Amžinas klausimas: kodėl mes rašome blogus?
>> 2009 m. sausio 27 d., antradienis
Tiesą sakant, nepamenu, ar esu šia tema ką nors rašęs lopšiuose, bet ji tikrai amžina ir visaapimanti. Pats apie tai susimąsčiau paskaitęs komentarus po įrašu apie blogo tekstų laikinumą.
Grumlinas išdėstė, jog "tinklaraštis visų pirma skirtas būti dienoraščiu, fiksuojančiu tinklaraštininko gyvenimą/mintis/įspūdžius, o ne kompiuteriniu/politiniu/moksliniu/pramoginiu žurnalu". Jis turėtų būti rašomas savo, o ne kitų malonumui, kitaip gali išvirsti į pelningą, bet baudžiavą. Tačiau, kad ir rašydami tik tomis temomis, kurios mums patiems įdomios ir tuo dažnumu, kuris mums patiems patinka, norime būti pastebėti, todėl neslepiame savo įrašų po devyniais užraktais ir rašome suprantamu stiliumi.
Egi2ks kur kas labiau akcentuoja tinklaraščio publikavimą. Anot jo, pasirinkęs rašyti internete, pasirinkai ir viešumą, todėl neapsimetinėk, kad nenori būti skaitomas. Įsiklausyk į savo skaitytojų norus, nes kuo daugiau jų turi, tuo maloniau.
Troy pritaria Grumlinui - svarbu blogo rašymo malonumas, visa kita - antraplaniai dalykai. Tačiau tinklaraštis vertas viešumo, nes lankytojų reakcijos kartais gali praturtinti.
Iš esmės nematau esminių prieštaravimų ir su jų mintimis sutinku. Tik pridėsiu dar šį bei tą. Rašau tinklaraštį, nes to noriu, bet jaučiu šiokią tokią atsakomybę išlaikyti kažką panašaus į stilių ir tematiką, kokia ji bebūtų plati. Todėl jei pradėčiau rašyti, tarkime, herojines poemas ar pildyti kokį nors emigranto, vynų eksperto ar tėvelio dienoraštį, labai abejoju, ar skelbčiau jį čia. Kaip ten bebūtų, kiekvienas jūsų, mielieji skaitytojai, komentaras, yra priverčia pasitempti ir išvagoja veide malonią šypseną.
p.s. atleiskit už laisvas komentatorių minčių interpretacijas, nors stengiausi išlaikyti esmę.
Pranešimai
7 komentarai (-ų):
mano buvęs draugas rašė (ir rašo toliau) blogą ir man labai ta mintis patiko. tada pagalvojau, kad ir aš turiu kartais ką pasakyti. tuo labiau, kad visokiuose užrašuose esu prikūrusi visokių nesąmonių ale eilėraščių ir kt., kurių mano draugai dar nėra skaitę ir kažkaip norėjos pasidalinti savo išmone. taip ir gimė blogas. pradžiai maniau, draugams, bet, pasirodo, užklysta ir šiaip žmonių :) o ir kitų blogus man labai patinka paskaityti, kažką atrasti naujo, įdomaus ir man nežinomo.
xe-xe-xe... smagu tapti gyvu cituojamu (beveik) klasiku ;)
Beje, apie laikinumą. Su juo reikia ir galima kovoti. Aš savo senus tekstus paimu ir pakartoju, kurie labai patiko man arba komentatoriams. Geras konjakas negenda.:) Ir laikinumo jausmas silpnėja.:)))
Troy - įdomus variantas:)
ir vi dėl to aš sutinku su savo bičiulio pasakymu, kad 95 proc. tinklaraščių yra nieko verti skaitalai. ypač, jei tai - asmeninio gyvenimo dienoraštis. jis įdomus tik autoriui ir jį pažįstantiems.
kiek universalesnis yra tematiškas tinklaraštis, išlaikant asmeniškumą (rašant pirmuoju asmeniu).
arba asmeninių pastebėjimų, minčių dėstymas. tarkime man toks atrodo 'katės lopšys'. o kadangi tos mintys neįkyrios (ne per dažnos :) ) ir įdomios bei trumpos - mielai skaitau :)
na, o tokių siaurų temų kaip mano, tinklaraščiai, tai lyg kokie vėliavnešiai, informuoja pasaulį apie tokių tinklaraščių autoriams įdomias ir rūpimas temas :) ir 95 procentams skaitytojų jei yra neįdomūs. bet aš pats tokį kelią rinkausi :)
@Rokas Arbušis
Kačių lopšiai dėkoja už komplimentus:)
O tavo tinklaraštis iš tiesų siaurokos specifikos kaip Lietuvai. Užtat kokybiškai jis tikrai vertingas, nes jame labiau koncentruojama informacija.
Turbūt vienas aiškiausių būdų šiuo atveju yra pakalbėti apie pinigus (pas tave mačiau yra kažkokia tarptautinė reklama, bet pamirškim apie ją:) ). Pavyzdžiui, kokia nors buriuotojų ekipuotės firma ieškotų, į kokį tinklaraštį įdėti reklamą. Būtų akivaizdu, jog efektyviausia dėti pas tave, nes "Ant bangos" skaito tikslinė auditorija. Be to ir atlygis už tokią reklamą - ne šykštus...:)
Net nežinau ar pats galėčiau tiksliau išreikšti savo požiūrį ;)
Rašyti komentarą