Iš amžinųjų dėdės Mykolo tiesų (10): apie viršininkus
>> 2009 m. sausio 21 d., trečiadienis
Kurį buvusį šefą atsimeni geruoju? Jei jį atleido anksčiau nei jis būtų spėjęs atleisti tave.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Prenumerata
Pranešimai
Komentarai
– Vienas seniausių žaidimų pasaulyje – „katės lopšys”. Net eskimai jį moka.– Nejaugi?!
– Gal šimtą tūkstančių metų ar daugiau suaugusieji kiša vaikams prieš akis suraizgytas virvutes.
– Uhu.
Niutas liko susirangęs ant savo kėdės. Jis išskėtė dažais ištepliotus delnus, tarsi tarp jų būtų išraizgytas „katės lopšys”.
– Nenuostabu, kad vaikai užauga pamišėliais. Tas „katės lopšys” tėra keli iksai tarp kažkieno delnų, o vaikučiai spokso, spokso, spokso į visus tuos iksus.
– Ir?
–Jokios, po velnių, katės, jokio, po velnių lopšio.
K. Vonnnegut, 1963.
Jei patinka šis tinklaraštis
Kviečių įsidėti "Kačių lopšių" skydelį
3 komentarai (-ų):
Viršininku, atleidžiančiu pavaldinius, irgi nelengva būti. Ypač, jei draskoma su vargu rinkta komanda...
@grumlinas, puikiai suprantu. Bet be humoro dar nelengviau žiūrėt į gyvenimą...
Tai kad bajka, supratau, tik va suvokimas, kad pas save turime 30 žmonių, kuriems nėra ir nebebus darbo, vistik slegia. Gerai, kad ne aš atsakau už kadrus
Rašyti komentarą