Aforizmų kova: demokratija vs. krizė

>> 2008 m. spalio 30 d., ketvirtadienis

Sukurpti šį įrašą mane paskatino Scania komentaras apie rašinį "Istorija dar nesibaigė?". Vienas unikaliausių man žinomų Lietuvos tinklaraštininkų parašė: "Demokratija neturi jokių veiksmingų būdų nepakliūti į bėdas." Jo stilius, nekitaip.

Nenuvertindamas Scanios originalumo, spėju, jog ši mintis atėjusi iš kur nors kitur, žinoma jau senokai, kas šiuo atveju prideda jai svorio. Tačiau ją galima atremti taip pat plačiai žinomais aforizmais, pavyzdžiui: "Demokratija - pati blogiausia valdymo forma, bet pasiūlykite geresnę".

Vis dėlto pernelyg nesiplėsdamas norėčiau dar padiskutuoti apie pačią esmę. Ar diktatūra turi veiksmingų būdų nepakliūti į bėdas? Imant konkrečiai ekonomiką - ši juk buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl sugriuvo Sovietų Sąjunga. Nežinia, kuo dabartinė finansų krizė baigsis Rusijos valdžiai.

Kiniją arba kuri nors arabiškų kraštų diktatūra galbūt tinka į (anti) argumentus, bet labiausiai todėl, kad yra mažiau įsiliejusios į globalios ekonomikos struktūrą. Be to, paprasti žmogeliai ten dažniausiai gyvena prasčiau nei demokratinių šalių piliečių gyvenimo lygis.

Demokratija, jei pamiršime visokias anarchistų ir skeptikų teorijas, naudinga tuo, kad daugiau žmonių įtraukiama į sprendimų priėmimą. Pasitelkus dar vieną posakį, "dvi galvos - geriau nei viena", o tūkstančiai galvų turbūt dar geriau. Be to, nepatenkinti valdžios kursu piliečiai gali ją pakeisti, kaip, regis, nutiko Lietuvoje.

Kita vertus, prisiminiau tokią kažkieno ištartą gerą frazę: "Finansiniuose reikaluose visada teisi būna mažuma". Taigi gal ekonominės krizės laikotarpiu reikėtų elgtis panašiai kaip senovės Romoje, kai priartėjus karinei grėsmei, valdžia būdavo perduodama į vieno žmogaus rankas? Pavojui atslūgus vėl viskas grįždavo į savo vėžes. Kadangi šiuo atveju grėsmė ne karinė, valdžią reikėtų atiduoti siauram ekonomistų ir finansininkų rateliui?:) (naujoji valdžia iš dalies ketina panašiai daryti, nors valdžios atvirai neatiduos).

Tiesa, vieną kartą romėnų vadas praėjus pavojui negrąžino gautų įgaliojimų. Jei gerai pamenu, tai buvo Cezaris.

Read more...

Istorija dar nesibaigė?

>> 2008 m. spalio 29 d., trečiadienis

Garsus ir be galo madingas mąstytojas Francis Fukuyama 1989 metais paskelbė garsiąją savo esė "Istorijos pabaiga?", kurioje susiejo istorijos pabaigą su liberaliosios demokratijos ir rinkos ekonomikos įsigalėjimu visame pasaulyje.

Tolesnė įvykių raida koreagavo filosofo mintis ir kitų mąstytojų požiūrį į jas. Pavyzdžiui, į Fukuyamos prognozes visiškai nenorėjo sutilpti Rusija ir Kinija. Šios šalys pabandė sujungti rinkos ekonomiką ir nedemokratinį valdymą. Pagrindinis Rusijos ekonomikos variklis - energetiniai ištekliai, bet Kinijai, regis, iš tiesų sekasi apmauti liberalų teorijas. Taigi politinė Fukuyamos "pasaulio pabaigos" priežastis jei nenurašyta, tai bent kuriam laikui primiršta. Tik pažiūrėkit - demokratijos garbintojai iš Europos Sąjungos pastarosiomis savaitėmis nusprendė švelninti santykius su Baltarusija ir Kuba, niekaip nesibaigia flirtas su ta pačia Rusija ar Kinija (tiesa, pastarosios protestų nelabai kas neklausė, kai Europos Parlamentas skyrė Sacharovo premiją
Kinijos disidentui Hu Jia, bet kartais atrodo, jog EP tam ir yra - kad parėkautų be realių padarinių).

Dabar atėjo metas paneigti ir rinkos ekonomikos mesianistinį vaidmenį. Dabartinė ekonomikos krizė jau sukėlė diskusijas, kad laisvosios rinkos sistema patyrė krachą ir turi būti daug griežčiau reguliuojama.


Read more...

Šimtasis įrašas

>> 2008 m. spalio 27 d., pirmadienis

Apie tai, kad šitas įrašas mano blogui bus jubiliejinis, žinojau jau senokai, tačiau vis taupiausi. Laukiau, kol apims iškilmingesnė nuotaika. Vis dėlto šiokia tokia proga.

Priimta, kad tokiais atejais reikia apžvelgti istoriją, kokia trumpa ji bebūtų. Tačiau šį reikalą aš jau atlikau, kai minėjau pirmąjį blogo gimtadienį. Todėl dabar tik pažersiu truputį statistikos ir pažongliruosiu skaičiukais.

"Kačių lopšiai" gimė praėjusių metų kovą, taigi šimtą įrašų sukurpiau per maždaug pusantrų metų, tai yra apie 80 savaičių. Išeitų vidutiniškai po 1,125 įrašo per savaitę. Tačiau galima skaičiuoti ir kitaip. Per pirmąjį pusmetį iki pernai spalio parašiau tik keliolika tekstukų. Taigi per pastaruosius metus, maždaug 50 savaičių, įdėdavau po du įrašus per 7 dienas. O šį spalį, kuris dar nesibaigė, bet, tarkime, truko 4 savaites, mygtuką "publikuoti" paspaudžiau jau 11 kartų (įskaintant šį). Žiūrėk tu man - beveik po 3 įrašus per savaitę.

Gal ne tiek ir mažai tų įrašų, nors Scania kadaise jų retumą išskyrė kaip didžiausią mano tinklaraščio trūkumą. Bet kokiu atveju, ačiū visiems skaitytojams ir prenumeratoriams. Rašysiu ir toliau:)

p.s. sudėjus archyvo pranešimų skaičių šimtas neišeina, tačiau mano tinklaraščio "vidinis" skaitliukas rodo būtent tiek. Akivaizdu, kad šimtą įrašų tikrai parašiau, tik kai kurie galbūt ištrinti ar panašiai. Bet kokiu atveju, juk nedarau beprotiško baliaus su didžėjumi iš užsienio ir striptizo šokėja.

Read more...

Vėl lenkiuosi LRT

>> 2008 m. spalio 22 d., trečiadienis

Jei gerai supratau, operinį projektą "Triumfo arka" nuo šiol transliuoja ne tik Lietuvos televizija, bet ir radijas.

Šis sprendimas, mano manymu, prilygsta mano jau aprašytai idėjai kasdien 11 valandą ryto Lietuvos radijuje vykstančias diskusijų laidas rodyti per televiziją.

Genialu tai, kas paprasta. Nedaug TV laidų labiau tinka radijui nei muzikinės, ypač operinės, kur, žinoma, yra šou elementų, bet muzika ir atlikimas patys svarbiausi.

Švelniai tariant, nesu didelis "Triumfo arkos" gerbėjas, bet sumanymą iš širdies sveikinu.

Beje, abiem sprendimais - tiek radijo diskusijų rodymu per TV, tiek operinių varžytuvių transliavimu per radiją - LRT grįžta į klasikinius besikuriančių televizijos ir radijo laikus. Anuomet televizijos žiūrovai matydavo rimtas, mažai dekoruotas diskusijas, o radijo klausytojai girdėdavo tiesiogines operų transliacijas.

Read more...

Tai ne paradoksas!

>> 2008 m. spalio 21 d., antradienis

Šis tinklaraštis, kaip žinia, yra apie paradoksus. Todėl nusprendžiau praturtinti jį keletu tikrai paradoksalių paveikslų.

Žinoma, būtų galima leistis ilgas diskusijas, ar visas menas pats savaime nėra paradoksalus. Bet, manau, suprasite, ką konkrečiai turiu omenyje, kai pamatysite šiuos paveikslus.

Beje, šie kūriniai visiškai nėra naujienos. Garsus belgų siurrealistas René Magritte'as (1898-1967), kaip matote iš jo gimimo ir mirties datų, nutapė juos prieš pusę amžiaus, kai kuriuos dar anksčiau. Bet bent jau mano bloge jie bus nauji.

"Tai ne pypkė", - sako paveikslas (1928-1929 m.).

"Tai ne obuolys", - įtikinėja jis (1964 m).


Bet "tai YRA sūrio gabaliukas"(ši frazė pačiame paveiksle, rodos, neparašyta; tapytas 1937 m.).

Read more...

Kaspinuotis ir žmogaus psichologija

>> 2008 m. spalio 20 d., pirmadienis

[Ši tema, tiksliau, jos pavyzdžiai, nėra patys estetiškiausi, bet kalbėti apie tai reikia.]

Kai šiandien per radiją išgirdau apie Lietuvoje smarkiai daugėja echinokokozės atvejų, akimirką tai pasirodė kaip nevykęs skandalo gaminimas. Mat šiemet šalyje ja užsikrėtė 28 žmonės (bet kokiu atveju - užjaučiu visus ligonius). Tačiau, specialistų duomenimis, pernai ši liga buvo nustatyta vos 12 asmenų, prieš dešimtmetį ja apskritai sirgdavo vos vienas kitas...Taigi nors skaičiai nedideli, jų augimo mąstai - milžiniški.

Bet apie viską - iš labiau šokiruojančios pusės.
Echinokokozė - sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Kai kas net prilygina ją vėžiui. Liaudyje susirgimas taip ir vadinamas: kaspinuočiu. Iki 80 proc. šia liga susirgusių ir negydomų ligonių miršta per 15 metų. Priešnuodis nuo šios ligos - elementari higiena, kurios priprantame laikytis dar vaikystėje. Trumpai tariant, jei nenori, kad tavo organizmas taptų kaspiniuočio viešbučiu, mazgokis rankas, prieš dėdamas į burną plauk vaisius bei daržoves, nesidalink tais pačiais indais su naminiais gyvūnais ir pan. Aišku, kai kas (ir ne tik vaikai) neretai šituos dalykus pamiršta, bet tebunie:)

Aptarkime tai, kaip mus veikia panašūs pranešimai. Pavyzdžiui, aš, nors ir šiaip uoliai plaunuos rankas ir vaisius, šįvakar, man rodos, galiu perlenkti lazdą. Netgi kyla noras nusiplauti rankas parašius šį įrašą:) Jeigu taip ir toliau, ne tiek ir toli lieka iki visiškos obsesijos:)


Read more...

Sąžiningi laikraščiai nebijo prisipažinti, ką remia

>> 2008 m. spalio 18 d., šeštadienis

JAV prezidento rinkimų kampanija tapo viso pasaulio reikalu. Tai dar kartą pademonstravo ne tik šios šalies politinę įtaką, bet ir jos žiniasklaidos priemonių jėgą. Manęs jau nebestebina, kad kone kas antras beveik apolitiškas pažįstamas žino, kurį kandidatą remia: Baracką Obamą ar Johną McCainą.

Tačiau dar žaviau, kad ir didieji amerikiečių bei britų laikraščiai (nors šiaip pagal tiražus ir įtakingumą juos galima vadinti tarptautiais) deklaruoja savo pozicijas. Ką tik tai padarė ir "The Washington Post".

Taip, toks tų laikraščių elgesys nėra jokia naujiena, tačiau kas kartą iš naujo suprantu, kad jį gerbiu. Aišku, galime kalbėti apie tam tikras povandenines sroves, kodėl būna pasirenkamas vienas ar kitas kandidatas, bet bandau žiūrėti tik iš idealistinės pusės. Tie leidiniai nėra užsiangažavę ir neužsima reguliariu vieno politiko dergimu, o kito aukštinimu. Tiesiog atėjus laikui svarsto, ką remti, pagrindžia savo nuomonę argumentais ir pateikia skaitytojams. Toliau jau žmonių reikalas, ką jie manys tiek apie laikraščių pasirinktus kandidatus, tiek apie pačius laikraščius. Sąžiningumas neparduodamas.

Būtų visai neblogai, jei lietuviška spauda irgi kartais aiškiai deklaruotų, jog remia tą ar kitą politiką. Būtų puiku, jei dar ir pateiktų argumentų, kodėl.

Read more...

Rimta netektis

>> 2008 m. spalio 15 d., trečiadienis

Šiandien iš mano FeedBurner statistikos ėmė ir dingo maždaug 20 RSS prenumeratorių. Per kelias sekundes! Mačiau tai "gyvai", mat kaip tik buvau prisijungęs prie tinklaraščio.

Žinoma, tai nėra svarbiausias dalykas gyvenime, nors žinoti, kad esi skaitomas, labai malonu. Įdomu, kad visai neseniai su Scania diskutavom dėl prieš keletą savaičių užlūžusios ir remontuojamos tinklaraščių prenumeratos statistikos. Tuomet padariau tokią išvadą:

* patobulinus metodiką mes atsidūrėm ten, kur ir turėjom būti

* metodika dar tobulinama ir kai bus baigta, mes atsidursim ten, kur turim būti

Įdomu, ar metodika dar tobulinama, ar aš iš tiesų atsidūriau ten, kur turiu būti?:)

Read more...

Lietuvos ryto televizija: kas naujo ir kas keisto?

>> 2008 m. spalio 14 d., antradienis

Šiame įraše - keletas žodžių apie sekmadienį 19:00 buvusį "5 kanalą" pakeitusią "Lietuvos rytos televiziją".

Gal aš truputį per vėlai? Kita vertus, tam, kas žada gyvuoti bent dešimtmečiais, pora dienų - vis tiek pati pati kudikystė.

Gal aš truputį per anksti? Šios televizijos kūrėjų (Edmundas Jakilaitis, Julius Juchnevičius, Inga Larionovaitė, etc.) neapsiverčia liežuvis vadinti TV debiutantais. Bet, žinoma, reikia leisti kanalui įsivažiuoti.



Kad ir kaip ten būtų, šį bei tą pasakyti jau galima. Tiesą sakant, šiek tiek nustebino jau pirmoji laida po atidarymo. Anksčiau lyg buvau kažką girdėjęs, kad naujasis kanalas planuoja Seimo rinkimų naktį transliuoti tokio lygio programą, kokios Lietuvoje dar nebuvo. Ir išties - to Lietuvoje turbūt dar nebuvo. Užuot parengusi aukščiausios kokybės politinę laidą, "Lietuvos ryto televizija" rodė į užmarštį nugrimzdusius "Mis Lietuva 2008" rinkimus. Negi kažkas paspaudė ne tą mygtuką su užrašu "rinkimai"? Ne, mygtukas, regis, buvo tas, nes retkarčiais gražuolių konkursą ir po to rodytą filmą nutraukdavo keleto minučių intarpai iš "Lietuvos ryto" studijos, kur buvo užsiimama šiokia tokia naujausių politinių įvykių analize.

Dar man užkliuvo programų tinklelis. Logiška, kad į kanalą persikraustė anksčiau kitose televizijose "Lietuvos ryto" žurnalistų kurtos laidos (TV forumas, "Žurnalisto tyrimas"). Privilioti populiarūs kitų prodiuserių projektai ("Super LT"). Atsirado ir naujų laidų (pavyzdžiui, pokalbių laida "Kodėl?"). Tinklelyje toliau gyvuos ir kai kurie "5 kanalo" pėdsakai. Mano galva, sveikintina, kad neįvykdyta masinė revizija ir visas buvusios televizijos palikimas neištrenktas velniop vien dėl, pavyzdžiui, kvapo. Juk tokiu būdu pavyks išlaikyti ir buvusių kanalo žiūrovų.

Bet viena yra toliau transliuoti, pavyzdžiui, autorinę laidą "Autofanai" (turbūt aišku, apie ką), visai kas kita - ekumeninį "Kertinį akmenį". Esu toliarantiškas visoms religijoms, bet juk šią laidą rengia "Tikėjimo žodis". Kas bendra tarp jo ir "Lietuvos ryto"? Su šios žiniasklaidos imperijos deklaruojamais siekiais, mano galva, nelabai susišaukia ir pirktinis serialas "Kriminalinė Rusija"...

Na, gerai. Prieš darymas radikalesnes išvadas aš dar palauksiu. Gal net kokį pusmetį.

Read more...

Seimo rinkimai - mano šventė

>> 2008 m. spalio 12 d., sekmadienis

Vadinkite mane naivuoliu arba šiaip kokiu seilėtu, bet nuo vakar vakaro jaučiuosi kaip niekad pakiliai. Sakykit, ką norit, bet šiandien didi diena, gerbiamieji lietuviai, nes rinkimai bent man - nuostabi šventė.



Esu gana kritiškai nusiteikęs dėl politinės situacijos Lietuvoje. Suvokiu, kodėl atsiranda ir populiarėja argumentuotos nuomonės, kad neverta balsuoti. Man taip pat buvo sunku apsispręsti, už ką atiduoti savo balsą. Galų gale, šiaip gana blaiviai žiūriu į gyvenimą. Tačiau rinkimų atveju pats su mielu noru pasiduodu demokratijos idėjai, net jeigu tai tik iliuzija. Man tai ne pilietinė pareiga, o pilietinis malonumas, nes, nors sovietinėje santvarkoje gyvenau gana trumpai, vis dar džiaugiuosi galimybe naudotis savo teisėmis. Jau esu rašęs, kodėl ir įvedus internetinį balsavimą, jei tik galėčiau, eičiau balsuoti "gyvai".

Manau, mano savijautą iliustruotų, jei gerai pamenu, kažkurio iš Lietuvos statutų tekste esantis sakinys, jog didikai mėgaujasi savo privilegijomis. Rinkimai yra proga, kai pilietis tikrai gali pasmaguriauti demokratijos, pasijusti galinčiu kažką nulemti. Net jeigu šiandien atrodo, jog "šuns balsas į dangų neina", aš tikiu, kad kuo mes labiau išmoksime mėgautis savo teisėmis (aišku, nepamirštant pareigų), tuo labiau augs mūsų įtaka valstybei.

Read more...

Atrandame nobelistus

>> 2008 m. spalio 9 d., ketvirtadienis


Šiandien paaiškėjo, jog Nobelio literatūros premija šiemet paskirta prancūzų rašytojui Jeanui Marie Gustave`ui Le Clezio.

Pagalvojau, kad nenustebčiau, jei šiandien taip pat būtų buvusi ta diena, kai ši pavardė Lietuoje buvo ištarta viešai, o ne siaurojoje prancūzų literatūros mylėtojų ar ekspertų draugijoje. Tačiau, anot lrytas.lt, į lietuvių kalba yra išverstos dvi naujojo nobelisto knygos: "Dykuma" (1993 metais) ir "Aukso ieškotojas" (1995 metais.). Vis dėlto, kaip matome, tai buvo gana seniai. Turbūt dabar reikėtų tikėtis savotiško J.M.G. Le Clezio renesanso ar atradimo iš naujo, koks buvo pernai su Doris Lessing, kai Nobelį laimėjo ji.

Read more...

Zuokas atakuoja!

>> 2008 m. spalio 6 d., pirmadienis

Nenoriu atrodyti tendencingas, bet jis lyg ir pirmas pradėjo:) Šiandien sulaukiau nemažiau įdomaus skambučio nei praėjusį sykį.

Paskambino tokia žaviabalsė iš nežinia kurios apklausų įmonių. Tiesiog neprisistatė. Manyčiau, per skubėjimą. O galbūt dėl to, kad buvau koks dutūkstantačiaišešiasdešimtantrasis abonentas šiandien...Na, ne tai svarbiausia.

Mergina man kaip žirnius išbėrė tris klausimus:. Ar sutinku dalyvauti apklausoj? Sutikau. Ar dalyvausiu rinkimuose? Žinoma. Ir staiga: o ką jūs manote apie tokį politiką Artūrą Zuoką?

Nespėjau įkvėpti prieš ilgą prakalbą, kai išgirdau galimus atsakymų variantus: jis man patinka, nepatinka, o gal tiesiog šiaip yra geresnių už jį?

Ką aš atsakiau, iš esmės nesvarbu net pačiam Zuokui. Užtat man įdomu, koks tokių apklausų tikslas? Juk praktiškai nieko nepavyko išsiaiškinti. Kandidatuoja tūkstančiai politikų ir tai ne prezidento rinkimai. Žinoma, jis partijos lyderis, bet vis dėlto...

Įtikimiausias variantas, kurį kol kas sugalvojau - bandymas rinkti duomenis ne tik apie tuos rinkėjus, kurie jau seniai apsisprendę, už ką balsuos, bet ir apie tuos, kurie apsispręs staiga, įėję į balsavimo kabiną. Momentinio įspūdžio matavimas. Bet kokia tokios apklausos tikimybė?

Read more...

Valio valio valio!

>> 2008 m. spalio 1 d., trečiadienis

[Tai gana asmeninio pobūdžio įrašas, bet niekas nuo jų nėra apsaugotas.]

Džiugu ne tik tai, kad atsigavo ir atsinaujino lietuviškų tinklaraščių prenumeratos statiskos bankas "Blogologas", bet ir tai, kad "Kačių lopšiai" patenka į pirmąjį jo šimtuką - užima 99 vietą:)

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP