Blogerio statusas
>> 2009 m. kovo 3 d., antradienis
Netrukus sukaks dveji metai nuo tada, kai pradėjau rašyti tinklaraštį. Žinoma, "Kačių lopšiai" yra mano gyvenimo dalis, tačiau niekad nelaikiau jos pernelyg svarbia. Trumpai tariant, turiu omenyje tai, kad jei kas gatvėje šauktų "ei, blogeri!", neatsisukčiau. O gal vertėtų pradėti?
Mano sąmonėje didžioji dalis tikrųjų blogerių yra užsieniečiai. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, šis ponas, iš to netgi neblogai uždirba, taigi yra tinklaraštininkai profesionalai. Neteigiu, kad blogą reikia būtinai rašyti dėl pinigų, bet juk tai vienas iš profesionalo bruožų - pragyventi iš savo veiklos.
Lietuvoje pilnakraujais blogeriais, mano galva, yra Džiugas, Justinas (garsesnis, be abejo, šis tinklaraštis, bet jis tapo kolektyviniu), Ežiukas ir dar keletas, kuriuos greičiausiai jūs jau patys išsivardinote mintyse. Žinoma, reikia įpaišyti ir Liutaurą - užtektų vien jo indėlio į teisinio blogerio statuso (čia ir kitur) Lietuvoje apibrėžimo bandymus. Kaip apibūdinti Artūro, iš dalies - ir Liutauro, statusą, dabar tingiu galvoti. Akivaizdu, kad jie tikresni blogeriai nei, pavyzdžiui, A.Kubilius, bet labai sunku užčiuopti tą siaurą ribą tarp garsaus apžvalgininko "namų" internete ir tinklaraščio. Panašiai kaip ir su ponu Česlovu ar kitais, kurie jau ir prieš tai daugelį metų reguliariai viešino savo įžvalgas, tik ne vienoje, lyg ir jiems patiems priklausančioje vietoje.
Tačiau dauguma tinklaraštininkų - ir tai labai natūralu - didelės įtakos realiems procesams neturi. Gyvenime jie labiau žinomi kaip kokių nors sričių darbuotojai, vadovai, mokytojai, tėvai, mamos, vaikai, studentai, moksleiviai, etc., tačiau ne kaip blogeriai.
Bet po to, kai LR laidoje "Ryto garsai" (jei kam tikrai įdomu, klausykitės nuo maždaug 2:58 laidos minutės) tam tikru būdu susiklosčius aplinkybėms aš patapau pašnekovu reportaže iš "Knygų mugės", pradėjau dvejoti. Esmė ta, kad kai paprašiau žurnalistės Audros Čepkauskaitės manęs niekaip ypatingai nepristatinėti, ji mane įvardijo kaip blogo "Kačių lopšių" autorių. Aišku, nieko svarbaus - klausytojams tai turėjo tiesiog prašvilpti pro ausis. Tačiau prisiminiau ir keletą atvejų, kaip Lietuvos mąstu didžiulių bendrovių atstovai reagavo į blogerių pastabas savo tinklaraščiuose (su vienu atveju susidūriau iš aš pats, o kitas - nemažiau įspūdingas). Jeigu viskas taip tęsis ir toliau, blogą bus sunku vadinti vien hobiu.
Pranešimai
13 komentarai (-ų):
Tinkraštis manau, turi apsiriboti tik kaip hobis, bent jau Lietuvoje kitaip nebus.
Aišku, Džiugas tai viena labai didelė išimtis, nes man net baisu pagalvoti kiek laiko skiriama blogoramos. O vat ežiukas rūke tai gal nelabai blogeris, mano galva.
Mantas malčius, nors šiaip labai nežymus blogeris, bet daro labai teigiamą įtaką blogosferai.
Pritariu banamiui - kol kas Lietuvoje blogerizmas yra hobis. Kad iš to išgyventi - reikalinga kur kas didesnė auditorija arba koks nors pašalinis biznis iš blogerinimo (prekių pardavinėjimas ar pan.)
O jei padarai kokią pozityvią įtaką todėl, kad esi žinomas blogeris - puiku!
Benami, verta mintis! Dėl Manto - juk nėra jis pats garsiausias, bet ne taip jau retai tenka girdėti, Mantas čia patarė, Mantas čia padėjo :)
Juk nebūtinai reali įtaka siejasi su šauktukų naudojimu :D
O ir pats CGedas yra įtakojęs diskusijas lietuviškoje blogosferoje ;)
P.S. Blogger pokštas - dabar liepia įrašyti CAPTCHA: tutfingi - skamba kaip kokios išdidžios genties vardas :D
o man Kačių lopšiai buvo tas pavyzdis, kuris patraukė arčiau tinklaraštijos (nors galutinę vinį įkalė Vejopamusalai.lt - ach ne aš pirmas? na palaukite! čia jau tematika tokia mūsų bendra...)
o vienas pirmųjų tinklaraštininkų politikų, imho, buvo Zuokas.
Mane labiausiai įkvėpė Grumlino mintis, tik išmečiau žodį "žinomas": "Jei padarai kokią pozityvią įtaką todėl, kad esi blogeris - puiku!"
@Benamis - turbūt tik laiko klausimas, kada apie Mantą Malčių žinos visi:)
@Scania - tu apskritai esi diskusijų lietuviškoj blogosferoj variklis:)
@Rokai, pati pirmoji politikė blogerė, regis, buvo tokia moteriškė iš Kauno miesto tarybos - sorry, pavardę pamiršau. O Kubilių savo įraše paminėjau norėdamas pasišaipyt iš jo įrašų "reguliarumo":)
@CGedas - koks ten variklis, greičiau tuščia padanga, vis į griovį traukiu pokalbius :D
P.S. Blogger pokštas - dabar liepia įrašyti CAPTCHA:burbol - beveik „burbuliavimas“ :D
@Scania, ar tu taip vis bandai subtiliai pasakyt, kad nuimčiau tą tikrinimą?:) Bet juk tau, kaip prisijungusiam prie blogger (gmail), jo neturėtų rodyt?
@CGedas - captcha yra tavo pasirinkimas, kuris tau reikalingas, nesiginčysiu dėl jo vertės ar prasmės.
Bet jį man rodo, ir jis man nepatinka, tai ir paburbuliuoju kiek :)
Tas man ir keista: tau jį rodo, kai būni prisijungęs prie google/blogger?
Google Alerts pakuždėjo, kad čia apie kažkokį „Malčių“ kalbat. Nepažįstu aš tokio :D
Nelemti pavardžių darkytojai. Bet jau baigiu įprast, apie 90% žmonių mano pavardės nesugeba be klaidų parašyt :D
Kažkoks žinomas aš niekada nebuvau ir nesiruošiu būt.
Pirmiausia vien dėl to, kad nemoku kurt rišlių tekstų.
Antriausia - mane skaito palyginus daug žmonių vien dėl to, kad aš visur naglai lendu :)
Trečiausia - blogas iš esmės buvo pakurtas tam, kad apie kompiuterius nė velnio nenusimanantys žmonės galėtų gaut lietuviškos informacijos bei konsultacijų dažniausiai kylančiais klausimais. Ir tai aišku pavyko, googlintojai mane nesunkiai susiranda ;)
Ketvirčiausia - blogo įrašai mažėja, pagrindą sudariusi kompiuterinė tematika jau beveik užsibaigė. O užsibaigė dėl to, kad aš nesu kompiuterastas, kiek man pačiam reikėjo info, kiek aš žinau, tiek ir su kitais pasidalinau.
O ir šiaip blogas papildomas geriausiu atveju kartą per mėnesį. Su tokiomis pastangomis į populiarumo viršūnę tikrai nepakilsiu, o galų gale to ir nesiekiu. Per akis yra žymiai geresnių blogų.
Kaip žavu, kad tokie, kaip aš, stengdamiesi nedarkyti lietuvių kalbos, vis tiek ją darkom:) Nors užmušk galvojau, kad MalČius, kai perskaičiau paraidžiui MalCius:)
Tai taip, rodo captcha, nors ir atpažįsta mane kaip blogger naudotoją :)
Nuo Manto ir aš esu gavęs velnių už pavardę ;)
Mantai - o juk visi šie nesusipratimai - dėl šveplos rašybos. Juk taip įpratom, kad „e“ reiškia „ę“, „ė“... O „c“ - „č“ :)
Velnių nuo manęs gavę beveik visi, kurie mane yra paminėję :)
Nes visi blogai parašo :D
Na tas šveplavimas, kai č virsta c, tai jau įprastas.
Bet tas atvirkštinis variantas mane tebestebina :D
Rašyti komentarą