Kaip prailginti vienadienio drugelio gyvenimą?
>> 2009 m. sausio 23 d., penktadienis
Vienas iš dalykų, kuriuos norėčiau patobulinti tinklaraščiuose – tai laikinumas.
Aišku, velniškai išaugus gyvenimo ir žinių apie jį plitimo spartai, beveik viskas tapo laikina. Juo labiau tokie nereikšmingi įvykėliai, kaip kažkieno pasapaliojimai bloguose. Tačiau kartais blogosferoje randu tekstų ar vaizdų, kurie verti gyventi ilgiau nei vieną dieną. Deja, ir jiems skirta tik tiek. Neretai dar mažiau, jei autorius pasižymi tokiu produktyvumu kaip koks Vienastoks, Scania ar Grumlinas.
Tiesa, kai kurie tinklaraščiai atsinaujina kur kas rečiau, todėl naujas indėlis ten kabo keletą dienų ar savaičių. Tačiau daugiausia dėmesio jis sulaukia vos įdėtas (ypač dėl RSS prenumeratos) ar paminėtas kur nors kitur. Toks dėmesys būna momentinis – para kita, ir vėl…Lieka tik atsitiktinių užklydimų galimybė per paieškų sistemas, tačiau ir ji nuolat mažėja.
Ką čia bepadarysi – gyvenam tokioj lekiančioj visuomenėj, naudojamės tokiu dinamiškai srūvančiu komunikacijos kanalu kaip internetas, ir tiek. Yra pavienių atvejų, kai pavyksta išsisukti iš srovės ir ramiai pastovėti ant kranto.
Tačiau laikinumo tendencija pati vis labiau plinta. Bloguose vis daugėja tik tos dienos, kartais tik tos valandos aktualijų. Nesakau, kad tai yra neįdomu ir blogai - iš dalies gi tokia tinklaraščių specifika. Bet žvilgsnių iš distancijos tenka rimtai paieškoti.
Pranešimai
14 komentarai (-ų):
Nuorodą į scania_gti pataisyk, ten priekyje tavo tinklaraščio adresas likęs
--------------------------
Patiko pastaba dėl mano perprodukcijos - niekad nepagalvojau, daug ar mažai rašau. Tiesiog yra kelios nuolatinės temos, kurios gal ir nėra klasikinio tinklaraščio turinyas, tačiau tingiu dėl jų pakurti kažką atskiro.
O kaip pailginti tą drugelį, tfu, jo gyvenimą? Netgi pačios aktualiausios temos apie paskutinius pakyčius mobiliakų fronte ar paskutinių Vištos bugų analizė - trumpalaikis dalykas.
IMHO nemažai tinklaraštininkų nesuvokia to, kad tinklaraštis visų pirma skirtas būti dienoraščiu, fiksuojančiu tinklaraštininko gyvenimą/mintis/įspūdžius, o ne kompiuteriniu/politiniu/moksliniu/pramoginiu žurnalu. Kitas dalykas - tinklaraštis turi būti rašomas sau/savo malonumui, o ne įtikti kitiems. Be abejo, jei turime ambicijų didinti skaitytojų skaičių ir iš to pradėti daryti biznį - tada svarbiausias tampa skaitytojo poreikis ir visos rašančiojo pastangos nukreipiamos skaitytojui įtikti. Tik tokia baudžiava nebėra tinklaraštis, o informacinis-tematinis portalas.
Turiu mintį apie tai, bet kad pirmas prakalbai, tai išduosiu.
Man visada rūpėjo lankytojai iš paieškų. Juk būtent jie ateina į senus įrašus ir jiems suteikia gyvybės ;)
Kartais pasitikrinu, ką būtent randa vienas ar kitas raktažodis - ir, jei būnu parašęs ką naujesnio ta tema - redaguoju seną įrašą, ar bent jau sudedu nuorodas į kitus įrašus.
Kad ir senas įrašas būtų naudingas. T.y. nevienadienis :)
Tinklaraštis - vienadienis drugelis? Galbūt...
Bet skaykime prenumeruojame ir randame kažką įdomaus, atsimename apie ką ir kur matėme ir readeryje jau turime konkretų įraša.
RSS readeris kaip nuosava google paieška, to ką jau perskaičiau.
Tik kartais užsifiksavę "taginiai" žodžiai neturi nieko bendro su tikraisiais "tagais".
@grumlinas
Negaliu sutikti, kad tinklaraštis rašomas tik sau/savo malonumui. Jei taip būtų, rašyti reiktų notepadu ir failus savo kompe daryti hidden. Jei rašai internete ir skelbiesi viešai, tai jau nėra sau, ir suprantama norisi ,kad tave skaitytų bent jau kas nors. Kitaip dingsta viešumo prasmė. Ir tai gali būti niekaip nesurišta su kokiu tai bizniu. Tiesiog maloniau kai tavo mintis pasiekia kuo daugiau skaitytojų.
Mąsčiau ir aš apie tai. Intuityviai ginuosi stangdamasis rašyti tekstus, kurie neprarastų skaitabilumo ir po metų. Todėl pasitaiko, kad kuriuo nors būdu užklydęs lankytojas pasivaikšto išilgai temų ir gilesniuose laiko sluoksniuose...
@egi2ks
Kalba eina apie tai, kad tu rašai tai, kas tau įdomu, t.y. savo tinklaraštį derini prie savęs, ir rašydamas jauti malonumą. Tuo pat metu, be abejo, mumyse suveikia poreikio būti pastebėtam (na ir pagirtam, be abejo) jausmas, tad mes ir viešiname savo kūrybą, ir ją stiliumi darome suprantamą kitiems.
cgedas rašo: "Toks dėmesys būna momentinis – para kita, ir vėl…Lieka tik atsitiktinių užklydimų galimybė per paieškų sistemas, tačiau ir ji nuolat mažėja."
O ar nepastebėjote, kad lygiai tokio pat momentinio dėmesio susilaukia ir portalų šviežiausios temos, laikraščių straipsniai, TV laidos? Čia reiktų kalbėti ne apie tinklaraščių įrašų laikinumą, lyg ir suponuojantį jų neaktualumą, o apie visuomenės nebesugebėjimą įsigilinti, diskutuoti, pamąstyti. Gyvename informacijos greitmaisčio režimu - perskaitę tekstą net nebandome jo pavirškinti, pasvarstyti, praplėsti. Puolam prie kito: kas dar naujesnio, šiurpesnio, labiau dirginančio? Jei ir pasiginčijame komentaruose, tai TV laidos režimu: "o dabar labai trumpai visi iš eilės pasakykite, kokios išvados". O juk išvados yra pats kvailiausias ir nenaudingiausias dalykas. Žmogaus protas atsigauna, kai tenka klaidžioti nežinioje, kurti prielaidas, įsivaizduoti nežinomus dalykus. Išvados tėra tik laikina apgaulė, skurdinanti gyvenimą. Deja, dauguma pamėgo skirstyti gyvenimą į grafas su pliusiukais ir minusiukais. Taip lengviau. Ir greičiau :)
@grumlinas - kaip ten bebūtų, nevadinčiau to "perprodukcija":)
@Scania - gera mintis, reiks pradėt taikyt. Bet planuoju ir dar šiokių tokių priemonių imtis:)
@Benamis - taikli pastaba dėl tag'ų kap ne paties geriausio instrumento drugelio gyvenimo ilginimui:)Tiesa ir dėl įsiminimo to, ką perskaitei. juk tekstas pradeda gyventi tik skaitomas. Kita vertus, svarbu tam sraute nepražiopsoti verginų tekstų, ar ne?
@Raimundas Zabarauskas - bet ir tavo tinklaraščio struktūra gana nestandartinė, todėl lankytojams lengviau, kaip manai?
@Vilnis - turbūt pastebėjai, kad užsiminiau ir apie tuos drugelius gimdančią visuomenę? Beje,prisiminiau W.Szymborskos mintį apie CV beprasmiškumą. Juk tai nieko bendro su žmogumi.
Pritariu Grumlinui - svarbu blogo rašymo malonumas. Kitkas man - antrinis.
Hidden - ne. Nes kartais reakcijos būna irgi stebinančios.
@cgedas: traktuočiau tai, kaip tam tikrą slenkstį. Jį peržengęs (susigaudęs struktūroje) gali patirti atradimų.
Juk turi būti kokia nors priežastis, kodėl neleidžiu sau migruoti į kurią nors standartinę platformą...
@Raimundas Zabarauskas, man patinka tavo tinklaraščio struktūra savo nestandartiškumu. Visuomet sveikinu įvairovę. Bet ką norėjau pasakyt? O gi tai, jog tokioje struktūroje sumažėja įrašų naujumo svarba, kaip dažniausiai pasitaiko bloguose.
štai taip, nukeliavau į tąjį kitonišką tinklaraštį, radau jame baisingai seną (interneto mastu) įrašą (2007.11) ir mąstau rašyti komentarą.
bet ar autoriui tai dar aktualu?
vidinėje sistemoje jis turėtų jį matyti kaip naują, bet man vistiek iškylą klausimas - jei randi seną įrašą ir nori pasidalinti savo mintimis bei į jas gauti atsakymą, ar sulauksi?
ar jau drugelis nuplazdenęs į liepsną?...
@Rokas Arbušis
Taiklus pastebėjimas. Kiek skiriasi drugelio gyvenimas skaitytojo akimis ir autoriaus?:)
Žinoma aktualu!
Kairėje yra mygtukas su pieštuku, jį spragtelėjęs ir autorius, ir skaitytojas mato naujausius komentarus (ir gali juos peržvelgti)..
Rašyti komentarą