Istorija dar nesibaigė?

Garsus ir be galo madingas mąstytojas Francis Fukuyama 1989 metais paskelbė garsiąją savo esė "Istorijos pabaiga?", kurioje susiejo istorijos pabaigą su liberaliosios demokratijos ir rinkos ekonomikos įsigalėjimu visame pasaulyje.

Tolesnė įvykių raida koreagavo filosofo mintis ir kitų mąstytojų požiūrį į jas. Pavyzdžiui, į Fukuyamos prognozes visiškai nenorėjo sutilpti Rusija ir Kinija. Šios šalys pabandė sujungti rinkos ekonomiką ir nedemokratinį valdymą. Pagrindinis Rusijos ekonomikos variklis - energetiniai ištekliai, bet Kinijai, regis, iš tiesų sekasi apmauti liberalų teorijas. Taigi politinė Fukuyamos "pasaulio pabaigos" priežastis jei nenurašyta, tai bent kuriam laikui primiršta. Tik pažiūrėkit - demokratijos garbintojai iš Europos Sąjungos pastarosiomis savaitėmis nusprendė švelninti santykius su Baltarusija ir Kuba, niekaip nesibaigia flirtas su ta pačia Rusija ar Kinija (tiesa, pastarosios protestų nelabai kas neklausė, kai Europos Parlamentas skyrė Sacharovo premiją Kinijos disidentui Hu Jia, bet kartais atrodo, jog EP tam ir yra - kad parėkautų be realių padarinių).

Dabar atėjo metas paneigti ir rinkos ekonomikos mesianistinį vaidmenį. Dabartinė ekonomikos krizė jau sukėlė diskusijas, kad laisvosios rinkos sistema patyrė krachą ir turi būti daug griežčiau reguliuojama.