kitas konkretus. Lietuva - tai idėja.

Read more...

Amžiaus sutartinė

>> 2009 m. liepos 3 d., penktadienis

Jeigu pastarosiomis dienomis teko būti (gyventi) prie kurios nors Vilniaus mokyklos, turbūt pastebėjote, jog jos kitokios nei paprastai. Šalia būtinai stovi autobusas, per kurį, žinoma, nesimato, kas darosi pėsčiųjų perėjos priegose. Nosį (ir ūsus) pro švietimo įstaigos duris reguliariai iškiša (ūsuotas) policijos pareigūnas. O tam tikru metu, dažniausiai - vakarop, aplink mokyklą pabyra grandinės žmonių baltomis kortelėmis po kaklu. Oficialiai tai vadinasi "Lietuvos tūkstanmečio dainų šventė. Amžių sutartinė".

Žavus renginys. Tačiau kol kas didžiausią įspūdį iš jo man paliko vakar vakaras. Pravėręs balkoną viename Vilniaus mikrorajonų išgirdau visą Babiloną. Kelios merginos būriavosi prie suoliuko ir čiauškėjo fluently English, o jų tekstus į savo tarmę lietuvių ir rusų kalbų mišiniu emocingai vertėsi keli jaunuoliai. Atrodo, kompanijos puikiai rado bendrą šneką - juk gal dar lietuviai. "Štai kaip atrodo vienodo amžiaus sutartinė", - pagalvojau.

Read more...

Kodėl reikia ten užsukti?

>> 2009 m. liepos 1 d., trečiadienis

Verta užeiti vidun vien dėl to, kad ten maloniai vėsu kaitrią vasaros dieną.

Smagu ten lietuviui, išauklėtam, jog muziejuose net gesintuvą draudžiama čiupinėti. Rankos ima drebėti dar iki parodų salių nepriėjus. Kiekvienas M.K.Čiurlionio "Zodiako ženklų" ciklo paveikslas dekoruotas instaliacijomis, kurių galima klausytis, rankomis glostyti, o tinkamai paglosčius ir naujų potyrių atrasti. Brauki per vandenį - čiurlena ausinėse. Palieti saulę - ranka šyla. Paspaudi mygtuką - kruopčiai papasakoja tau, bukam, kas dailininko paveiksle pavaizduota. Tik prie "Liūto" kiek spaudžiau, užsispyrusiai riaumojo ir nieko nepasakojo. Nors aiškiau ir negalėjo būti. Brailio raštas ir panašiai - kad paveikslus suprastų visi.

Įdomu ten, nes paroda "Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir amžininkų kūryba" paruošta ir paprastai, ir nuostabiai turiningai. Ant vienos sienos - kuri nors mūsų genijaus kūrybos tema, ją iliustruoja paties autoriaus citata. O aplink - kitų to meto menininkų klajonės tuose pačiuose tyruose: F.Kupkos, E.Muncho, etc. Tiesa, žadėto V.Kandinskio radau tik vieną iliustruotą knygelę. Gal į pastabumo kursus laikas?

Kelionės per paveikslus kryptį renkiesi pats. Ir kas kartą galėtum vis naują maršrutą atrasti. Į salės centrą turbūt vis tiek pataikytum panašiu metu. O ten, jei vietos gautum, gali prisėsti ir dar kartą patirti M.K.Čiurlionį ausinėse - ne vien pasakojimais, bet jo muzika.

Viršuje - dar vienuolika salių kitų lietuvių menininkų darbų. Su mano tempais pritrūko laiko. Tik spėjau pagalvoti: kam mums dar tas Guggenheimo muziejus kitoj gatvės pusėj?

Apie šitą vietą visa tai.

Read more...

Ei, liberalai!

>> 2009 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Uždrausti rodyti ir rašyti beveik viską, kas turi kokią nors konotaciją;
kiek fantazija leidžia, apsunkinti pardavinėti alkoholį;
apmokestinti įvažiavimą į Vilniaus senamiestį;
dar uždrausti tą, apriboti aną...

Ir visa tai daro valdžios, kuriose vyrauja konservatoriai ir liberalai.

Vis dar manau, kad dabartinė valdančioji dauguma nėra blogiausias variantas. Tačiau nebegaliu suprasti, kodėl jiems atrodo, kad vienintelė išeitis yra viską drausti? Valstybė - tai griežtas tėvas, kuris visada žino, kas ir kam geriausia. Valdantieji liberalai, kur jūs?

Read more...

Įtaigiausių paveikslų top 10

>> 2009 m. birželio 9 d., antradienis

Kartas nuo karto "Kačių lopšiuose" įdedu kokį nors "topą". Nusprendžiau, jei užteks ryžto ir kam nors bus įdomu, užsiimti "sąrašiavimu" dažniau. Šįkart - įtaigiausių paveikslų top 10.

Iš karto perspėju, jog šis topas - mano asmeninis išsigalvojimas, grįstas subjektyviais kriterijais ir labai menka mano kompetencija dailės srityje. Kita vertus, atrankos bruožas - įtaigumas - leidžia elgtis pakankamai laisvai. Tai nebus gražiausi/kokybiškiausi/talentingiausi/originaliausi ar kitokiausi tapytojų darbai. Tiesiog tie, kurie pagauna tave ir surakina vos nukreipi žvilgsnį. Savo idėja, personažų povyzomis, netgi užrašyta mintimi. Pagauna ir nepaleidžia ilgai ilgai, nors jau nepameni, kada paskutinįsyk į juos žiūrėjai.

10. René Magritte Tai ne pypkė (1928-1929)


Apie belgų siurrealisto René Magritte'o panašios tematikos darbus jau esu užsiminęs. "Tai ne pypkė", - prancūziškai skelbia šis paveikslas ir yra visiškai teisus. Tai tikrai ne pypkė, o jos atvaizdas. Bet kuo toliau galvoji, tuo daugiau kyla klausimų apie šio paprasto teiginio esmę.

9. Rembrandt Daktaro Tulpo Anatomijos pamoka (1632)


Susidomėję ir gal truputį išsigandę stebėtojų veidai seka daktaro Tulpo paskaitą apie žmogaus rankos anatomiją. Gyvenimiškas jų smalsumas priešinamas pasyviai mirusiojo pozai, kaip išbalęs kūnas - raudoniems rankos raumenims ir sausgyslėms. Gyvybė ir mirtis tame pačiame blausiai apšviestame kambaryje yra taip šalia, taip šalia, kad pradedi jausti amžinybės prisilietimą.

8. René Magritte Neįmanomo siekimas (1928)


Dar vienas žaismas su žmogaus ranka - kitoje R.Magritte'o drobėje. Šįkart matome visiškai priešingą "Anatomijos pamokai" kūrybos procesą. Tapytojas kuria, regis, gyvą žmogų. Klausimas apie įtaigumą prašyte prašosi. O kas dabar, praėjus 90-čiai metų, tikriausias: dailininkas, jo paveikslas, jo paveikslo dailininkas, ar jo paveikslo dailininko paveikslas?

7. Max Ernst Europa po lietaus II (1940-1942)


Koks tai lietus? Pažiūrėjus į paveikslo tapymo datą ir į skaičiuką II, atrodo, kad istorinis. Tačiau atsieję kūrinį nuo konkretaus laikmečio ir pridėję tūkstančius lietaus rūšių, vis tiek gauname tą patį: kas liktų iš Europos?

6. Rubens Du satyrai (1608)


Žvilgsnis - vienas įtaigiausių veiksmų, kuriuos gali atlikti žmogus. O jei tai ne žmogus, o mitologinė būtybė? Satyras - šėlsmo, anarchijos, bakchanalijų palydovas. Jo žvilgsnis tikrai turėtų būti toks.

5.Caravaggio Dovydas, nugalėjęs Galijotą (1609-1610), Rembrandt Autoportretas (1655)



Vienas iš argumentų, kodėl šiuos paveikslus įtaisiau aukščiau už Rubenso šedevrą - jų autoportretiškumas. Žinojimas, kad į mus žvelgia realiai egzistavusių, save įamžinusių asmenų atvaizdai, sukelia papildomo virpulio (Caravaggio autoportretas - Galijoto galva). Visą likusį darbą atlieka abiejų tapytojų puikiai įvaldyta chiaroscuro technika - dramatizmo pagrindas.

4. Piromasni Kiemsargis (data nežinoma)



Tos tamsios akys stebeilija tiesiai į tave. Ir mato VISKĄ. O pasakoja - dar daugiau.

3. Leonardo Da Vinci Mona Liza (1503)


Apie jos žvilgsnį ir šypseną prirašyta tiek, kad užtektų visiems lietuviškos blogosferos serveriams. Aišku viena - nesvarbu, ką Džokonda slepia ar ko neslepia, įtaigiausių paveikslų dešimtukas negali apsieiti be šios drobės.

2. Caravaggio Tomas Netikintysis (apie 1602-1603)


Scena, kai šv. Tomas kiša pirštą į Jėzaus žaizdą, šokiruoja dar dabar. Nors Biblijoje taip ir parašyta: "Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis." (Jn 20:27).

1.Edvard Munch Šauksmas (1893, 1895).

Tai paveikslas apie šiuolaikinio žmogaus siaubą. Kūrėme saugumą ir patogumą, užsimojome kontroliuoti gamtą. Vietoj to prisišaukėme du pasaulinius karus ir branduolinių sprogimų tragediją. Kartais užsimirštame ir pasijuntame beveik visagaliai. Todėl būna dar baisiau, kai kas nors išmuša pagrindą iš po kojų ir staiga suprantame, koks jis trapus. Fragmentacija ir anonimiškumas, vertybių nykimas, žmogiškumo stoka - tuščiau nei Europa po Maxo Ernsto lietaus. Jeigu visa tai suprastum ir išgyventum per akimirksnį, apimtų nežemiškas siaubas. Visa tai - ne baimės ir skausmo deformuotas veidas. Tai šauksmas. Begalinis, gilus, beprasmis. Litografija, mano galva, dar įtaigesnė.

Read more...

Džiugusis įrašas

>> 2009 m. birželio 6 d., šeštadienis

Nesiskelbiau, kad štai, jau parašiau 200-ąjį įrašą - draugystės su mergina mėnesius skaičiuojame tik pirmais metais, ar ne?

Bet šįkart džiaugsmo tiek, kad norisi pasidalint. Labai nustebau netikėtai atradęs, kad "Kačių lopšiai" pakilo per vieną pagerank laiptelį ir pasiekė ketvirtą pakopą! Nauja paspirtis atkyviau bloginti.

Read more...

Į Europos parlamentą reikia rinkti asmenis, o ne partijas

>> 2009 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

Pastarosiomis dienomis uoliai apgailestaujama, kad lietuviai nesiveržia balsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Ši tendencija matoma visoje Europos Sąjungoje(ES), mat žmonės vis dar nesupranta, kaip tie septyni šimtai veikėjų kažkur žemyno viduryje prisideda prie jų kasdienio gyvenimo. Bet, mano galva, yra būdas, kaip paskatinti mūsų tautiečius būti aktyvesnius - reikia leisti balsuoti už konkrečius politikus, o ne už partijas.


Europarlamentarus mes renkame vienoje daugiamandatėje pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu. Paprastai šnekant, išsirenkame partiją (koaliciją) ir penkiems politikams iš jos sąrašo atiduodame pirmumo balus. Tuo galimybė paremti atskirus politikus ir baigiasi. Kaip toje reklamoje: nori kitokio garnyro prie kepsnio - ne, negalima. Imk tokį komplektą, kokį duoda, ir džiaukis. Negali, pavyzdžiui, balsuoti už Vytautą Landsbergį, Leonidą Donskį, tėvą ir sūnų Paleckius (gal būtų pirmieji tokie ES?) bei dar juokais išsirinkti kokį nors veikėją, nemokantį nė vienos užsienio kalbos. Mat jie visi yra skirtinguose sąrašuose.


Pirmenybė atiduodama partijoms, o ne politikams. Žinant lietuvių meilę joms, nieko keista, kad dažnas nusispjauna į EP rinkimus. Tautiečiai kur kas aktyviau eina prie balsadėžių per prezidento rinkimus, nes gali balsuoti už konkretų asmenį. Ši tendencija, žinoma, nėra itin sveika demokratijai, tačiau kenkia mažiau nei žmonių apatija rinkimams. Be to, kadangi renkame 12 atstovų, galėtume sudaryti savotišką europietiškų politikų rinktinę, kurie visi tikrai nepriklauso vienai Lietuvos partijai.

Galų gale, už valstybės viduje veikiančias partijas prasilenkia su EP politinių jėgų struktūra. ES parlamentas visų pirma sprendžia visam blokui rūpimas problemas. Dirbti Europoje išrinkti Lietuvos atstovai nesusijungia į valstybės gynėjų frakciją ir nekovoja tik už savo tautiečių teises, o įsilieja į visą ES apimančias politines grupes. Tokiu būdu Seime besikapojantys politikai Briuselyje ir Strasbūre tampa frakcijos bičiuliais - nors tai, žinoma, netrukdo organizuoti bent parodomąsias pjautynes Lietuvoje. Šioje EP kadencijoje Liberalų ir demokratų aljanse už Europą dirbo ir Darbo partijos, ir Liberalų ir centro sąjungos deleguoti politikai.


Europa ilgai ginčijosi dėl bendros visoje Sąjungoje EP balsavimo tvarkos įvedimo, bet, kaip dažnai šiam blokui nutinka, geros iniciatyvos skendo pasiūlymų ir interesų gausoje. Šiuo metu egzistuoja tam tikros rinkimų sistemos gairės, tačiau kiekviena valstybė konkrečią tvarką renkasi pagal savo tradicijas ir poreikius. Pavyzdžiui, Liuksemburgo rinkėjai gali rinktis politikus iš skirtingų sąrašų. Maltoje ir Airijoje balsuojama už individualius kandidatus. Jei ES nesutars dėl bendros tvarkos, galbūt ir Lietuvai būtų naudinga žengti tokia linkme.

Štai - pasireiškiau:)

Read more...

Blogatonas 2009

>> 2009 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Sudarymas penketuką norėjau aprašyti naujausius blogus. Ir vieną naują idėją.

Eugenijaus I. blogas - labai nuotraukingas ir žmogiškas blogas. Rašo veikėjas, dirbantis vieną romantiškiausių darbų pasaulyje.

Gyvenimo stebėtojas - nemanau, kad Troy reikia papildomos reklamos, bet įrašau jį čia, nes noriu paskatinti nenumesti nuostabio idėjos - A.Kunčino "Tūlos" aiškinamojo žodyno:)

Kultūristo blogas - paprastas žmogus grėsmingoje treniruoklių šalyje. (Savi)ironišku žvilgsniu.

Paspausk.lt - tinklaraštis dar vykdo savęs paieškas, todėl kas maždaug savaitę keičia platformas, temas ir visa kita. Bet potencialas akivaizdus.

Tebunie jis blogas - dar vienas būdas, kaip sutaikyti lietuvišką ir tarptautinę žodžio "blogas" reikšmę (atkreipkit dėmesį į įrašų pavadinimus). Tiesa, atnaujinamas taip retai, kad tikrai praverstų RSS.

Bėgam toliau:)

Read more...

Kova su vėjo malūnais

>> 2009 m. gegužės 26 d., antradienis

Šitas komiksas man pasirodė labai smagus. Pabaigoje paaiškinsiu, kodėl.

Radau du jo pavadinimus: "Don Kichotas" ir "Alternative energy revolution", kurį galima versti ir kaip "Alternatyvios energijos revoliucija" ir kaip "Alternatyvi energijos revoliucija". Pasididinsite spragteldami pele ant paveiksliuko.


Man smagu, kad čia pasišaipyta iš prisiekusių alternatyvios energijos šalininkų, nes kartais jie, kaip ir visi teisuoliai, įsivaizduoja esantys aukščiau kritikos. Žinoma, aš visom keturiom už tobulesnes ir sveikesnes technologijas, bet panacėjomis netikiu, kaip ir pranašais.

Kas dar smagu - jog daugiau niekas nebeturės teisės šaipytis iš Don Kichoto, jei jis nuspręs kautis su vėjo malūnais:)

Šitas ir kiti komiksai - čia.

p.s. patys matot, kad dar iš daugybės dalykų čia šaipomasi. Nuostabu.

Read more...

Išrinktosios prezidentės svetainės gyvenimas baigėsi kartu su agitacija? (atnaujinta)

>> 2009 m. gegužės 22 d., penktadienis

Vis man pasitaiko pastebėti ką nors mūsų politikų veikloje internete. Šįkart - apie pastarojo laiko Pačią Pačiausią.

Nesitikėjau, kad iškart po rinkimų ims ir sustings Dalios Grybauskaitės svetainės gyvenimas. O juk paskutinį penktadienį prieš rinkimus taip gražiai asmeniškai dėkojo internautams...Neradau net kreipimosi į tautą po triuškinančios pergalės.

Nejaugi nutiks taip pat, kaip Tėvynės Sąjungos interneto projektais? O Andriaus Kubiliaus bloge ir toliau tyla, nors jis ir toliau reklamuojas Vyriausybės puslapyje.

O gal prezidentė ir co tiesiog laukia, kada perims www.president.lt?

P.s. apie kitus kandidatus. Kazimiera Prunskienė gražiai padėkojo savo rinkėjams. Loreta Graužienienė po rinkimų įsidėjo Eltos žinutę, kur reiškė pralaimėjimo kartėlį. Česlovas Jezerskas pateikė "Porinkiminės situacijos įvertinimą". Valentino Mazuronio svetainė merdėjo jau prieš rinkimus. Surinkę numanomą Valdemaro Tomaševskio adresą ir toliau pakliūname į Lenkijos prezidento "namus". Iš Algirdo Butkevičiaus svetainės jau liko tik istorija.

Atnaujinta gegužės 25 dieną: išrinktosios prezidentės puslapyje pasirodė vienišas gyvybės ženklas: pranešimas apie oficialiai patvirtinus rinkimų rezultatus. Ironiškai kalbant, galima suprasti, kodėl reikėjo tiek laukti - šią procedūrą Vyriausioji rinkimų komisija įvykdo praėjusias savaitei po rinkimų. Tačiau iš tiesų tai sausiausias ir oficialiausias pranešimas, koks buvo įmanomas.

Read more...

Nuostabus šiuolaikinio suvokimo pavyzdys

>> 2009 m. gegužės 20 d., trečiadienis

Taikliai... (atkreipkite dėmesį į rubrikos pavadinimą).

Read more...

WolframAlpha: "google" ar mąstymo žudikas?

>> 2009 m. gegužės 19 d., antradienis

Internete startavo nauja paieškos sistema „WolframAlpha“, kurią kai kas vadina "Google žudike". Mat ji ne siūlo milijoną ir dar vieną adresą, kur ieškoti informacijos, bet pati pateikia atsakymus.

Trumpai tariant, užuot leidusi vartotojui rinktis, sistema suvirškina visą informaciją ir pateikia konkrečius duomenis. Tai taupo laiką ir nervus. Kita vertus, kyla pavojus, kad faktų atranka žmogaus netenkins. Arba jis galutinai atpras mąstyti.

Pavyzdžiui, parašius "Capote", WolframAlpha randa 2005 metų filmą, o ne patį garsų rašytoją. "Klausimai" apie "Kačių lopšius" ir net "Nežinau.lt" liko be atsakymų. Apie dabartinį prezidentą Valdą Adamkų galima sužinoti, koks jo amžius ir kur jis gimė. Apie Dalią Grybauskaitę - tyla. Tiesa, ir įvedus Barroso, paaiškėja, jog tai vietovė Brazilijoje, o ne Europos Komisijos vadas. Trumpai tariant, Lietuva yra kiečiau už EK! O gal sistema dar tobulinama?

Geriausia bus, jei išbandysite patys. Dar kartą - spauskite čia. Plačiau apie WolframAlpha lietuviškai - čia.

Read more...

Akcija "Skaityk tik blogus"

>> 2009 m. gegužės 18 d., pirmadienis

"Bitė", ta meškos ausis, kurioje puikiai gyvena visi klientai, o atėję iš kitų operatorių - dar puikiau, peržengė ribą. Pradėjo agresyviai kabinėtis prie vartotojų. Kalbu apie štai šį reklaminį skydelį, iššokantį interneto portaluose:

Iššokantys skydeliai apskritai yra nemalonus dalykas. Tačiau juos bent jau galima išjungti. O kokia kryžiuko prasmė šioje reklamoje, neįsivaizduoju. Spausk nespaudęs - tau vis tiek bus brukama ta pati informacija. Nepataikęs ant "x" dar ir "užsirausi" pakliūti į atskirą reklaminį puslapį. Šimtą kartų malonesnis ŠITAS raudonas mygtukas (atradau per "Novum").

Portalo jau nieku gyvu nebepaskaitysi. O gal tai akcija "Skaityk tik blogus"?

p.s. man džiugu, kad apie 70 proc. balsuotojų šįryt buvo patenkinti. Beveik milijonas tautos! Pastarąjį sykį toks vieningas balsavimas buvo 1996 metais. Tiesa, tokie kartai ir turi būti reti, nes demokratija yra įvairovė:)

Read more...

"Gero ūpo" politika

>> 2009 m. gegužės 15 d., penktadienis

„O ką? Ir čia, ir ten liaudies šventė!”, – turbūt nusprendė LRT, ir paskutinius kandidatų į prezidentus debatus sukergė su laida „Gero ūpo!”.

Gal ir yra logikos: tiek laidoje, tiek kandidatų kalbose skamba smagios giesmelės. Ir televizijoje, ir prie urnų reikia balsuoti.

Tačiau darinys išėjo keistas. Nei kandidatus paskutinį kartą galima įvertinti, nei liaudiškos muzikos tiems, kam rūpi, pasiklausyti.

Patys politikai turbūt irgi keistai jaučiasi. Nelinguot kaip ir neišeina, žiovauti taip pat. Dar privalomas numeris šokio ratelyje. Visi kažkodėl įsitikinę, jog liaudiška muzika politikui negali nepatikti. Ir kad jis, kaip jau kažkas pastebėjo, turi būti uoliausias katalikas šalyje. Kitaip užsitarnaus tautos rūstybę.

Po dozės "linksmybių" - vėl rimti V.Savukyno klausimai. O tada - dar kartą "geras ūpas".

Tiek pat keistai atrodo ir Valentinas Mazuronis su kostiumu, ir Dalia Grybauskaitė tautiškais drabužiais. Kažkuris turbūt neprašovė. Akivaizdžiai prašovė tik LRT.

Read more...

Naudingas patarimas: nemokami patikimos informacijos ištekliai

>> 2009 m. gegužės 13 d., trečiadienis

Noriu pasidalinti labai naudingu ir nemokamu informacijos šaltiniu. Nuo 1768 metų gyvuojantis leidinys, kuris kartais vis dar pavadinimas pasauliniu standartu - Encyclopædia Britannica. Todėl malonumas juo naudotis atsieitų jums gerą pluoštą svarų ar dolerių. Tačiau enciklopedijos rengėjai, matyt, dėl konkurencijos su interneto žinynais, darosi vis lankstesni.

Tinklapių kūrėjams, blogeriams, rašytojams ir kitiems aktyviai kuriantiems interneto turinį siūlomas nemokamas priėjimas prie internetinės Encyclopædia Britannica versijos. Atrodo, kad atrankinami visi ištekliai. Be to, jeigu paliksite savo svetainėje nuorodą, ją paspaudę lankytojai pateks į visą enciklopedijos straipsnį taip pat be jokių apribojimų. Išsamiau galima pasidomėti čia.

Nors kai kurie mąstytojai teigia, kad anksčiau etalonine laikyta enciklopedija nebegali konkuruoti su Wikipedia, Encyclopedia Brinannica, mano galva, vis dar išlieka patikimesniu šaltiniu, ypač retesnėmis temomis. Tačiau nesiūlau registruotis visiems tik todėl, kad tai yra nemokama. Kviečiu iš pradžių pasvarstyti, ar jums rimtai to reikia. Jei nuspręsite teigiamai, užpildykite šią formą.

Banko kortelės duomenų ar ko nors panašaus tikrai neprašo pateikti. Tik teks šiek tiek palaukti, kol darbuotojai patikrins, ar jūsų nurodytas puslapis atitinka tam tikrus kokybės kriterijaus. Tiesa, nežinau, ar jie skaito lietuviškai ir nemanau, kad pereiti "filtrą" būtų labai sudėtinga, greičiausiai svarbu reguliarumas ir kad svetainė nebūtų reklaminė ar erotinė. Aš laukiau 2-3 savaites, kol gavau asmeninį laišką su prisijungimo duomenimis.

Read more...

Žmogaus ir roboto meilė

>> 2009 m. gegužės 10 d., sekmadienis

Šį savaitgalį Vilniuje žmogus šoko su traktoriumi. Netrukus glamonėsis su robotu?

Anot internetinės "Vilniaus dienos", tarptautinio festivalio „Naujasis Baltijos šokis`09" renginyje, skambant klasikinei muzikai, pasirodymą atliko du prancūzų trupės „Beau Geste“ nariai: vienas prie traktoriaus vairo, kitas - prie paties traktoriaus.

vd.lt nuotrauka


Koks nors mąstytojas, rašydamas žmogaus seksualumo istoriją, turėtų atkreipti dėmesį į šį faktą. Šokis - meilės akto imitacija. Moderniųjų laikų žmogus jau šoka su savo paties pagaminta mašina. Kol kas ją dar valdo kitas žmogus. Tačiau technologijos vystosi taip sparčiai, kad atrodo logiška, jog netrukus homo sapiens šoks su robotu. Kitas žingsnis bus meilė?

Vaizdelių iš pasirodymo Sereikiškėse neradau. Tačiau kadangi prancūzas ir traktorius savo draugystę demonstruoja nebe pirmą kartą, štai keletas kitų jų pasirodymų.



Read more...

Su švente, blogeriai!

>> 2009 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Gegužės 7-ąją tradiciškai garsiausiai švenčia žurnalistai. Tiesą sakant, sunku įsivaizduoti, kas apskritai ką nors galėtų daryti garsiau už juos. Tačiau čia išdėstysiu keletą argumentų, kodėl ši diena priklauso ir tinklaraštininkams.

Visų pirma, gegužės 7-oji "pagal apibrėžimą" yra Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, taigi plačiąja prasme - visos tautos šventė. Lietuvos žurnalistams, mano supratimu, gegužės 7-oji priskirta kaip diena, per kurią šlovinama žodžio laisvė. Tačiau vėlgi, versk taip ar šitaip, tai irgi šventė visai tautai.

Netgi jei vėl akcentuotume žurnalistinį šios dienos atspalvį, turėtume prisiminti Liutauro kovą ir laimėjimą, nors aš lygybės ženklo tarp žurnalisto ir blogerio nededu, kaip ir "daugiau mažiau" (<>) ženklų.

Tęsiu toliau. Pavyzdžiui, Kinijoje demokratija nėra tikra, bet žurnalistai švenčia savo dieną, taigi ten greičiausiai minima ne spaudos laisvės, o tiesiog spaudos diena. Apskritai kiekvienoje tautoje yra skirtinga. Taigi lyg ir neturėtų būti nusistovėjusios bendros žurnalistų dienos. Tiesa, gegužės 3-oji yra pasaulinė spaudos laisvės diena, tačiau čia situacija panaši kaip su mūsų gegužės 7-ąja.

Tuo tarpu blogerių kultūra yra daug globalesnis reiškinys, nes ir pats internetas toks. Aišku, skiriasi kalbos, (savi)cenzūros mastas ir t.t. Tačiau blogosfera kur kas universalesnis reiškinys nei kiekvienos šalies ar regiono RTV, spaudos ir naujienų portalų sistema. Trumpai tariant, pasaulinė žurnalistų diena vargu ar įmanoma, o blogerių diena turi visus pagrindus būti "įsteigta". Pasitaiko ir tokių bandymų, pavyzdžiui, pavienės iniciatyvos švęsti ją kad ir rugpjūčio 30 dieną. Tačiau dabar už tai agitavęs tinklapis jau neveikia.

O kol kas Lietuvos blogeriai, kaip ir visa tauta, tešvenčia Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Juk kaip ten bebūtų, jie iš tiesų naudojasi ir šlovina spaudos laisvę.

Read more...

Portalų komentatoriaus klaviatūra

>> 2009 m. gegužės 5 d., antradienis

Turbūt į savo pašto dėžutę gavau ne aš vienas, bet noriu patirti dalijimosi džiaugsmą.

Read more...

Smagus lietuviškas animacinis filmukas

>> 2009 m. gegužės 2 d., šeštadienis

Delfi TV jau senokai talpina "iš gatvės" atsiųstus vaizdo klipus, trumpametražius filmus ir - kas ypač išsiskiria tame konstekste - animaciją.

Mūsuose nekuriami "Simpsonai", "Family guy" ar "Pietų parkas". Tačiau lietuvių animatoriai turi tradicijų ir potencialo sudominti tarptautinę publiką.

Mano išvardinti amerikietiški "multikai" pirmiausia yra komercinės paskirties produktai, o mūsų tautiečių animacija labiau linkusi į meną, dažnai itin filosofiški. Nudžiugau atradęs štai tokį ir smagų, ir su mintimi Emilijaus Joco trumpą anamacinį filmą „My LAB“

Read more...

Mobilieji telefonai - kiaulių gripo pagalbininkai?

>> 2009 m. balandžio 30 d., ketvirtadienis

Kiaulių gripas toliau šiepia nasrus, o pati didžiausia grėsmė jam kol kas - netekti pavadinimo. Gali būti, kad virusas bus pervadintas, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos gripu, nes juo užsikrečiama ne todėl, kad suvalgei kepsnį.

Šis gripas, kaip ir visi kiti, perduodamas oru sklindančiais lašiukais, kai užsikrėtęs žmogus kosėja ar čiaudo. Todėl specialistai pataria, kad pirmiausia reikia susirūpinti ne mitybos įpročiais, o elementaria higiena, kurios poreikis mums įskiepijamas dar vaikystėje. Viena svarbiausio jo dalių - su muilu ar alkoholio pagrindu pagamintais plovikliais plauti rankas, ypač grįžus iš lauko.

Čia aš įžvelgiau vieną didžiausių pavojų, kuris būdingas būtent mūsų išsivystymo lygiui. Neabejoju, kad grįžę iš lauko plaunamės rankas, dažniausiai ir persirengiame drabužius, be to, nesame linkę jų laižyti ar įtemptai uostyti. Tačiau ką daryti su tokiu nuolat rankose ir prie kvėpavimo takų atsiduriančiu prietaisu kaip mobilusis telefonas ar nešiojamas muzikos grotuvas? Juk juos nešiojamės visur: ir lauke, ir namuose. O su muilu gi neplausi. Kas kartą prieš čiumpant spiritu taip pat netrinsi, nebent visi kartu draugiškai pasieksime paranojos lygį.

Wikipedia pateikia gana neraminantį atsakymą. Esą bendras gripo tyrinėjimų korpusas rodo, jog mažos viruso dalelės gali išgyventi ant stalų, telefonų ir kitų paviršių. Aišku, tai ne mokslinis medicinos žurnalas, tačiau apie šį viruso gebėjimą juk žinojome ir patys. Taigi, ką darome su mobiliaisiais telefonais?

Siūlau nepasiduoti panikai, nes visų pirma dar nepaskelbtas baisiausias pavojus, visų antra, medicina pakankamai išsivysčiusi, visų trečia, vis dėlto nesame pasaulio bamba ir visi pasaulio sergantieji žūtbūt nesitaiko atvažiuoti ir mūsų apkrėsti. Tačiau ką darome su mobiliakais?:)

Read more...

Norėčiau patarimo apie kompiuterius

>> 2009 m. balandžio 29 d., trečiadienis

Ne visai mano blogo tema, bet išbandysiu bendrus tinklaraštijos privalumus. Mat greičiausiai net nereikia būti dideliu specialistu, kad galėtum man padėti. Mielas Lankytojau, klausiu Tavęs:

labai dažnai įsijungus kompiuterį mano windows xp desktopo (darbastalio?) dešiniajame apatiniame kampe, ten, kur rodo laiką, interneto ryšio statusą ir kai kurias įjungtas programas, pasirodo visiems šiais laikais gerai pažįstamas ženkliukas, kad kažkas prijungta prie USB jungties. Žiūriu apžiūriu - nieko ten neprijungta. Mano pelė su USB jungikliu , bet jis įkištas į tradicinės pelės jungties adapterį, taigi su kompiuteriu bičiuliaujasi ne per USB jungtį.

Ar mano kompiuteris, t.y. ir aš, turime kažkokių problemų, ar ne?

Read more...

Kiaulių gripo galimybės

>> 2009 m. balandžio 27 d., pirmadienis

Per pasaulį žengia naujas siaubas - kiaulių gripas. Nors pati liga nėra naujiena, žmonės dreba, nes šiemet gresia jos pandemija. Apie šimtą užsikrėtusių žmonių jau mirė Meksikoje. Virusą iš ten parsivežė amerikiečiai, britai, Naujosios Zelandijos gyventojai. Lenkijos pareigūnai mano, jog labai realu, kad kiaulių gripas užklys ir pas juos.

Gal kas nori į Lenkiją pigesnės kiaulienos?

Read more...

Seimo narys, ruoniai ir kas ką "pažysta"

>> 2009 m. balandžio 24 d., penktadienis

Iš karto noriu perspėti, kad šitas įrašas nėra prieš ką nors nukreiptas, o informacija pradėta rinkti atsitiktinai. Tačiau vėl rašau apie Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų narių nuotykius internete.

Sakytum, nieko naujo. Premjero blogas vis dar įstrigęs tyloje nuo sausio, nors net pradiniame Vyriausybės puslapyje, Ministro pirmininko rubrikoje, nuoroda į jį kabo iškart po nuorodos į biografiją. Tačiau erdvę bando užpildyti partijos bičiuliai.

Seimo narys Egidijus Vareikis išsirūpino svetainę parlamento domene. Atkreipkite dėmesį į adresą: www.lrs.lt/ruonis. Panaršius galima sužinoti, jog politikas seniai kolekcionuoja ruonių figūrėles. Tačiau truputį keista, kad, pavyzdžiui, interneto adresas www.vareikis.lt net neregistruotas.

Gerai, kad E.Vareikis kartais parašo į Delfi, o po savo tekstu nurodo blogo adresą. Kitaip ten užeitų tik sekretorė, namiškiai ir ištikimiausi kolegos. Puiku, kad politikas apskritai pildo savo virtualių kampą (blogu jo nepavadinčiau, nes nėra chronologiškai skelbiamų įrašų, galimybės jo komentuoti, ir daugumos kitų apibrėžimui būtinų savybių). Gal tik nesmagu, kai pridaroma tokių klaidų pačiame pirmame ir pačiame svarbiausiame pasisveikinime su užsukusiais lankytojais:



Sakysite, kad parašyti "pažįsta" su ilgąja y - smulkmena. Tačiau tai ne žiopla klaida, kai netyčia praleidi raidę ar nepadedi kablelio (gal tokių ir aš čia palikau). Greičiausiai tai pavyzdys, jog pamiršai, kad rašai lietuviškai...Be to, kadangi tekstas kabo pagrindinio puslapio matomiausioje vietoje, jau buvo galima pastebėti ir ištaisyti. Nežinau, kada konkrečiai parašytas jis pats, bet sprendžiant iš datų, svetainė veikia jau porą metų.

Read more...

Antrasis pasaulinis karas vaizdžiai

>> 2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Netyčia atradau Wikipedijoje ir likau sužavėtas paprastumo genialumu. Puikus būdas "pasikartoti" Antrojo pasaulinio karo raidą Europoje arba vizualiai įsivaizduoti kaip atrodė žemyno "dalybos". Manau, jei ruoščiausi kokiam istorijos egzaminui, labai džiaugčiausi atradęs.


Yra dar vienas, didesnis, su legenda, bet vokiškai.

Read more...

Technologinis kokybės filtras

>> 2009 m. balandžio 19 d., sekmadienis

Daugelis sutinka, kad esminė televizijos produkcijos dalis yra šlamštas, bet ji turi gabumų suvilioti jį pažiūrėti. Taip pat ne paslaptis, jog naujosios technologijos dabar mums siūlo dar daugiau televizijos. Tačiau šių dviejų veiksnių kombinacija gali atnešti ir racionalios naudos.

Vienas svarbiausių lūžių televizijos istorijoje įvyko tada, kai įvairūs nauji išradimai atsiejo produkciją nuo rodymo laiko (vadinamasis time shifting). Laidų, filmų ir kitų vaizdelių įrašai ir archyvai internete, skaitmeninės TV galimybės, DVR ir t.t. (plačiau apie tai galima paskaityti čia) dabar leidžia žiūrovams patiems rinktis, kada ir ką jie nori žiūrėti.

Pastebėjau, kad naujovės dažnai veikia kaip kokybės filtras. Pavyzdžiui, kartais tingulys ir TV anonsai vilioja užuot užsiėmus naudinga veikla, pažiūrėti kokį nors neypatingą filmą ar serialą. Tačiau visada nugali argumentas - juk šitą produktą bus galima pažiūrėti kada nors kitą kartą palankesniu metu. Nebent tingulys toks didelis, kad jokie argumenta neveikia.

Kad ir kaip ten būtų, žaviausia, jog tas kitas kartais praktiškai niekada neateina, nes praėjus pagundos momentui nebejauti nė paviršutiniškiausio noro žiūrėti tą šlamštą.

Read more...

Draugauju su Topix (papildyta)

>> 2009 m. balandžio 15 d., trečiadienis

Nuo šiol virš kiekvieno mano įrašo bus tas mažas juodai raudonas mygtukas, kuriame dabar parašyta "paskelbti". Pradedu draugauti su Topix.lt. Kaip sako šią tarnybą išsamiai aprašantis Karolis, tai kažkas panašaus į lietuvišką "Digg" atitikmenį.

Aš linkiu, kad jiems puikiai sektųsi, nes kaip visada esu už visas lietuvišką blogosferą pagyvinančias iniciatyvas, pradedant "Blogračiu", baigiant "Visais blogais".

Papildymas: "Blogger" sistemos tinklaraščių autoriai, norintys įsidėti topix.lt balsavimo "mygtuką", tinklaraščio HTML kode tinkamoje vietoje (po įrašo pavadinimu greičiausiai) turi įrašyti šias dvi eilutes (raudonas "aa" sudėjau tam, kad programa nepalaikytų teksto kodu):

<aascript type='text/javascript'>submit_url = '<aadata:aapost.url/>';<aa/scriptaa>
<aasrc="http://www.topix.lt/evb/button.php" type="text/javascript"><aa/scriptaa>

Read more...

B.Obama vs. A.Kubilius, "Nekviesta meilė" vs. "Daktaras Hausas", Lietuva vs. Amerika

>> 2009 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Sakytum, netaip ir toli ta Lietuva nuo Amerikos: ir čia, ir ten aktoriai tampa valdžios vyrais. Skirtumas tas, kaip jie tai vertina.


"Žinių radijo" ir "Etonline" nuotr.

Būdavo smagu pamatyti LNK serialo "Nekviesta meilė" anonsą, kai rodydavo vieną iš pagrobtų veikėjų. Tuomet ekrane staiga išlysdavo karo spalvomis išsitepęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjams ryšiams su visuomene Ridas Jasulionis. Nežiūriu "Nekviesto meilės", bet nedvejoju - tokio rango vyriškis tikrai sėkmingai įvykdė misiją.

Kurioziška muilo operoje stebėti ministro pirmininko patarėją, tačiau padėtis gana logiška: gavęs darbo pasiūlymą, aktorius jau buvo nusifilmavęs krūvoje ateities serijų. Taip pat esą nei šis, nei tas nuvilti žiūrovus ir be logiško siužeto vingio staiga ištrinti svarbų personažą. Lietuva ne tokia turtinga šalis, kad kas nors būtų bent drįsęs pasvarstyti apie galimybę perfilmuoti visą juostą. Be to, kieno reitingai lietuvių tarpe didesni: "Nekviestos meilės" ar Vyriausybės vadovo? Kita vertus, gal tai ir nėra ypatingas valstybinės prestižo žlugdymas. Galų gale, juk jei jau nusifilmavai kur nors, tai išliks tame kontekste visam laikui, nesvarbu, kokias pareigas eisi.

Panaši situacija nutiko ir JAV, bet siužetas pasisuko visai kitaip. Aktorius Kalas Pennas, pastaruosius du sezonus vaidinęs ir pas mus rodomame seriale "Daktaras Hausas", tapo Baltųjų rūmų ryšių su visuomene tarnybos vadovo pavaduotoju. Todėl jo personažas televizijoje šį pirmadienį staiga nusižudė nepaaiškinamomis aplinkybėmis.

Read more...

Mokslininkas, bet ne fizikas

>> 2009 m. balandžio 8 d., trečiadienis

Šiandien Lietuvos radijo "Ryto garsuose" Audra Čepkauskaitė pasakojo apie dideles mokslininkų galimybes Europos Sąjungoje. Pradžioje ji nupiešė stereotipinį požiūrį į šios profesijos atstovą: menkai vertinamas, mažai uždirbantis, priklausomas nuo valstybės. Dar, žinoma, mes jį įsivaizduojame pasišiaušusį, išsiblaškiusį ir, švelniai tariant, nelinkusį bendrauti su kitais žemiečiais. Įrodymas, koks gajus mokslininko stereotipas - paveiksliukas, kurį pagal užklausą "scientist" "Google" vaizdų paieška išmetė patį pirmą:



Bet, anot žurnalistės, ne viskas taip jau blogai. ES siūlo mobilumo programas, globoja tarptautinius specialistų tinklus, remia karjeros siekiančius ir žiniomis pasidalinti norinčius mokslininkus, ir taip toliau. Todėl net ir Lietuvoje šis darbas gali būti malonus ne vien dėl pašaukimo.

Tačiau vienas stereotipas kalbant apie mokslininkus toks gajus, kad visai jį užmirštame. 99 atvejais iš šimto įsivaizduojame, kad mokslininkas - tai žmogus baltu chalatu, besisukiokantis laboratorijoje prie mikroskopo arba pilstantis kažkokius skysčius iš kolbos į kolbą. Vienu žodžiu, fizikas, chemikas, biochemikas, ir panašiai. Trečias ir ketvirtas mano paieškos rezultatai:


O juk mokslas apie žmogų - tai ne tik biologija. Egzistuoja įvairūs humanitariniai ar socialiniai mokslai. Ne visi nuvertina jų svarbą, bet dažnai ignoruoja statusą. Maždaug: kuo naudinga filosofija, jei filosofai nesugeba tinkuoti sienų? Technologijos taip toli paliko užnugaryje paliko žmogų, kad tyrinėjams dažnai neberūpi jo poreikiai ir ar jis sugebės prisitaikyti prie naujovių.

Kita vertus, galbūt tikrai: kam mums bandyti tyrinėti žmogaus sąmonę, jei kuriame naują žmogų, netgi tokį, kuris gali mokyti?

Read more...

Kaip reikia sirgti

>> 2009 m. balandžio 7 d., antradienis

Valdžia demonstruoja naujus viešųjų ryšių manevrus. Patvarkė taip, kad pašalpa už nedarbingumo lapelį būtų mokama tik nuo ketvirtos ligos dienos. Tačiau tikina, jog tai ne vien dėl taupymo, bet ir dėl rūpesčio tautos sveikata. Smagu - man patinka netikėti argumentai. Todėl nusprendžiau dar pasismaginti ir pamąstyti, kaip reikia sirgti.

Patartina tai daryti įsijautus, bet oriai. Nors gauti papildomo dėmesio iš artimųjų ne pro šalį, svarbu nepersistengti. Sakoma, kad kai vyras serga sloga, jis serga vėžiu. Gal kitaip, bet ligos išsekina ir moteris. Todėl susirgėlis tikrai neatsisakys smulkių patarnavimų namuose. Tačiau pernelyg aimanuoti ir skųstis yra taktiškai nenaudinga. Ligonis, apie kurį reikia šokinėti, šokinėjančiam malonus tol, kol tvyro nebylus susitarimas, jog rūpestis yra savanoriškas. Vos tik ši iliuzija išsisklaido - finita la comedia. Kyla visokio erzelio ir sirgti tampa visiškai nemalonu.

Be to, sirgti reikia ilgai. Bent jau keturias dienas. O ištempus tiek, apsižiūrėti, kiek liko iki savaitgalio - gal visai verta dar pasiilginti mini atostogas. Keturias dienas ne tik todėl, kad pademonstruotum valstybei, jog ji gali keisti pašalpų mokėjimo tvarkas kaip nori, tau užteks kantrybės atsiimti savo. Tiesiog pravartu kartais paspausti "pauzę" amžinai skubančiame pasaulyje ir metodiškai ištyrinėti, ką TV rodo dieną, paskaityti prieš pusmetį pirktą knygą arba paklaidžioti internete ten, kur paprastai pritrūksta laiko užsukti. Per vieną ar dvi sirgimo dienas smegeninė nespėja persijungti į kitą režimą, juo labiau, kad jums ir taip sunku, nes jūs galų gale sergate!

Dar šis tas - jei nejaučiate ypatingai blogai, stenkitės turėti kuo mažiau reikalų su gydytojais. Geriausia, kad pavyktų apsiriboti tik teisinių formalumų tvarkymu. Taip sutaupysite ir daktarų, ir savęs lepinimo laiką. Galbūt sutaupysite ir pinigų. Išvengsite papildomos rizikos užsikrėsti, nes poliklinika - tai ligų šaltinis. Galėsite leisti pasireikšti savo fantazijai ir atrasti naujų gydymosi metodų. Be to, išaugs tikimybė, kad išsirgsite rekomenduojamą laiką (žr. ankstesnę pastraipą).

p.s. ar gydėtės teisingai, paaiškės tik visiškai pasveikus.

Read more...

Pasidžiaukime bent pusdienį!

>> 2009 m. balandžio 6 d., pirmadienis


Visus su pergale! Ne Vilniaus - visos Lietuvos. Džiugu, kai nors dienai ar dviem svarbiau už sunkmetį tampa malonūs pasiekimai. Gaila galbūt tik, kad antrame plane tradiciškai liko kitų sportininkų medaliai, net jeigu ir čempionatas vyko Lietuvoje, o apdovanojimas tapo istoriniu. Kas tingi spaust nuorodas, aš čia apie imtynininką Mindaugą Ežerskį.

Read more...

Į Palangą - dar patogiau!

>> 2009 m. kovo 31 d., antradienis

Jau esu šia tema rašęs, bet "Airbaltic" vėl pasistengė mane nustebinti. Šiandien gavau jų naujienlaiškį, kuris iškilmingai skelbia, jog atidaromas bilietų pardavimo biuras Klaipėdoje! Įsivaizduojat, kokia šventė?

Ta proga vėl gavau nuostabiai patogų pasiūlymą skristi į Palangą per...Rygą...iš Klaipėdos, reikia suprasti.

O gal man vertėtų nuvažiuoti į bilietų pardavimo biurą Klaipėdoje, nusipirkti bilietą į Palangą, ir grįžti į Vilnių, kad mano skrydis prie jūros būtų bent kiek logiškas?:)


Read more...

"Telikiniai" cituoja blogus

>> 2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Aš ir toliau, galbūt tik dėl man vienam suprantamų priežasčių, stebiu "Velnio advokatus". Pastarosiose A.Lelkaičio ir O.Lapino videoblogo naujienų užfiksavau augantį jų dėmesį lietuviškai blogosferai.

Šios dienos įraše jie citavo ir komentavo Ažuolo ir draugų įrašą apie alų per pietus esą geriantį Jurgį Razmą:



Vakar jų dėmesio susilaukė Uagadugu blogas, lyginęs Rolando Vilkončiaus ir Arūno Valinsko vertę LNK:



Blogerio statusas toliau auga?

Read more...

Gmail funkcija gelbės gyvenimus ir karjeras

>> 2009 m. kovo 22 d., sekmadienis

Apie techninius dalykus rašau retai, nes ne itin domiuosi. Tačiau šįkart pranešiu apie vieną pralinksminusią "gmail" naujieną - galimybę sustabdyti tik išsiųstus laiškus.

Idėja maždaug tokia. Įpykę žaibiškai sutauškinate piktą "emailą" viršininkui ar klientui, kuriame daugiau keiksmažodžių nei informacijos, bet vos paspaudę "sent" pasigailite. Arba išsiuntę bendradarbiams laišką staiga susigriebiate, jog iš tiesų visam darbo kolektyvui padovanojote nuogos savo antros pusės nuotraukas. Dar blogiau - kažką, taip sakant, nerelevantiško nusiuntėte tai pačiai antrajai pusei. Ir taip toliau. Pasėkmės garantuotos, nebent...

Nebent būsite tokie apdairūs ir aktyvuosite "undo send" funkciją savo "gmaile". Be to, spėsite ja pasinaudoti per 5 sekundes nuo laiško išsiuntimo.

Pradėti reikia prisijungiant prie savo "gmail" sąskaitos. Pasirinkite "Settings", o tada "Labs". Ten susiraskite "Undo Send" funkciją ir ją aktyvuokite. Nuo šiol kaskart išsiuntę laišką, kartu su pranešimu apie tai gausite ir galimybę spausti "undo". Jeigu esate aktyvavę klaviatūros kombinacijas, pakaks spustelti "z" mygtuką.


Tam, kaip jau minėjau, turėsite tik 5 lemtingas sekundes. Jei nespėsite, bjaurusis laiškas pakeis jūsų gyvenimą amžiams. Grąžinta žinutė keliaus į juodraščių skyrelį, kur ją galima redaguoti arba ištrinti.

Įdomu, ar ilgainiui galimybė rintis "undo" išaugs iki, pavyzdžiu, 7 sekundžių? Ir kiek gyvenimų pavyks išgelbėti?

Read more...

Kur dingo "Velnio advokatai"?

>> 2009 m. kovo 20 d., penktadienis

Prieš porą savaičių Lietuvos interneto padangėje nušvito dar vienas personažų duetas. "Velnio advokatais" prisistatantys psichoterapeutas Olegas Lapinas ir, kaip sakoma aprašyme, buvęs žurnalistas Audrius Lelkaitis, naujame videobloge apžvelgia, jų teigimu, svarbiausius įvykius ir taip esą kovoja su vidine ir išorine cenzūra.

Kas nematėt, štai vienas jų įrašiukų:



Prisipažinsiu, kad pradėjau juos žiūrėti dėl pačios idėjos. Bet kaip apsirengę du visuomenei neblogai žinomi veikėjai sėdi, skaito įvairiausius žiniasklaidos pranešimus ir juos komentuoja kaip užeina ant seilės. Laidelė, jeigu ją galima taip vadinti, turi vienintelį nuolatinį elementą - tokį patį pristatymą pradžioje, o baigiasi tada, kai sugalvoja A.Lelkaitis. Tiesa, trunka tiek, kiek ir turėtų vaizdo įrašas internete - dvi tris minutes. Atrodo, kad buvo suplanuotas dar vienas išskirtinis videoblogo veikėjas - katė Faina, bet ji, kaip kiekvienas normalus katinas, dalyvauja tik tada, kai pati nori.

Nė vienas iš dviejų vyrukų nėra pagarsėjęs kaip ypatingas humoro meistras. Be to, bent iš pradžių jie atrodė lengvai susikaustę, todėl vykusiai pajuokauti kol kas pavyko tik keletą kartų. Vis dėlto, kaip jau minėjau, smagiausia yra pati idėja. Postmoderni, sakyčiau. Tikras videoblogas, neva atsainiai kuriamas savo malonumui, tačiau turintis savotiškai rafinuotą potekstę. Sunku ją tiksliau apibūdinti, reikėtų žiūrėti patiems, bet trumpai tariant, "Velnio advokatai" dažniausiai palieka tokį "WTF?" įspūdį. Žinot, kai kas nors pajuokauja, tada seka akimirkos pauzė ir visa kompanija pratrūksta juokais. Bet juokiamasi ne iš pasakyto pokšto, o iš jo sakytojo. Šiuo atveju O.Lapinas ir A.Lelkaitis nebijo tapti pajuokos objektu ir tai prideda papildomos rafinuotos ironijos. Galbūt netgi tampa pagrindine videoblogo žinute.

Gaila tik, kad mestelėję keletą įrašų, jiedu dingo iš "eterio". Kita vertus, nereguliarumas taip pat turėtų atspindėti tokio stiliaus videoblogo koncepciją.

Ai, velniai nematė, pateikiu likusius "advokatų" pasirodymus.







Read more...

Gyvenimas - tai šiaudelis gerti pieną

>> 2009 m. kovo 17 d., antradienis

Atsitiktinai į virtuvę pateko "Sipahh" šiaudeliai. Tai kiek storesni nei įprasti vamzdeliai, kurių viduje yra kokio nors skonio granulės (mano bandytos - neva šokoladinės). Kai per "Sipahh" trauki pieną, jo skonį papildo (pagardina/iškreipia?) šiaudelio "įdaro" skonis. Galima keisti ir kitų gėrimų skonius, nors subalansuota, kaip jau minėjau, pienui. Atrodo maždaug šitaip:


Tačiau rašau ne dėl reklamos. Reikalas tas, kad man šitie "Sipahh" - savotiška mūsų pasaulio metafora. Po velnių, juk tai tikrų tikriausias simuliakras - geri pieną, matai, kad geri jį - baltą, tam tikros konsistencijos, iš butelio su užrašu "Pienas". O skonis - šokoladinis, vanilinis, braškinis ar dar velniai žino koks. Beje, ir šiek tiek sintetinis.

Dar "Sipahh" primena filtrus, kurių mes naudojame vis daugiau. Nemėgsti pieno, bet siurbčiojant per skonį pakeičiantį šiaudelį jis jau visai nieko? Kaip ir lūšnynais geriausia baisėtis kino teatro kėdėje (atleiskite už jau gana nuvalkiotą pavyzdį). Arba grožėtis gamta per mašinos ar traukinio langą, televizoriaus ar kompiuterio ekraną, o ne išėjus pasivaikščioti. Kaip ir bendrauti vis labiau linkstame per įvairias komunikacijas ir per jas gauname tai, kas realybėje apstatyta barikadomis. Pavyzdžiui, ar pavyktų gyvenime kasdien diskutuoti su ponais Raču ar Zuoku laisvai ir drąsiai taip, kai galima blogosferoje?

Galiausiai "Sipahh" - tai gamtos tvarkos keitimas. Per milijonus metų išsivystė karvė, kurią per tūkstančius metų žmonės išmoko melžti, kad gautų pieno. Dabar žemiečiai dar sugalvojo, kaip patobulinti jo skonį. Tie patys, kurie tuoj sugalvos, kaip patobulinti patį žmogų, kad jis gyventų kitaip nei iki šiol jam buvo skirta.

p.s. aš ne prieš evoliuciją:)

Read more...

Keli iš milijonų

>> 2009 m. kovo 16 d., pirmadienis

Grumlinas siūlo per pietų pertrauką pamylėti gamtą ir pamaitinti vorą, bet noriu atkreipti dėmesį, kad ten ir kitų linksmybių yra.

Tereikia viršuje pasirinkti kurį nors iš mėlynų pavadinimų ir taip pat maloniai pamaitinti gyvatę, nupiešti kokį eskizą ar paeksperimentuoti su jaunaisiais breikeriais. Paaiškės, jog ne taip lengva būti ta smegenų dalimi, kuri siuntėja impulsus organams, kaip reikia elgtis, kad kūnas pajudėtų mums įprastomis trajektorijomis.

Rasite ir dar keletą paprastų smagumynų. Atsiprašau, kad vagiu laiką.

Read more...

Gal stebėsiuos amžinai

>> 2009 m. kovo 12 d., ketvirtadienis

Žinau, kad tai nieko nauja, bet vis tiek dar kartais nustembu.

Tik įsiklausykit. Arūnas Valinskas - Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas. Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris ir policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius - TV laidų vedėjai. Pastarieji nors "ex", o Gediminas Navaitis - esamas. Bet gal nieko tokio, ypač kai jis aiškina: "Seime esu psichologas, laidoje būsiu Seimo narys".

Yra ir kitų atvejų, kurie taip pat jau kokį pusmetį vis dar retkarčiais sukelia nuostabą. Štai krepšinio komentatorius Robertas Petrauskas komentuoja futbolą. O futbolo guru Nerijus Kesminas - krepšinį! Gerai, kad jie vis dar grįžta ir prie savo tikrojo pašaukimo.

Kai pagalvoji - tiesiog rokiruotės, o juk iš tiesų sunku patikėti. Bet įsukti gyvenimo tempo daug ką darome iš inercijos. Taip ir priprantame.

Read more...

Su mūsų švente!

>> 2009 m. kovo 11 d., trečiadienis



(c)grumlinas

p.s. pabandykit Kovo 11-osios testą. Aš dvi klaidas padariau: nepataikiau, kiek moterų dalyavvo pasirašyme ir kas dar yra nutikę kovo 11-ą. Prastokai, turint omenyje, Vasario 16-osios teste suklydau tik kartą ir dar turėjau pasiteisinimą, kad klausimas netikslus buvo:)

Read more...

Dešinieji internete: atėjo ir nuėjo

>> 2009 m. kovo 9 d., pirmadienis

Gana reguliariai seku "Redtape" atliekamus politikų pristatymo internete vertinimus, todėl ir pats nusprendžiau kukliai prisidėti, papasakodamas vieną nuotykį su Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos svetaine.

Prieš pastaruosius Seimo rinkimus ši politinė jėga uoliai kraustėsi į internetą, pradedant socialiniais tinklais, baigiant įvairiausiomis akcijomis, pavyzdžiui, "Baltijos kelias 2.0", kai po visą pasaulį išsibarstę tautiečiai buvo kviečiami virtualiame žemėlapyje pažymėti, kur dabar gyvena. Arba "Švari sąžinė" - svetainė, kur buvo galima testu pasitikrinti savo sąžininės švarumą ir pamatyti rezultatus sąžinės veidrodyje. Netgi kalbėta, jog partijos vadai ragino visus politikus kuo aktyviau rašyti tinklaraščius. Blogo ėmėsi ir dešiniųjų lyderis Andrius Kubilius.

Tačiau po rinkimų reikalai sustojo. Pabandykite dabar iš pačios partijos svetainės patektį į virtualų "Baltijos kelią" ar pasitikrinti savo sąžinę (žiūrėta kovo 9 d. 21:32). Patyrinėkite A.Kubiliaus tinklaraščio įrašų reguliarumą.

Na, tebūnie - visos akcijos baigiasi, o dalis blogerių tiesiog pavargsta. Kažin, ar tai teisingas pasirinkimas politikui ir dar premjerui, kurio Vyriausybė kaltinama per mažai bendraujanti su žmonėmis, bet tegu būna kaip yra. Labiausiai noriu atkreipti dėmesį į šio savaitgalio įvykius.

Šeštadienį partijos taryba sprendė dėl savo pozicijos prezidento rinkimuose ir tvirtino kandidatų į Europos parlamentą sąrašą. Turbūt visiškai nesvarbus dalykas, nes dešiniųjų tinklalapyje nei šeštadienį, nei sekmadienį apie tai neradau nė žodžio. Naujausias įrašas buvo penktadieninis pranešimas, kad Irena Degutienė nepritaria eksperimentams su socialinėmis stipendijomis.

Kaip jau minėjau, įkvėptas "Redtape", nusprendžiau pabūti sekliu ir išsisaugojau svetainės vaizdą. Kaip rodo mano kompiuteris, tai atlikau: 2009 m. kovo 8 d., 22:19:41.


Dabar pastebėjau, kad išsaugojau ne ideliai, bet tai, ką minėjau, matosi - naujausias pranešimas iš kovo 6 dienos. Tik po dviejų dienų, t.y. šiandien, atsirado mano jau cituotas tekstas apie šeštadienio tarybos sprendimus, dar ir su klaidinančia data, sudarančia įspūdį neva tai paskelbta kovo 7-ą, esą operatyviai, tą patį šeštadienį. Įdomu, kas čia ką bandė apgauti?

Read more...

Moterų ir lopšių šventė - kai kam jau dveji!

>> 2009 m. kovo 8 d., sekmadienis

Mielos moterys ir merginos, sveikinu Jus su kovo 8-ąja ir linkiu nepaskęsti gėlių jūrose.

Taip jau sutapo, kad ši diena yra ir "Kačių lopšių" gimtadienis, tačiau nenorėdamas nė kiek kėsintis į tikrą šventę, paminėsiu dviejų metų sukaktį kuo kukliau.

Pažvelgus į statistiką akivaizdžiai matosi, jog šie metai palyginus su pirmaisiais, blogą stipriai stumtelėjo pirmyn:

*Pirmaisiais metais parašiau 45 įrašus ir sulaukiau 1024 unikalių lankytojų, pasirodžiusių "Kačių lopšiuose" 1441 kartą.

*Per antruosius suskaičiavau beveik triskart daugiau - 123 tekstukus. Lankytojų tuo tarpu pasirodė bene 14 kartų daugiau - 14374. Anie žvilgtelėjo į mano virtualius užrašus 19427 sykius.

Ištarčiau šituos skaičius garsiai - ausys pačiam nulinktų.

Tačiau skaičiais laimę sunku pamatuoti. Geriau kalbėsiu konkrečiais pavyzdžiais. Šiemet įgijau krūvą nuolatinių skaitytojų ir pats atradau kitų tinklaraščių skaitymo džiaugsmą. Blogas padėjo išspręsti beveik nuo praėjusio gimtadienio užsitęsusią problemą su Tele2. "Kačių lopšių" vardas netgi nuskambėjo per radiją ir galiausiai sužinojau, jog su Grumlinu mudviejų tinklaraščiai beveik vienmečiai:)

Rizikuoju sustiprinti įspūdį, jog padėkos ir iškilmingi tonai mūsų blogosferos arbatą daro pernelyg saldžią, bet negaliu nepasakyti "ačiū" tiems, kurie labiausiai padėjo tobulėti ir "Kačių lopšiams", ir man.

Pirmiausia - mano top komentatorių penketukas.

Scania - misteris Taikliosios įžvalgos, kurio kišenės pilnos argumentų diskusijose.
Troy - Balkanų moters vyras. Pas jį galima rasti, ko niekad neieškojai.
Grumlinas - kaip jau minėjau, tam tikra prasme vienmetis. Kuo jis dar žavi be viso tekstinio ir vaizdinio gėrio, tai jo kalbos stilius.
Rokas Arbušis - kartais gailiuosi, jog neturiu jo tema pasakyti tiek, kiek jis turi manosiomis.
Viktoras - žmogus iš kitos operos. Na gerai, ne iš operos - iš kokybiškų garsų pasaulio.

Rašydamas toliau nebūsiu originalus - Vienątokį mini visi. Tačiau esu faktais įrodęs, kiek dėmesio susilaukiau vien todėl, kad anas ponas įkėlė mano skydelį. Ką jau kalbėti apie blogoramas. Bet vis tiek daugiausiai naudos iš jo - nuostabioji lietuviškos blogosferos dvasia, kurią jis sąmoningai ir nesąmoningai kursto.

Ir dar keletas, kuriuos norėčiau paminėti (abėcėlės tvarka)

Benamis - smagu skaityt ir tiek.
Buržujus - pasakotojo talentas: vaizdais ir žodžiais.
Laura - patinka jos gebėjimas kai ką pamatyti kasdienybėje.
LTSR.LT - turi košės galvoj ir dar kažką.
Raimundas Zabarauskas - pavyzdys, kaip kas nors daroma kitaip: tinklaraštis ar blogosferos apžvalgos.
Vilma - man atrodo, kad tai labai nuoširdus žmogus.

Taip pat reikia padėkoti tokiems žodžiams kaip "Teleloto" ar "kaspiniuotis", kurie per paieškos sistemas į "Kačių lopšius" stropiai privilioja liaudies, nors lyg ir nėra pagrindinės šio blogo temos. Užsiminsiu, kad, pavyzdžiui, įvairios su "Teleloto" susijusios paieškų variacijos per pastaruosius 12 mėnesių čia atvedė žmones daugiau nei 1,5 tūkst. kartų. Tam, kad jie paskaitytų tai ar šitai.

Galiausiai noriu padėkoti visiems, kurie skaito, komentuoja ir kitur mini "Kačių lopšius". Atleiskit, jei kažko nepaminėjau. Užeikit kartais. Pabendrausim.

Read more...

Sunkmečio lengvalandės

>> 2009 m. kovo 6 d., penktadienis

Vadinamasis sunkmetis jau atnešė ir gerų, tikrai gerų dalykų. Ekonominiais terminais tegul kalba kas išmano, aš tik keletą pavienių pastebėjimų iš gyvenimo pateiksiu:

* Seniai beteko naudotis, bet sakoma, jog ne tik krito taksi kainos, bet juos ir išsikviesti vėl įmanoma.

* Grumlinas pastebėjo, kad gamtovaizdį darkantys ir vairuotojų dėmesį vagiantys reklaminiai skydai autostradų pašonėse išbalo - gali būti, kad ir visai nunyks.

* Dabar pats metas pirkti baldus. Kainos pradėjo atitikti kokybę, bet tai dar ne maloniausia. Asmeninė patirtis šiomis dienomis parodė, jog komoda, kurios vos prieš pusmetį būtų reikėję laukti gal net visą tą pusmetį, dabar atkeliauja iš gamyklos į paskirtą vietą tą patį vakarą. Ir atgabena ją nemokamai - netgi nereikia imti trijų laisvadienių iš eilės laukimui, kol krovikai teiksis pasirodyti.

p.s. ir dar aš gailiuos, kad neturiu kur nos pasidėjęs ir pamiršęs kelių šimtų tūkstančių. Rasčiau - jau rytoj pirkčiau namą už padorią kainą:)

Read more...

Blogerio statusas

>> 2009 m. kovo 3 d., antradienis

Netrukus sukaks dveji metai nuo tada, kai pradėjau rašyti tinklaraštį. Žinoma, "Kačių lopšiai" yra mano gyvenimo dalis, tačiau niekad nelaikiau jos pernelyg svarbia. Trumpai tariant, turiu omenyje tai, kad jei kas gatvėje šauktų "ei, blogeri!", neatsisukčiau. O gal vertėtų pradėti?

Mano sąmonėje didžioji dalis tikrųjų blogerių yra užsieniečiai. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, šis ponas, iš to netgi neblogai uždirba, taigi yra tinklaraštininkai profesionalai. Neteigiu, kad blogą reikia būtinai rašyti dėl pinigų, bet juk tai vienas iš profesionalo bruožų - pragyventi iš savo veiklos.

Lietuvoje pilnakraujais blogeriais, mano galva, yra Džiugas, Justinas (garsesnis, be abejo, šis tinklaraštis, bet jis tapo kolektyviniu), Ežiukas ir dar keletas, kuriuos greičiausiai jūs jau patys išsivardinote mintyse. Žinoma, reikia įpaišyti ir Liutaurą - užtektų vien jo indėlio į teisinio blogerio statuso (čia ir kitur) Lietuvoje apibrėžimo bandymus. Kaip apibūdinti Artūro, iš dalies - ir Liutauro, statusą, dabar tingiu galvoti. Akivaizdu, kad jie tikresni blogeriai nei, pavyzdžiui, A.Kubilius, bet labai sunku užčiuopti tą siaurą ribą tarp garsaus apžvalgininko "namų" internete ir tinklaraščio. Panašiai kaip ir su ponu Česlovu ar kitais, kurie jau ir prieš tai daugelį metų reguliariai viešino savo įžvalgas, tik ne vienoje, lyg ir jiems patiems priklausančioje vietoje.

Tačiau dauguma tinklaraštininkų - ir tai labai natūralu - didelės įtakos realiems procesams neturi. Gyvenime jie labiau žinomi kaip kokių nors sričių darbuotojai, vadovai, mokytojai, tėvai, mamos, vaikai, studentai, moksleiviai, etc., tačiau ne kaip blogeriai.

Bet po to, kai LR laidoje "Ryto garsai" (jei kam tikrai įdomu, klausykitės nuo maždaug 2:58 laidos minutės) tam tikru būdu susiklosčius aplinkybėms aš patapau pašnekovu reportaže iš "Knygų mugės", pradėjau dvejoti. Esmė ta, kad kai paprašiau žurnalistės Audros Čepkauskaitės manęs niekaip ypatingai nepristatinėti, ji mane įvardijo kaip blogo "Kačių lopšių" autorių. Aišku, nieko svarbaus - klausytojams tai turėjo tiesiog prašvilpti pro ausis. Tačiau prisiminiau ir keletą atvejų, kaip Lietuvos mąstu didžiulių bendrovių atstovai reagavo į blogerių pastabas savo tinklaraščiuose (su vienu atveju susidūriau iš aš pats, o kitas - nemažiau įspūdingas). Jeigu viskas taip tęsis ir toliau, blogą bus sunku vadinti vien hobiu.

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP