Mokslininkas, bet ne fizikas

>> 2009 m. balandžio 8 d., trečiadienis

Šiandien Lietuvos radijo "Ryto garsuose" Audra Čepkauskaitė pasakojo apie dideles mokslininkų galimybes Europos Sąjungoje. Pradžioje ji nupiešė stereotipinį požiūrį į šios profesijos atstovą: menkai vertinamas, mažai uždirbantis, priklausomas nuo valstybės. Dar, žinoma, mes jį įsivaizduojame pasišiaušusį, išsiblaškiusį ir, švelniai tariant, nelinkusį bendrauti su kitais žemiečiais. Įrodymas, koks gajus mokslininko stereotipas - paveiksliukas, kurį pagal užklausą "scientist" "Google" vaizdų paieška išmetė patį pirmą:



Bet, anot žurnalistės, ne viskas taip jau blogai. ES siūlo mobilumo programas, globoja tarptautinius specialistų tinklus, remia karjeros siekiančius ir žiniomis pasidalinti norinčius mokslininkus, ir taip toliau. Todėl net ir Lietuvoje šis darbas gali būti malonus ne vien dėl pašaukimo.

Tačiau vienas stereotipas kalbant apie mokslininkus toks gajus, kad visai jį užmirštame. 99 atvejais iš šimto įsivaizduojame, kad mokslininkas - tai žmogus baltu chalatu, besisukiokantis laboratorijoje prie mikroskopo arba pilstantis kažkokius skysčius iš kolbos į kolbą. Vienu žodžiu, fizikas, chemikas, biochemikas, ir panašiai. Trečias ir ketvirtas mano paieškos rezultatai:


O juk mokslas apie žmogų - tai ne tik biologija. Egzistuoja įvairūs humanitariniai ar socialiniai mokslai. Ne visi nuvertina jų svarbą, bet dažnai ignoruoja statusą. Maždaug: kuo naudinga filosofija, jei filosofai nesugeba tinkuoti sienų? Technologijos taip toli paliko užnugaryje paliko žmogų, kad tyrinėjams dažnai neberūpi jo poreikiai ir ar jis sugebės prisitaikyti prie naujovių.

Kita vertus, galbūt tikrai: kam mums bandyti tyrinėti žmogaus sąmonę, jei kuriame naują žmogų, netgi tokį, kuris gali mokyti?

9 komentarai (-ų):

Vilma trečiadienis, balandžio 08, 2009 12:36:00 popiet  

paskutinis dalykas, kuris mane pribloškė apie mokslininkus, buvo straipsnis lryte, kaip vienas italų mokslininkas nustatė, kad bus žemės drebėjimas. Mokslininkas tiesiog buvo užčiauptas ir nugesintas valdžios. to pasekmėje, Italijoje žemės drebėjimas nusinešęs nemažai gyvybių.
demokratinė šalis, atsiprašant...

cgedas trečiadienis, balandžio 08, 2009 1:10:00 popiet  

Taip, ten keista istorija...Atsispyrę nuo šio konkretaus įvykio ir žengdami tolyn, pamatytume daugybę, nors galbūt ir mažiau skaudžių, pavyzdžių, kad atitrūkimas tarp mokslo ir kasdienybės yra per stiprus. Mokslininkai dažnai nesidomi visuomene, o visuomenė - mokslininkais. Kaip tik erdvė mokslams apie visuomenę:)

troy trečiadienis, balandžio 08, 2009 4:20:00 popiet  

Kam naudinga filosofija yra labai aktualus klausimas. Jei gali atsakyk trumpai.

cgedas trečiadienis, balandžio 08, 2009 7:48:00 popiet  

@troy, parašiau būtent "filosofija" praktiškai atsitiktinai, bet tai nesiteisinimas, nes ji ten puikiai tinka.
Trumpai, taigi nutylint išlygas ir pateikiant tik vieną (atsitiktinį) argumentą: kažin ar kas sugebėtų kokybiškiau už filosofiją uždavinėti svarbiausius, esmingiausius ir reikalingiausius klausimus. Jei norim kontroliuoti procesą, reikia kelti klausimus.

troy trečiadienis, balandžio 08, 2009 8:30:00 popiet  

Fizikai gali.
Filosofų tam nereikia. Filosofija ne mokslas, jei negali atsakyti į savo iškeltus klausimus. Tai kažkas kitko, tarp tikėjimo ir mokslo.

cgedas trečiadienis, balandžio 08, 2009 8:47:00 popiet  

Iš dalies sutinku. Bet ji, kitaip nei religija, yra neatsiejama mokslo kaip visumos procese. Religija su mokslu siejama tik tada, kai reikia pastarojo atradimus priderinti prie jos dogmų:) O filosofija padeda mokslui save reflektuoti. Todėl ir atsiranda istorijos filosija, kalbos filosofija, netgi mokslo filosofija. Hm, tiesa, ir religijos filosofija:)

troy ketvirtadienis, balandžio 09, 2009 9:51:00 priešpiet  

Taigi filosofija ne mokslas, o mokslo įrankis?

Dalia ketvirtadienis, balandžio 09, 2009 9:57:00 priešpiet  

šiek tiek susiduriu su "stereotipiniais" mokslininkais(biomed, biochem, biofizika) ir jie, nors jauni, komunikabilus ir pns, tikrai yra specifiniai zmones. :)

plius dirba savo darbus, ieskoti dialogo su visuomene, uzsiimti mokslo populiarinimu, verslu, pakovoti del savo statuso kaip ir nelieka laiko, noro, jegu (juk reikia ideti daug energijos, kad "nuoga" moksla padarytum idomu ir pavaizduotum kaip pritaikoma reikalinga neisvengiamybe, ji isreklamuotum)

zodziu, reikalinga tarpine grandis, ala mokslo vadybininkai, kurie ir megztu tiltus tarp "i aukstamaterinius dalykus panirusiu" mokslazmogiu ir "niekuo, apart saves, nesidominciu" nemokslazmogiu. juk versle irgi yra reklamos agenturos, padedancios megzti tilta tarp gamintojo ir vartotojo.

mokslininkai, mano manymu, ir turi but nupušę. genijus ne kiekvienam suprasti:) kitaip veikiancioj galvoj gimsta netradicines mintys ir pns:) tik moksliukam reik pagalbos pritaikant ju idejas ir prota!

cgedas ketvirtadienis, balandžio 09, 2009 12:29:00 popiet  

@troy - kadangi tą savo įrašą rašiau ne konkrečiai apie filosofiją, nenoriu jos vienos ginti nagais ir dantimis, bet, jeigu yra biofizika, tai ar fizika yra biologijos įrankis, ar atvirkščiai?

@Dalia - labai džiugu, kad jaunieji mokslininkai kitaip žiūri į bendravimą su visuomene. Nes vyresnė karta - su visa pagarba - neretai mano, kad kam čia vargintis ir kažką aiškint tai žemesnei rūšiai:) Aš irgi manau, kad mokslininkai turi būti nupušę, bet toks pats frykas gali būti ir chemikas, ir istorikas, gal tik skirtingais būdais pasireiškia:)

Rašyti komentarą

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP