Kaspinuotis ir žmogaus psichologija

[Ši tema, tiksliau, jos pavyzdžiai, nėra patys estetiškiausi, bet kalbėti apie tai reikia.]

Kai šiandien per radiją išgirdau apie Lietuvoje smarkiai daugėja echinokokozės atvejų, akimirką tai pasirodė kaip nevykęs skandalo gaminimas. Mat šiemet šalyje ja užsikrėtė 28 žmonės (bet kokiu atveju - užjaučiu visus ligonius). Tačiau, specialistų duomenimis, pernai ši liga buvo nustatyta vos 12 asmenų, prieš dešimtmetį ja apskritai sirgdavo vos vienas kitas...Taigi nors skaičiai nedideli, jų augimo mąstai - milžiniški.

Bet apie viską - iš labiau šokiruojančios pusės. Echinokokozė - sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Kai kas net prilygina ją vėžiui. Liaudyje susirgimas taip ir vadinamas: kaspinuočiu. Iki 80 proc. šia liga susirgusių ir negydomų ligonių miršta per 15 metų. Priešnuodis nuo šios ligos - elementari higiena, kurios priprantame laikytis dar vaikystėje. Trumpai tariant, jei nenori, kad tavo organizmas taptų kaspiniuočio viešbučiu, mazgokis rankas, prieš dėdamas į burną plauk vaisius bei daržoves, nesidalink tais pačiais indais su naminiais gyvūnais ir pan. Aišku, kai kas (ir ne tik vaikai) neretai šituos dalykus pamiršta, bet tebunie:)

Aptarkime tai, kaip mus veikia panašūs pranešimai. Pavyzdžiui, aš, nors ir šiaip uoliai plaunuos rankas ir vaisius, šįvakar, man rodos, galiu perlenkti lazdą. Netgi kyla noras nusiplauti rankas parašius šį įrašą:) Jeigu taip ir toliau, ne tiek ir toli lieka iki visiškos obsesijos:)