Iš amžinųjų dėdės Mykolo tiesų (8)

Visokie protuoliai teigia, kad suma yra daugiau nei dėmenų visuma. Tai kodėl, po velnių, mašinos dalių kainų suma yra didesnė už mašinos kainą?
Visas tekstas atskirame lange...

Kalėdos ankstėja. Radikaliai

Kadaise, dar tarybiniais laikais, žmonės Lietuvoje negalėjo oficialiai švęsti Kalėdų, o ir šiaip vyravo visai kitoks ekonomikos modelis, todėl kalėdinių pirkimo bumų tiesiog negalėjo būti. Žinoma, deficitų laikais žmonės stengdavosi kai kurių prekių įsigyti iš anksto, ne visų gauti pavykdavo, ir taip toliau. Tačiau Kalėdų komercialėjimas prasidėjo su Nepriklausomybe ir rinkos ekonomikos įsigalėjimu.

Iš pradžių Kalėdų metas buvo paankstintas savaite ar dviem. Vėliau vienam po kito dygstant prekybos centrams ir po truputį nykstant kitoms prekybos formoms, augant vartojimui ir reiškiantis visiems kitiems šiuolaikinės kapitalistinės visuomenės ypatumams, lietuviškas Kalėdų metas išsiplėtė iki pasaulyje įprastos trukmės.

Pavyzdžiui, JAV Kalėdų pirkimo metas oficialiai prasideda penktadienį (vadinamasis Juodasis penktadienis - Black Friday) po Padėkos dienos. Ši šventė švenčiama ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, taigi Juodasis penktadienis kasmet iškrenta tarp lapkričio 23 ir 29. Tačiau nieko nestebina jau lapkričio pradžioje pasirodančios pirmosios lemputės, girliandos bei prasidedantys vitrinų perstumdymai parduotuvėse.

Bet kad Kalėdų pirkimo vajus prasidėtų dar GEGUŽĘ - šito dar man neteko girdėti.





Visas tekstas atskirame lange...

Kaip šou nugali kulinariją

Nežiūriu Oliverio šou reguliariai, bet kai netyčia pataikau, negaliu atplėšti akių. Šiandien ryte vėl smaksojau į jį per Tango TV ir laidai einant į pabaigą supratau keistą dalyką. Aš neatsimenu nė vieno recepto!

Lyg ir užsifiksavo vienas kitas patarimas apie prieskonių derinimą, akyse stovi, kaip jis mokė laidos viešnią kažką pjaustyti, ką - jau nepasakysiu. Čia turėčiau įterpti, jog kulinarijoje nesu ekspertas, bet ir ne visiškas diletantas, kad visi per tą laidą vardijami ingredientų pavadinimai man būtų negirdėti, o kad Oliveris rankose laiko keptuvę suprasčiau tik kai jis tai pasakytų. Taip pat turiu pabrėžti, kad žiūrėjau neatitraukdamas akių. Tuomet kodėl nieko neatsimenu?

Galų gale supratau. Šitas šou iš kitų kulinarinių laidų būtent tuo ir išsiskiria - visų pirma daromas šou. Žinoma, Oliveris gamina šedevrus, aišku, jis profesionalas. Tačiau esminis dalykas yra jo charizma ir televiziškumas. Tą laidą žmonės žiūri ne dėl naujų receptų, o tam, kad pamatytų KAIP Jamie Oliveris sukasi virtuvėje. Tai normalus ir gana kokybiškas TV produktas, skirtas tiesiog žiūrėti. Trumpai tariant, Oliveris lygiai taip pat sėkmingai galėtų ekrane siūti sukneles ar mokyti kaip suteikti pirmąją pagalbą. Žmonės vis tiek žiūrėtų, tačiau nė velnio nieko neišmoktų. Ir vis tiek būtų patenkinti.

Gal aš pernelyg kategoriškas? Visai įmanoma. Kad ir kaip ten būtų, nemenkinu pačios laidos. Štai Jums vienas epizodas.



Visas tekstas atskirame lange...

Knygų grąžinimo garantija

Vakar lyg ir visai netyčia buvau įsuktas į shoppinimosi ratą. To, kas mažiausiai turi prasmę - garderobo. Bet, mano naudai, procedūroms artėjant prie visiškos pabaigos, sugebėjau šmurkštelti ir į knygyną.

Tenai dingtelėjo mintis: ar tik nebus knygos vienintelis dalykas tame didžiuliame prekybos plote, kurį pirkdami nereikalaujame garantijų, nesaugome pirkimo čekių ir apskritai nesiruošiame grąžinti, jei nepatiks pavartojus?
Visas tekstas atskirame lange...

Tuk tuk - tai tavo praeitis. Arba: Mano one dėžutės turinys

Kiek pašto dėžučių turite? Aš - turbūt apie dešimt. Kiek jų pavadinimų ir slaptažodžių atsimenate? Aš - gal kokių keturių. Turiu maždaug trejetą slaptažodžių, kuriais nuolat varijuoju, tad su jais problemų nebūtų. Bėda ta, kad pašto dėžučių adresai varijuoja daug labiau...

Šiuolaikiniam pasaulyje tai daug kam įprasta būsena. Kadaise savijauta, kai susikuri elektroninio pašto dėžutę galėjo prilygti jausmui, kai į žemę kali tikros pašto dėžutės stulpelį savo sklype ramiame priemiestyje, kaip rodo JAV kino ir TV produkcijoje. Tačiau kai vien tik pragmatinių sumetimų vedinas įsigyji dar vienus, geresnius namus, po to dar vienus ir dar ir dar, pamiršti, kurie yra tavo tikrieji. Galiausiai išsirenki vienerius, na, gal dvejus ar trejus rūmus, ir daugiau nebemigruoji.

Tačiau retkarčiais kur nors nublūdini ir maloniai nustembi - hm, ir čia gi turėjau dėžutę. Tai va, pagaliau priartėjau prie esmės. Šiandien pasitikrinau savo dėžutę one.lt

Kaip parašyta mano profilyje, susikūriau ją 2001-ųjų spalio 29 dieną. Buvo pirmadienis. Žinote, kas mane labiausiai nustebino? Bekuopdamas megabaitus spam'o, atradau, kad prieš kokius penkerius šešerius metus aš ją naudojau normaliems elektroninams laiškams rašyti!
Visas tekstas atskirame lange...