Paprasto vartotojo pageidavimas mobiliajam telefonui

>> 2009 m. sausio 30 d., penktadienis

Nesu kompiuterinių dalykų ekspertas. Domiuosi naujienomis gal net minimaliau nei man reikia.
Panašiai ir su mobiliaisiais telefonais. Kadaise rinkdamasis naują išnagrinėdavau visas funkcijas, bet kuo galimybių daugiau, tuo gilinuosi mažiau. Vadovaujuosi gana neracionaliu, bet kol kas nesuklaidinusiu įsitikinimu, jog visos pagrindinės funkcijos naujuose modeliuose yra. Todėl pasirinkimą nulemia viena dvi išskirtinės man patrauklios savybės, na, ir šiek tiek aparato išvaizda.

Maždaug tą pačią akimirką, kai prieš metus įsigijau šią Nokia5310, buvo nulemta, kad artimiausiu laikotarpiu neįsigeisiu "iPhone" ar panašių žaisliukų. Todėl nesiveliu į diskusijas apie protofonus ir t.t. (čia, čia, čia...- gal jau gana?).

Tačiau žinau, ko man trūksta paprastame mano mobiliajame telefone. Angliškai tai, regis, vadinama multitasking (versčiau - daugiafunkciškumas) - galimybė vienu metu atlikti kelias funkcijas.

Oj, kaip man patiktų sužaisti kokį žaidimėlį, kol mano aparatas prisijungia prie mobiliojo interneto, arba parašyti žinutę, kol jis išsaugos nuotrauką:)

Read more...

Dialogas su Lietuva?

>> 2009 m. sausio 29 d., ketvirtadienis

Šiandien yra grandiozinio renginio diena. Organizatoriai jį pavadino socialiniu forumu "Dialogas su Lietuva". Skamba kaip metų įvykis, nors šiaip tai kažkas, kas tarp valdžios ir žmonių turėtų vykti kasdien. Tačiau panagrinėkime, KAIP jis organizuotas.

Anot įvairių pranešimų, į Vyriausybės rūmus diskusijai su premjeru ir šešiais ministrais užsiregistravo ateiti daugiau nei 350 organizacijų ir asmenų: darbdavių, verslininkų, ūkininkų, pensininkų, neįgaliųjų, profesinių sąjungų atstovų. Kaip matome, ne visi šalies piliečiai galėjo pakliūti į salę, todėl Vyriausybė laukė ir žmonių laiškų elektroniniu paštu. Sulaukta daugiau nei 1000 klausimų. Juos taip pat esą ketinta aptarti šio forumo metu. Vėliau, žinoma, buvo atrinkti tie, kuriuos rengėjai pavadino svarbiausiais. Juk forumo trukmė apie tris valandas, o ne paras - nuo 11 iki 13:45.


Didžioji tautos dalis stebėti forumo buvo pakviesta per internetą. Deja, labiausiai išreklamuotose svetainėse internetinetv.lt ir internettv.lt renginio metu vienintelis vaizdas buvo štai toks:




O gal taip nesisekė tik man?

Vėliau vis dėlto pavyko aptikti transliaciją "Vilniaus dienos" portale, greičiausiai ji buvo perduodama ir dar keliose svetainėsė. Tačiau dalis žmonių, neradę transliacijos labiausiai žadėtuose portaluose, turbūt nebegaišo laiko. Liūdna, kad taip išėjo.

Kad ir kaip ten būtų, pačią iniciatyvą, kaip pompastiškai ji besivadintų, labai sveikinu. Nežinia, ar ji buvo sugalvota prieš garsiuosius sausio 16-osios protestus, ar po jų, tačiau pagrindas bendravimui jau yra. Juk vasario 3-osios mintingo gali ir nebeprireikti.

Read more...

Amžinas klausimas: kodėl mes rašome blogus?

>> 2009 m. sausio 27 d., antradienis

Tiesą sakant, nepamenu, ar esu šia tema ką nors rašęs lopšiuose, bet ji tikrai amžina ir visaapimanti. Pats apie tai susimąsčiau paskaitęs komentarus po įrašu apie blogo tekstų laikinumą.

Grumlinas išdėstė, jog "tinklaraštis visų pirma skirtas būti dienoraščiu, fiksuojančiu tinklaraštininko gyvenimą/mintis/įspūdžius, o ne kompiuteriniu/politiniu/moksliniu/pramoginiu žurnalu". Jis turėtų būti rašomas savo, o ne kitų malonumui, kitaip gali išvirsti į pelningą, bet baudžiavą. Tačiau, kad ir rašydami tik tomis temomis, kurios mums patiems įdomios ir tuo dažnumu, kuris mums patiems patinka, norime būti pastebėti, todėl neslepiame savo įrašų po devyniais užraktais ir rašome suprantamu stiliumi.

Egi2ks kur kas labiau akcentuoja tinklaraščio publikavimą. Anot jo, pasirinkęs rašyti internete, pasirinkai ir viešumą, todėl neapsimetinėk, kad nenori būti skaitomas. Įsiklausyk į savo skaitytojų norus, nes kuo daugiau jų turi, tuo maloniau.

Troy pritaria Grumlinui - svarbu blogo rašymo malonumas, visa kita - antraplaniai dalykai. Tačiau tinklaraštis vertas viešumo, nes lankytojų reakcijos kartais gali praturtinti.

Iš esmės nematau esminių prieštaravimų ir su jų mintimis sutinku. Tik pridėsiu dar šį bei tą. Rašau tinklaraštį, nes to noriu, bet jaučiu šiokią tokią atsakomybę išlaikyti kažką panašaus į stilių ir tematiką, kokia ji bebūtų plati. Todėl jei pradėčiau rašyti, tarkime, herojines poemas ar pildyti kokį nors emigranto, vynų eksperto ar tėvelio dienoraštį, labai abejoju, ar skelbčiau jį čia. Kaip ten bebūtų, kiekvienas jūsų, mielieji skaitytojai, komentaras, yra priverčia pasitempti ir išvagoja veide malonią šypseną.

p.s. atleiskit už laisvas komentatorių minčių interpretacijas, nors stengiausi išlaikyti esmę.

Read more...

Nacių uniformos Rusijos kalėjime

>> 2009 m. sausio 26 d., pirmadienis

Balse.lt publikuotame tekste "Žiauriausi pasaulio kalėjimai" radau teiginį, kad Vladimiro centriniame kalėjime Rusijoje dar ir dabar kalinių uniformos tebėra tokio paties dizaino kaip nacistinėse mirties stovyklose. Pirmosios netgi buvo autentiškos, mat po Antrojo pasaulinio karo sovietai jas atsivežė iš Lenkijoje buvusių Trečiojo reicho lagerių.

Jeigu tai tiesa, turime dar vieną faktą, kaip glaudžiai susiję ir kaip uoliai vieni iš kitų "mokėsi" sovietų ir nacių režimai. Plačiau - kad ir filme "Sovietų pasaka", kurį rodė ir LRT.

Vienintelė pastaba - mano skaitytas rašinys turėtų vadintis ne "Žiauriausi pasaulio kalėjimai", o "Autoriams žinomi ir žiauriausiais atrodantys pasaulio kalėjimai".

Read more...

Kaip prailginti vienadienio drugelio gyvenimą?

>> 2009 m. sausio 23 d., penktadienis

Vienas iš dalykų, kuriuos norėčiau patobulinti tinklaraščiuose – tai laikinumas.

Aišku, velniškai išaugus gyvenimo ir žinių apie jį plitimo spartai, beveik viskas tapo laikina. Juo labiau tokie nereikšmingi įvykėliai, kaip kažkieno pasapaliojimai bloguose. Tačiau kartais blogosferoje randu tekstų ar vaizdų, kurie verti gyventi ilgiau nei vieną dieną. Deja, ir jiems skirta tik tiek. Neretai dar mažiau, jei autorius pasižymi tokiu produktyvumu kaip koks Vienastoks, Scania ar Grumlinas.

Tiesa, kai kurie tinklaraščiai atsinaujina kur kas rečiau, todėl naujas indėlis ten kabo keletą dienų ar savaičių. Tačiau daugiausia dėmesio jis sulaukia vos įdėtas (ypač dėl RSS prenumeratos) ar paminėtas kur nors kitur. Toks dėmesys būna momentinis – para kita, ir vėl…Lieka tik atsitiktinių užklydimų galimybė per paieškų sistemas, tačiau ir ji nuolat mažėja.

Ką čia bepadarysi – gyvenam tokioj lekiančioj visuomenėj, naudojamės tokiu dinamiškai srūvančiu komunikacijos kanalu kaip internetas, ir tiek. Yra pavienių atvejų, kai pavyksta išsisukti iš srovės ir ramiai pastovėti ant kranto.

Tačiau laikinumo tendencija pati vis labiau plinta. Bloguose vis daugėja tik tos dienos, kartais tik tos valandos aktualijų. Nesakau, kad tai yra neįdomu ir blogai - iš dalies gi tokia tinklaraščių specifika. Bet žvilgsnių iš distancijos tenka rimtai paieškoti.

Read more...

Iš amžinųjų dėdės Mykolo tiesų (10): apie viršininkus

>> 2009 m. sausio 21 d., trečiadienis

Kurį buvusį šefą atsimeni geruoju? Jei jį atleido anksčiau nei jis būtų spėjęs atleisti tave.

Read more...

Adovaktų kerštas

>> 2009 m. sausio 20 d., antradienis

Adovakatai įsižeidė. Valdžia užsimojo juos rimčiau apmokestinti, todėl jie nusprendė neatlygintinai ginti sulaikytuosius per praėjusios savaites siautėjimus prie Seimo.

Nieko, žmogau, negali pridurti. Gal iš tikrųjų iš solidarumo,
dėl noro ginti demokratiją ir ugdyti pilietinę visuomenę? Gal iš tiesų tam, kad nenukentėtų nekalti asmenys. Tačiau ir keršto atspalvis pernelyg neslepiamas...

Kaip ten bebūtų, liūdina šiek tiek iškreiptos mūsuose protestų formos. Dėmesį bando atkreipti būtent tie adovakatai (sąrašas čia), kurie tikrai negali skųstis pinigų stygiumi. Kaip ir tada, kai savo nereikalingumu abejojo tie muzikantai, kurie užsienio salose turi barus. "

Ir dar būtų liūdna, jei talentingi advokatai teisme viską išverstų taip, kad kalti liktų eiliniai valdžią gynę pareigūnai, o ne Seimo langų daužytojai.


Read more...

Teleloto svajonė sunkmečiu šviečia ryškiau

>> 2009 m. sausio 19 d., pirmadienis

Ką tik pasitikrinau savo "Teleloto" bilietus. Vėl nieko nelaimėjau...Bet šituos du pirkau už pinigus, kuriuos gavau, kai prieš porą savaičių dovanotas bilietas man atnešė 4 litų laimę. Trumpai tariant, nuostolio nepatyriau.

Pastaruoju metu pastebiu, kad mano aplinkoje pagausėjo prieš sekmadienį įsigyjančių nors po vieną bilietą į milijoną. Tiesa, dar nepasitaikė, kad kas laimėtų:) Nors man tai panašu į pinigų mėtymą (gal todėl, kad pačiam irgi ne itin sekasi loterijose?), tris iš pastarųjų penkių pirmadienių turėjau, ką pasitikrinti.

Spėju, bendras nupirktų "Teleloto" bilietų skaičius Lietuvoje taip pat auga. Gana logiška, kad kai viešąją erdvę užkariauja krizė, žmonėms išauga noras tikėti stebuklais. Juk kaip būtų nuostabu dabar, kai ateitis atrodo tokia pilka, staiga imti ir laimėti kibirą pinigų! Be jokių didelių pastangų - vos už du litus.

O jei ir nelaimi, bent jau nusiperki svajonę. Ne šiaip sau kokių plevenančių vaizdų rinkinį, o tikrą daiktą, kurį laikai rankose. Argi vien tai nėra stebuklas? Iki tol, kol nenutinka, kaip tai moteriškei iš pasakėčios, kuri nešė į turgų parduoti pieną ir svajojo, kiek visko už tai nusipirks. Tačiau ąsotis sudužo, ir teko namo grįžti tuščiomis.

p.s. kadaise Scania ragino savo tinklaraštyje rašyti ir pagal raktažodžius, pagal kuriuos žmonės kartais atsitiktinai užklysta iš paieškos sistemų. Taigi ar jūsų "Teloloto" bilietas buvo laimingas, galite patikrinti čia.

Read more...

Pagarba mitingui Klaipėdoje

>> 2009 m. sausio 17 d., šeštadienis

Šaunuoliai Klaipėdos protestuotojai! Sėkmingiau dirbo ir teisėsauga. Tačiau anksčiau minėtų problemų tai neišsprendžia.

Read more...

Aš nepritariu tokiems protestams

>> 2009 m. sausio 16 d., penktadienis

Šiandien ta diena, kai visi nori gauti žodį, todėl pasisakysiu ir aš. Kaip Lietuvos pilietis, nepritariu tam, kuo išvirto akcija prie Seimo.

Mitingai ir kitos protesto prieš valdžią formos yra suprantamos ir sveikintinos. Žmonės turi išreikšti savo nuomonę ir politikai privalo į ją įsiklausyti. Tačiau nuomonę pirmiausia reikia turėti, kaip ir darė profsąjungų suorganizuota protestuotojų dalis, vėliau persikėlusi prie Vyriausybės. Jie žinojo, ką nori pasakyti, turėjo tam argumentų ir galbūt nematė kitų galimybių priversti valdžią reaguoti. Netgi nusisamdė savo tvarkdarių. Tai buvo konstruktyvus žingsnis į dialogą.

Tuo tarpu kita dalis protestuotojų atėjo, nes neturi, kur kitur išsilieti. Pažiūrėkime į plakatus. Buvo keikiamas ir Algirdas Brazauskas, ir Seimas kaip toks, nesvarbu, kurios partijos nariai jame dirba. Visai suprantama - juk naujoji valdžia išrinkta dar tik porą mėnesių.

Pažiūrėkime į tuos, kurie neturėjo plakatų. Rankos buvo užimtos plytgaliais ir buteliais. Galvos prikimštos ne idėjų, o aklos aistros ką nors sudaužyti. Seimo langai - idealus taikinys. Pramušus ten skylę gali pasijausti didvyriu. Na, ir kas, kad tai ir tavo paties turtas. Veiksmai gaivališki, skanduočių tekstai - kas ant liežuvio užėjo, alkoholis tarpuvartėse...

Kai kas sako, kad riaušes sukurstė policija. Akivaizdu, kad ji savo darbą atliko netobulai. Tačiau ar ji prigirdė kai kuriuos protestuotojus? Ar pareigūnai įdavė jiems dūminius užtaisus ir parodė, į kuriuos Seimo langus mėtyti akmenis? Greičiausiai kažkas kitas. Kas?

Atsakomybė tenka ir valdžios atstovams. Kaip jau rašiau, naujoji koalicija valdo tik porą mėnesių. Taip, jie pakeitė mokesčių sistemą, apkarpė lengvatų, bet per mažai sutaupė valdžios išlaidų. Tačiau iš esmės nepasitenkinimas kilo ne dėl to. Tiesiog naujosios šalies galvos per mažai skiria pastangų BENDRAUTI su tauta. Simptomiškas pavyzdys - protestų išvakarėse su profsąjungų atstovais kalbėtis ėjo ne premjeras, finansų ministras, Seimo pirmininkas ar t.t., o parlamento pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Politikai nuolat turi palaikyti ryšį su tauta, o tokiomis situacijomis, kokioje dabar yra Lietuva, tiesiog privalu kalbėtis. Politikoje žodis visada turi svorio, o šiais supergreitų komunikacijų laikais tas žodis dar stipresnis. Mokesčių dar nemokėjome, o jau pikti.

Tačiau ne mažiau kaltos ir visos valdžios iki šiol. Ne tik kad netinkamai valdė. Bet ir todėl, kad žmonės, daužydami Seimo langus, mano, kad tai "jų" turtas, o ne "mūsų".

p.s. sąmokslo teorija: kodėl užlūžo kai kurie portalai? ar tikrai dėl to, kad visi puolė internete skaityti apie įvykius ir taip užgulė serverius?

Read more...

Imk dar 4,4 bendražygio - ir valdžia tavo!

>> 2009 m. sausio 14 d., trečiadienis

Nieko naujo, bet vis tiek skambus pavyzdys. Vilniaus miesto savivaldybėje esą formuojama nauja koalicija.

Juokingiausia ne tai, kad tai jau koks 63 kartas per dvejus metus, kai sostinės savivaldoje buriama kita valdančioji dauguma. Plačiausią šypseną kelia faktas, jog tai neva darys penkios "frakcijos" (rašau kabutėse, nes man frakcija iš trijų žmonių primena pasityčiojimą, na, ir kas, kad nustatytas toks minimalus jos narių skaičius).

Tai va, tos frakcijos kartu turėtų 27 mandatus iš 51. Pen-kios! Vidutiniškai po 5,4 tarybos narį iš kiekvienos. Neveltui sakoma: kiek lietuvių, tiek partijų.

Read more...

Kur būtum šiandien?

>> 2009 m. sausio 12 d., pirmadienis

"Kur tu buvai Sausio 13-ąją?". Atrodo, žmonės linkę įprasminti svarbiausias bendruomenei datas pagal savo buvimo vietą tuo metu. Pavyzdžiui, dažnas pagyvenęs amerikietis irgi prisimins, kur buvo tą dieną, kai nušovė Johną F. Kennedy.

Lietuviams, žinoma, anos Sausio 13-osios įvykiai - kur kas svarbesni ir ryškesni prisiminimai. Dauguma tomis dienomis buvo ne ten, kur būna įprastomis dienomis. Dauguma buvo kartu.

Bet aš žinau dar vieną, gal net svarbesnį klausimą: kur būtum šiandien Sausio 13-ąją?

Read more...

Kaip TV3 žongliruoja žiūrovų sąmone

>> 2009 m. sausio 9 d., penktadienis

Vakar vakaras tapo istoriniu Lietuvos krepšiniui. 2009-ųjų sausio 8-oji buvo ne tik Apolinaro, Teofilio ir kitų vardadienis. Tądien įvyko lūžis - buvo atsikratyta iliuzijų ir aiškiai pademonstruota, koks yra tikrasis krepšinio statusas mūsų valstybėje. Taip pat - kokia didžiulė yra televizijos įtaka.

Turbūt jau supratote, kad kalbu apie "Viasat Broadcasting" sprendimą vienas svarbiausio šio sezono "Žalgirio" rungtynių "Eurolygoje" su Prancūzijos "SLUC Nancy" transliuoti ne per TV3, o per „Viasat Sport Baltic" - nišinį kanalą, perduodamą palydovais arba kabelinių TV tinklais. Be to, rungtynės transliuotos ir TV3 interneto svetainėje.

"Verslas yra verslas," - šie žodžiai laukinio kapitalizmo šalyje tapo neginčijama aksioma. Todėl "Viasat" atstovų Lietuvoje argumentai apie pelną mums turėtų viską paaiškinti. Esą "Eurolygos" turnyras yra labiausiai vertinamos krepšinio varžybos Europoje, todėl natūralu, kad transliacijos teisės yra vienos brangiausių, o kaštai prilygsta visam vienos lietuviškos laidos sezonui (groteskiška, kad rungtynių metų rodyta lietuviška laida buvo "Dzin"). Sporto varžybų rodymas dėl savo brangumo visame pasaulyje perkeliamas į mokamą televiziją. Tokia, anot Simono, tendencija. Aš, nors ir kaip vertinu futbolą, beveik supratau, kodėl taip buvo padaryta su šios sporto šakos Lietuvos rinktinės transliacijomis.

Tačiau dar užvakar mums buvo sakoma, kad krepšinis Lietuvoje - tai antroji religija. Jo statusas ypatingas, kitoks nei visame pasaulyje su visomis jo tendencijomis. Mes naiviai tikėjome, kad tai nors lašeliu svarbiau už pinigus. Kad transliuoti "Eurolygos" varžybas, kuriose žaidžia komanda iš Lietuvos, yra garbė. Jog toks ketvirtadienis, kaip vakar, turi būti kažkas panašaus į nacionalinę šventę, taigi ir svarbiausias jo įvykis privalo būti rodomas per nacionalinę televiziją, o ne per vos kelis šimtus tūkstančių žiūrovų pasiekiantį kanalėlį.

Giliai giliai mes žinojome, kad legendos apie krepšinio per TV populiarumą primena muilo burbulus. Statistikos duomenimis, net Lietuvos rinktinės rungtynės retai kada būdavo populiariausios mėnesio transliacijos. Ką jau kalbėti apie "Žalgirį" "Eurolygoje". Aš pats, tiesą sakant, toli gražu ne visas rungtynes pažiūriu: tiek "Lietuvos ryto", tiek Kauno ekipos. Tačiau tik vakar tiesa buvo galutinai atskleista. Vakar turėjo nebelikti naivuolių. Svarbiausias mūsuose yra verslas, o ne kažkokie naivūs principai.

Tai buvo aišku jau pernai, kai TV3 ėmėsi šantažo prieš Seimo narius, kai parlamentas patvirtino alkoholio reklamos ribojimus. "Jie žlugdo Lietuvos sportą!" - prisimenate tokią frazę? Turbūt prisimenate ir politinį spaudimą dėl "Laisvės Joninėms". Šie procesai parodė, kaip stipriai televizija veikia lietuvių sąmonę. Juk pernai dėl krepšinio transliacijų, kurių net nenaikino, o tik rodė ne tiesiogiai, televizijos įaudrintoje tautoje kilo toks ažiotažas, kad imta rašyti peticijas ir galvoti apie protestus. Šįkart dėl visko kalti ne politikai, o televizija. Todėl nėra kam visaapimančiais komunikacijos kanalais koncentruoti liaudies emocijų. Ir ką jūs galvojate? Kaip stipriai bebūtų pasišaipyta, liaudis rami.

p.s. "Kačių lopšiams" šiandien irgi istorinė data, tik gerąja prasme. Tinklaraštis jau turi 100 RSS prenumeratorių!:)

Read more...

Reklamos nežinau.lt nauda

>> 2009 m. sausio 7 d., trečiadienis


Šią savaitę baigėsi "Kačių lopšių" reklaminio skydelio kabėjimas populiariausiame Lietuvos tinklaraštyje. Matote jį kairėje. Apžvelgsiu, kokios statistinės naudos tos dvi savaitės suteikė.

Pradėsiu nuo iliustratyvaus fakto. Google Analytics duomenimis, praėjusį sekmadienį, paskutinę dieną, kai mano skydelis Nežinau.lt buvo rodomas visą parą, sulaukiau 89 unikalių lankytojų (iš viso užfiksuota 101 viešnagė). Jie užmetė akį į kurį nors įrašą 166 kartus. Pirmadienį, kai "Kačių lopšių" reklama buvo publikuojama tik dalį dienos, o po to išimta, į mano blogą užsuko tik 40 unikalių lankytojų (su pakartotiniais vizitais - 48). Jie peržiūrėjo tekstus 65 kartus. Antradienį, kai tinklaraštis buvo "švarus" nuo reklamos, jį aplankė tik 25 unikalūs vartotojai (iš viso - 27) ir žvilgtelėjo į 34 mano rašliavas. Palyginimui, žmonės, atėję per nuorodą iš nežinau.lt:

  • sekmadienį - 55 vizitai (greičiausiai per skydelį ateita 48 kartus, mat 7 turbūt užklydo skaitydami 485 blogoramą, kur turėjau garbės būti paminėtas)
  • pirmadienį - 2 vizitai
  • antradienį - 4 vizitai
Panašiai nutiko ir tomis dienomis, kai "Kačių lopšių" skydelis pirmą kartą nušvito dešiniajame Nežinau.lt šone. Startas buvo prieš dvi savaites, pirmadienį, gruodžio 22 dieną. Prieš tai ėjusį sekmadienį unikalių lankytojų buvo vos 40, o minėtą pirmadienį svečių skaičius šovė iki 104.

Bus dar vaizdžiau, jei pateiksiu, tarkime, prieš tai buvusių dviejų "švarių" nuo reklamos savaičių duomenis ir palyginsiu su reklaminguoju laikotarpiu.

Nuo gruodžio 8-os, pirmadienio, iki 21, sekmadienio, "Kačių lopšiuose":
  • apsilankė 411 unikalių lankytojų
  • buvo atlikti 533 vizitai
  • puslapiai peržvelgti 675 kartus
"Kačių lopšių" statistiką, kai veikė tinklaraščio reklamos skydelis, pateiksiu nuo gruodžio 22-os, pirmadienio, iki sausio 4, sekmadienio, be sausio 5-os, kad išeitų tiek pat dienų, kaip ir ankstesniu skaičiavimu, nors valandos gal ir nesutaps. Bet kokiu atveju, per dvi savaites:
  • apsilankė 858 unikalūs lankytojai
  • 1066 vizitai
  • puslapiai peržvelgti 1426 kartus
543 vizitai, taigi beveik 51 proc., prisišaukti per nežinau.lt. Atmetus 55 vizitus iš trijų blogoramų, kuriose buvo paminėti mano įrašai, esmė toli gražu nesikeičia. Reklama nežinau.lt sugeneravo apie pusę vizitų į "Kačių lopšius" ir padvigubino visus pagrindinius statistinius duomenimis: unikalių lankytojų, vizitų bei peržiūrėtų puslapių kiekius. Skaičiai įspūdingi nepaisant to, kad metas reklamavimuisi nebuvo idelialiausias - per šventes ir aš pats rečiau prisėsdavau ką nors parašyti, ir skaitytojai, manau, mažiau naršė po internetą.

Kas toliau? Tiesiog rašymas, mat nepaisant pagraudenimų apie blogosferos stagnaciją, žmonės, kurie rašė ir tai mėgsta, tęs savo veiklą. Džiaugiuosi, kad su Nežinau.lt pagalba apie "Kačių lopšius" sužinojo daugiau žmonių. Tikiu, jog kai kurie iš jų taps nuolatiniais skaitytojais. Sprendžiant iš RSS (per pastarąsias dvi savaites prenumeratorių skaičius nuo 70-ies su trupučiu išaugo iki 93), naujų bendraminčių jau pavyko rasti.

Dabar reikia stengtis vėl pasiekti gražiuosius skaičius be niekieno pagalbos. Aišku, tai tik gražus sakinys, nes būsiu beprotiškai dėkingas už visas nuorodas jūsų tinklaraščiuose, komentarus, paminėjimus blogoramose ir svarbiausia - bendravimą su visais.

O kol kas dėkoju Vienamtokiui už reklamos ploto suteikimą ir visas kitas idėjas, įpučiančias gyvybę lietuviškajai blogosferai.

Read more...

Mokyti grožio

>> 2009 m. sausio 5 d., pirmadienis

Vakar susigundžiau pasižiūrėti "Be pykčio" laidą, kurioje prof. Leonidas Donskis su prof. Irena Veisaite bandė analizuoti, kaip mūsų visuomenėje vertinami žmonės, turintys kelias tapatybes.

Nieko ypatingai užkrečiančio neišgirdau, tačiau I.Veisaitė priminė puikią Vytauto Landsbergio frazę, skambančią maždaug taip: mokyklose reiktų mokyti ne lietuvių kalbos taisyklių, o jos grožio.

Nesutinku, kad nereikia supažindinti moksleivių su taisyklėmis ar rašyba, bet tikrai tikiu, jog bent kelios gimtosios kalbos grožio pamokos per metus įspaustų svarbų pėdsaką visos kartos sąmonėje.

Eičiau dar toliau - būtų puiku neapsiriboti vien kalba. Grožio paslapčių knibždėte knibžda aplink mus, todėl estetikos suvokimu galima praturtinti kone visus mokomus dalykus. Mokyti gamtos grožio per biologiją ir fiziką, simetrijos nuostabumo per geometriją, žmogaus idėjų žavesio per istoriją, ir t.t.

p.s. yra daugybė mokytojų, kurie sugeba įskiepyti estetikos jausmą be papildomų pamokų. Yra gausybė moksleivių, gebančių įžvelgti grožį iš prigimties. Tačiau sutikime: kai tik pritrūksta laiko, noro ar pinigų, pirmiausia, ko atisakoma - tai grožio.

Čia galite rasti tikrąją citatą iš Kornelijaus Platelio pokalbio su V.Lansdbergiu "Literatūroje ir mene" (paskutinis klausimas ir atsakymas).

Read more...

Metų "kartos"

>> 2009 m. sausio 2 d., penktadienis

2009-ieji. Po velnių, prieš kurį laiką net nebūčiau buvęs tikras, kad jų sulauksiu.

Nesiruošiu dejuoti apie greitai bėgantį gyvenimą. Tiesiog noriu pasvarstyti, kaip jaučiame metus. Tik nežinau, ar tai, ką bandysiu aprašyti, yra bendražmogiška savybė, ar kažkoks mano mąstymo iškrypimas.

Pakalbėkime, tarkim, apie 1996 metus. Logiška, kad tais metais jie man atrodė patys šiuolaikiškiausi. Dar ir kokiais 1999-aisiais 1996-ieji buvo tarsi iš tos pačios serijos. Ko nepasakyčiau apie 1995-uosius. Arba dar blogiau - kokius nors 1993 metus. Apie devintą dešimtmetį net galvoti nesinori, koks tai buvo senas laikas. Tarsi visi daiktai ir reiškiniai būtų laikytini naujais, jei atsirado 1996-aisiais ir vėliau. Visa, kas sukurta iki tų metų sausio pirmosios, jau turėjo tam tikrą praeities atspaudą. Lyg iki 1996-ųjų pasaulyje tebūtų buvę 256 spalvos, o vos sužibus Naujųjų fejerverkams, būtų nušvitusios 1024-ios. Na, manau, supratot.

Tačiau netrukus įlipome į naują tūkstantmetį. 1996-ieji po truputį tolo ir patys nugrimzdo į praeitį. Gimė nauja metų "karta".

Dar kelios sausio pirmosios - ir 2000-ieji teliko su 2048 spalvomis, o mes jau gyvenome tarp 4096.

Dabar, kai įžengėme į 2009-uosius, kurie metais vis dar yra iš tos pačios serijos? Dėl 2006-ųjų esu tikras. 2005-ieji jau kelia abejonių:)

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP