Aforizmų kova: demokratija vs. krizė

Sukurpti šį įrašą mane paskatino Scania komentaras apie rašinį "Istorija dar nesibaigė?". Vienas unikaliausių man žinomų Lietuvos tinklaraštininkų parašė: "Demokratija neturi jokių veiksmingų būdų nepakliūti į bėdas." Jo stilius, nekitaip.

Nenuvertindamas Scanios originalumo, spėju, jog ši mintis atėjusi iš kur nors kitur, žinoma jau senokai, kas šiuo atveju prideda jai svorio. Tačiau ją galima atremti taip pat plačiai žinomais aforizmais, pavyzdžiui: "Demokratija - pati blogiausia valdymo forma, bet pasiūlykite geresnę".

Vis dėlto pernelyg nesiplėsdamas norėčiau dar padiskutuoti apie pačią esmę. Ar diktatūra turi veiksmingų būdų nepakliūti į bėdas? Imant konkrečiai ekonomiką - ši juk buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl sugriuvo Sovietų Sąjunga. Nežinia, kuo dabartinė finansų krizė baigsis Rusijos valdžiai.

Kiniją arba kuri nors arabiškų kraštų diktatūra galbūt tinka į (anti) argumentus, bet labiausiai todėl, kad yra mažiau įsiliejusios į globalios ekonomikos struktūrą. Be to, paprasti žmogeliai ten dažniausiai gyvena prasčiau nei demokratinių šalių piliečių gyvenimo lygis.

Demokratija, jei pamiršime visokias anarchistų ir skeptikų teorijas, naudinga tuo, kad daugiau žmonių įtraukiama į sprendimų priėmimą. Pasitelkus dar vieną posakį, "dvi galvos - geriau nei viena", o tūkstančiai galvų turbūt dar geriau. Be to, nepatenkinti valdžios kursu piliečiai gali ją pakeisti, kaip, regis, nutiko Lietuvoje.

Kita vertus, prisiminiau tokią kažkieno ištartą gerą frazę: "Finansiniuose reikaluose visada teisi būna mažuma". Taigi gal ekonominės krizės laikotarpiu reikėtų elgtis panašiai kaip senovės Romoje, kai priartėjus karinei grėsmei, valdžia būdavo perduodama į vieno žmogaus rankas? Pavojui atslūgus vėl viskas grįždavo į savo vėžes. Kadangi šiuo atveju grėsmė ne karinė, valdžią reikėtų atiduoti siauram ekonomistų ir finansininkų rateliui?:) (naujoji valdžia iš dalies ketina panašiai daryti, nors valdžios atvirai neatiduos).

Tiesa, vieną kartą romėnų vadas praėjus pavojui negrąžino gautų įgaliojimų. Jei gerai pamenu, tai buvo Cezaris.