Įtaigiausių paveikslų top 10

>> 2009 m. birželio 9 d., antradienis

Kartas nuo karto "Kačių lopšiuose" įdedu kokį nors "topą". Nusprendžiau, jei užteks ryžto ir kam nors bus įdomu, užsiimti "sąrašiavimu" dažniau. Šįkart - įtaigiausių paveikslų top 10.

Iš karto perspėju, jog šis topas - mano asmeninis išsigalvojimas, grįstas subjektyviais kriterijais ir labai menka mano kompetencija dailės srityje. Kita vertus, atrankos bruožas - įtaigumas - leidžia elgtis pakankamai laisvai. Tai nebus gražiausi/kokybiškiausi/talentingiausi/originaliausi ar kitokiausi tapytojų darbai. Tiesiog tie, kurie pagauna tave ir surakina vos nukreipi žvilgsnį. Savo idėja, personažų povyzomis, netgi užrašyta mintimi. Pagauna ir nepaleidžia ilgai ilgai, nors jau nepameni, kada paskutinįsyk į juos žiūrėjai.

10. René Magritte Tai ne pypkė (1928-1929)


Apie belgų siurrealisto René Magritte'o panašios tematikos darbus jau esu užsiminęs. "Tai ne pypkė", - prancūziškai skelbia šis paveikslas ir yra visiškai teisus. Tai tikrai ne pypkė, o jos atvaizdas. Bet kuo toliau galvoji, tuo daugiau kyla klausimų apie šio paprasto teiginio esmę.

9. Rembrandt Daktaro Tulpo Anatomijos pamoka (1632)


Susidomėję ir gal truputį išsigandę stebėtojų veidai seka daktaro Tulpo paskaitą apie žmogaus rankos anatomiją. Gyvenimiškas jų smalsumas priešinamas pasyviai mirusiojo pozai, kaip išbalęs kūnas - raudoniems rankos raumenims ir sausgyslėms. Gyvybė ir mirtis tame pačiame blausiai apšviestame kambaryje yra taip šalia, taip šalia, kad pradedi jausti amžinybės prisilietimą.

8. René Magritte Neįmanomo siekimas (1928)


Dar vienas žaismas su žmogaus ranka - kitoje R.Magritte'o drobėje. Šįkart matome visiškai priešingą "Anatomijos pamokai" kūrybos procesą. Tapytojas kuria, regis, gyvą žmogų. Klausimas apie įtaigumą prašyte prašosi. O kas dabar, praėjus 90-čiai metų, tikriausias: dailininkas, jo paveikslas, jo paveikslo dailininkas, ar jo paveikslo dailininko paveikslas?

7. Max Ernst Europa po lietaus II (1940-1942)


Koks tai lietus? Pažiūrėjus į paveikslo tapymo datą ir į skaičiuką II, atrodo, kad istorinis. Tačiau atsieję kūrinį nuo konkretaus laikmečio ir pridėję tūkstančius lietaus rūšių, vis tiek gauname tą patį: kas liktų iš Europos?

6. Rubens Du satyrai (1608)


Žvilgsnis - vienas įtaigiausių veiksmų, kuriuos gali atlikti žmogus. O jei tai ne žmogus, o mitologinė būtybė? Satyras - šėlsmo, anarchijos, bakchanalijų palydovas. Jo žvilgsnis tikrai turėtų būti toks.

5.Caravaggio Dovydas, nugalėjęs Galijotą (1609-1610), Rembrandt Autoportretas (1655)



Vienas iš argumentų, kodėl šiuos paveikslus įtaisiau aukščiau už Rubenso šedevrą - jų autoportretiškumas. Žinojimas, kad į mus žvelgia realiai egzistavusių, save įamžinusių asmenų atvaizdai, sukelia papildomo virpulio (Caravaggio autoportretas - Galijoto galva). Visą likusį darbą atlieka abiejų tapytojų puikiai įvaldyta chiaroscuro technika - dramatizmo pagrindas.

4. Piromasni Kiemsargis (data nežinoma)



Tos tamsios akys stebeilija tiesiai į tave. Ir mato VISKĄ. O pasakoja - dar daugiau.

3. Leonardo Da Vinci Mona Liza (1503)


Apie jos žvilgsnį ir šypseną prirašyta tiek, kad užtektų visiems lietuviškos blogosferos serveriams. Aišku viena - nesvarbu, ką Džokonda slepia ar ko neslepia, įtaigiausių paveikslų dešimtukas negali apsieiti be šios drobės.

2. Caravaggio Tomas Netikintysis (apie 1602-1603)


Scena, kai šv. Tomas kiša pirštą į Jėzaus žaizdą, šokiruoja dar dabar. Nors Biblijoje taip ir parašyta: "Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis." (Jn 20:27).

1.Edvard Munch Šauksmas (1893, 1895).

Tai paveikslas apie šiuolaikinio žmogaus siaubą. Kūrėme saugumą ir patogumą, užsimojome kontroliuoti gamtą. Vietoj to prisišaukėme du pasaulinius karus ir branduolinių sprogimų tragediją. Kartais užsimirštame ir pasijuntame beveik visagaliai. Todėl būna dar baisiau, kai kas nors išmuša pagrindą iš po kojų ir staiga suprantame, koks jis trapus. Fragmentacija ir anonimiškumas, vertybių nykimas, žmogiškumo stoka - tuščiau nei Europa po Maxo Ernsto lietaus. Jeigu visa tai suprastum ir išgyventum per akimirksnį, apimtų nežemiškas siaubas. Visa tai - ne baimės ir skausmo deformuotas veidas. Tai šauksmas. Begalinis, gilus, beprasmis. Litografija, mano galva, dar įtaigesnė.

8 komentarai (-ų):

troy antradienis, birželio 09, 2009 8:10:00 popiet  

Įdomu.Ernsto ir nebuvau matęs

Eugenijus trečiadienis, birželio 10, 2009 10:02:00 priešpiet  

Idomus topas. Labai taiklus komentarai po paveikslais :)

cgedas trečiadienis, birželio 10, 2009 1:30:00 popiet  

Eugenijau, stengiausi trumpai ir apie nuotaiką:)

Troy, ką keistum dešimtuko tvarkoje?

J.naivus penktadienis, birželio 19, 2009 10:47:00 priešpiet  

Įdomus topas, tik stebina Monos Lizos buvimas jame.

cgedas penktadienis, birželio 19, 2009 9:45:00 popiet  

nias?:)

J.naivus trečiadienis, birželio 24, 2009 7:54:00 popiet  

Kas tai yra - "nias? "

cgedas ketvirtadienis, birželio 25, 2009 4:36:00 popiet  

"nias" yra pamadrintas "nes", kuris čia atleika "kodėl" funkciją.

J.naivus šeštadienis, liepos 04, 2009 11:38:00 priešpiet  

Iš kitos operos

http://www.caricatura.lt/Karikatura071029vb.html

Rašyti komentarą

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP