Mokyti grožio

Vakar susigundžiau pasižiūrėti "Be pykčio" laidą, kurioje prof. Leonidas Donskis su prof. Irena Veisaite bandė analizuoti, kaip mūsų visuomenėje vertinami žmonės, turintys kelias tapatybes.

Nieko ypatingai užkrečiančio neišgirdau, tačiau I.Veisaitė priminė puikią Vytauto Landsbergio frazę, skambančią maždaug taip: mokyklose reiktų mokyti ne lietuvių kalbos taisyklių, o jos grožio.

Nesutinku, kad nereikia supažindinti moksleivių su taisyklėmis ar rašyba, bet tikrai tikiu, jog bent kelios gimtosios kalbos grožio pamokos per metus įspaustų svarbų pėdsaką visos kartos sąmonėje.

Eičiau dar toliau - būtų puiku neapsiriboti vien kalba. Grožio paslapčių knibždėte knibžda aplink mus, todėl estetikos suvokimu galima praturtinti kone visus mokomus dalykus. Mokyti gamtos grožio per biologiją ir fiziką, simetrijos nuostabumo per geometriją, žmogaus idėjų žavesio per istoriją, ir t.t.

p.s. yra daugybė mokytojų, kurie sugeba įskiepyti estetikos jausmą be papildomų pamokų. Yra gausybė moksleivių, gebančių įžvelgti grožį iš prigimties. Tačiau sutikime: kai tik pritrūksta laiko, noro ar pinigų, pirmiausia, ko atisakoma - tai grožio.

Čia galite rasti tikrąją citatą iš Kornelijaus Platelio pokalbio su V.Lansdbergiu "Literatūroje ir mene" (paskutinis klausimas ir atsakymas).