„Negarbingų šunsnūkių“ terapija

>> 2009 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

Quentino Tarantino „Negarbingus šunsnukius“ žiūrėjau filmo premjeros Lietuvoje dieną. Tačiau norėjau palaukti, kol jį pamatys kuo daugiau žmonių, kad galėtume apie jį padiskutuoti.

Pradėsiu nuo to, kad siūlau pervadinti filmą į „Negarbginus šunsnŪkius“, mat jo originaliame pavadinime taip pat palikta klaida: „bastArds“ pervadinti į „bastErds“, o "inglOrious" tapo "inglOURious".

Apie šio 1978 metais Enzo Castellario susuktos karinės dramos perdirbinio siužetą nepasakosiu. Viena vertus, kaip jau rašiau, nemažai žiūrovų jame jau apsilankė. O iš dar nemačiusių nenoriu atimti malonumo patiems pasiklysti tarantiniškų istorijų raizgalynėje, (beveik) tradiciškai konstruojamoje kaip veiksmo romanas: su skyriais, skirtingų veikėjų gyvenimo pasakojimais, giliais žvilgsniais į praeitį ir nuklydimais į lankas.

„Šunskūkiai“, galima sakyti, net neturi pagrindinio veikėjo. Nors turi didžiausią žvaigždę Bradą Pittą – vieną iš tų Holivudo gražuoliukų, kurie puikiai jaučiasi nestandartuose: tą jau įrodė „Kovos klube“, „Džo Bleko viešnagėje“ ir dar tuzine filmų. B.Pitto sukurtas amerikiečių leitenantas Aldo Reinas – smagus galvažudys, negalintis pakęsti minties, kad po karo naciai nusivilks uniformas ir jų nebus galima atpažinti. Todėl jis ant sučiuptų vokiečių kaktų praktikuoja postmodernią meno atmainą – pjausto svastikas. Reinas kapoja skiemenis klasikine JAV pietų kaimiečių tarme ir manieros nemeta net šnekėdamas itališkai. Todėl dar ilgai po filmo kartojau jau „av-ri-ve-der-či“. Kas matėt, suprantat.

Tačiau Reinui kažin ar nusileidžia nacių armijos intelektualas Hansas Landa (vaidina Christophas Waltzas), besididžiuojantis „Žydų medžiotojo“ pravarde, mat, jo nuomone, tai įrodo, kad jis gerai dirba savo darbą. Prancūzijoje besislapstančius judėjus su detektyvo virtuozo pasimėgavimu sekantis karininkas retai praleidžia progą ką nors pafilosofuoti ir dar rečiau – atsigerti pieno.

Įsimintinų personažų filme apstu. Vien ko vertas visada piktas Hugo Stiglitzas (Tilas Schweigeris) iš „šunsnūkių“ būrio, kuris sugeba prajuokinti visus pats nenusijuokęs nė karto. Arba vos porą frazių per trumpas minutes kambario kampe išdunksėjęs Winstonas Churchillis (Rodas Tayloras). Arba...

Skaitykite šitą pastraipą tik jei jau matėte filmą: Bet jau metas artėti prie pabaigos. Bene svarbiausias šiame filme, mano galva, yra „šunsnūkių“ kulminacijos terapinis poveikis. Adolfas Hitleris ir visi jo pakalikai aklinai uždaromi kino teatre, sudeginami, susprogdinami ir dar sušaudomi. Trigubas kerštas išlaisvina? Bet kokiu atveju, žiūrint į Antrojo pasaulinio karo žiaurumas per skoningo humoro akinius tikrai atsipalaiduoja tam tikros mąstymo konstrukcijos.

20 komentarai (-ų):

Viktoras ketvirtadienis, rugsėjo 10, 2009 9:03:00 popiet  

Man tai tobulas filmas. O šita galutinė terapija, tai panaši į kompiuterinį žaidimą... ir tiesa, kažkoks geras jausmas po tos pabaigos. Įtariu, kad tai reiškia kažką daugiau, bet nesvarbu.

Reikia tik scenaristo, kad parašytų lietuvišką scenarijų apie pirmuosius nepriklausomybės metus, pridėtume tarantiniško smurto, koeniškų nesamonių, ką nors naujo bet lietuviško ir jau būtų įmanoma išsėdėt lietuviškam kine.

Ne, negalvoju, kad čia dalinu idėjas už dyką, nes šitai skaito tik... gal koks vienas geras scenaristas.

Aurimas ketvirtadienis, rugsėjo 10, 2009 10:09:00 popiet  

Esi tikras, kad kabinete sėdėjo Winstonas Churchillis , o ne Alfredas Hitchcockas? :)

m ketvirtadienis, rugsėjo 10, 2009 10:31:00 popiet  

ačiū už pabaigos iš'spoil'inimą... :(

cgedas ketvirtadienis, rugsėjo 10, 2009 11:27:00 popiet  

Viktorai,gal ir padarytume tai,savotisku,musisku budu?
Aurimai,nuostabi izvalga,ypac intertekstiniu poziuriu.Butu galima visai kitaip perskaityti filma.Juk jame apskritai yra kinas kine.Bet man inkstintyviai ten pasirode cercilis,gal mane apgavo kontekstas.Tiesa,ir dar titruose cercilis parasytas.
M,o ka tu apie pabaiga galvojai?

Jonas Kubilius ketvirtadienis, rugsėjo 10, 2009 11:31:00 popiet  

O man tiek Kill Bill, tiek Pulp Fiction atrodė vientisesni ir labiau išbaigti. Čia viskas kaip ir gražu, bet išskyrus kelias scenas (pačią pirmąją, gal dar kelias), kažko man trūksta, kažkas nelimpa. Gal viso gėrio tiek daug, kad filmas per trumpas? Sakė Tarantino, kad scenarijų žiauriai kirpo.

Pavyzdžiui, nepatiko man toks paviršutiniškas ir netgi neskanus Hitlerio vaizdavimas. Nepatiko, kad šunsnukiai menkai filme teišnaudoti. Kad netrūksta šabloniškų scenų (jei gerai pamenu, daugiausia su ta žydaite) – lyg ir ne Tarantino stilius padaryti „tiesiog sceną“, be jokio kablio.

Tokia būtų mano esminė kritika. Žinoma, tai nereiškia, kad filmas vis viena nėra geresnis už daugelį kitų, bet pagal Tarantino standartus – būna ir geriau.

O Viktoro pasiūlytą mintį dėl lietuviško varianto labai palaikau.

Vilma Vi. (Siesta) penktadienis, rugsėjo 11, 2009 12:04:00 priešpiet  

labai puikus filmas. galima sakyti - metų filmą jau pažiūrėjau.

m penktadienis, rugsėjo 11, 2009 12:53:00 priešpiet  

aš nieko apie pabaigą negalvojau, nes jos nemačiau :) o dabar jau pabaigą žinau, ir filmas bus neįdomus. nununu, taip daryti negalima (grūmoju pirštu) :)

cgedas penktadienis, rugsėjo 11, 2009 1:04:00 priešpiet  

M,atsiprasau:)anyway,tau vis tiek turetu patikt:)

Pokeraitis penktadienis, rugsėjo 11, 2009 8:05:00 priešpiet  

Tuomet ir "Negarbingi" reiktų kokią klaidą įvelti, nes originale klaida palikta ir žodyje "Inglourious" :) Gal Negarbyngi? :)

Aurimas penktadienis, rugsėjo 11, 2009 10:55:00 priešpiet  

Apie pabaigą. Man labiausiai įstrigo tai, kad niekas taip ir nesužinos, kaip viskas iš tikrųjų baigėsi. Visi sudega, net žydaitės nufilmuota keršto kalba, o pabėgę į miškus žino tik apie šunsnukių planą

Eugenijus penktadienis, rugsėjo 11, 2009 12:00:00 popiet  

Nu grazu... Rasai, kad nenori atimt malonumo, o tada bac ir parasei viska su visa atomazga. Reikejo, bent perspejima koki ivilkt i bolda.
Negrazu spoilint neperspejant...

cgedas penktadienis, rugsėjo 11, 2009 12:48:00 popiet  

Pokeraiti, gal tikrai skelbiam krikštą: "NegarbYngi ŠunsnŪkiai"?

Aurimai, o juodaodis žydaitės draugas?

Eugenijau, pabandžiau pasitaisyti. Nors, tiesą sakant, ta konkreti vieta neverta tokio sureikšminimo. Mano manymu, šitą filmą verta žiūrėti ne vien dėl to, kad pamatytum pabaigą. Tiksliau svarbu nes kas, o kaip.

troy penktadienis, rugsėjo 11, 2009 7:05:00 popiet  

Na svarbus ir kitas šio filmo aspektas. Absoliutus jo sinefiliškumas. Garantuoju tiek prikaišiota nuorodų į kitus filmus, jog visų ir nesuvokiame. Kinas kinas kine.

Eugenijus šeštadienis, rugsėjo 12, 2009 4:43:00 popiet  

Tai ziuret as ji paziuresiu, bet nesinori zinot kas nutiks filmo pabaigoje :)

m šeštadienis, rugsėjo 12, 2009 10:14:00 popiet  

cgedai, manau, kad man tikrai patiks, nes jau tiek prisiklausiau komentarų! reikia tik paskubėti nueiti :)

kukumalu sekmadienis, rugsėjo 13, 2009 11:58:00 priešpiet  

"O iš dar nemačiusių nenoriu atimti malonumo patiems pasiklysti tarantiniškų istorijų raizgalynėje, (beveik) tradiciškai konstruojamoje kaip veiksmo romanas"

tai kad butent sito dalykio sitam filem i rnebuvo - viskas eina nuosekliai.

kas del juodaodzio tai manau jis ten irgi tam teatre sudege :( nes ir man istrigo kad neiask nesuzinos kad ne sunsnukiu planas pavyko, o zydaites.. :(

cgedas sekmadienis, rugsėjo 13, 2009 12:05:00 popiet  

M ir Eugenijau, po to parašykit, ką manot:)

Kukumalu, kažin, ar pavyzdžiui, šunsnukių susikūrimo istorija filmo laiko prasme yra nuosekliai papasakota. Ir pan.

Valdas pirmadienis, rugsėjo 14, 2009 11:46:00 priešpiet  

Tobulas filmas, kuriam papildomų komentarų kaip ir nereikia - tiesiog pažiūri, patiri malonumą ir tikiesi, kad greitai pasirodys hdrip, kad pažiūrėt galėtum dar ir dar kartą.. Tos jau tas Tarantinas :)

Anonimiškas pirmadienis, rugsėjo 14, 2009 6:30:00 popiet  

As ziurejau JAV premjera jau senokai tai buvo, siaip tai jus cia giriat man tai gerokai prastas filmas pasirode...

cgedas pirmadienis, rugsėjo 14, 2009 6:59:00 popiet  

Anonimiškas, laukiam tamstos argumentų:)

Rašyti komentarą

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP