Televizija tavo smegenyse

Apie tai, kad žmonės vieną dieną pradės knibinėtis savo smegenyse ir pavers jas savotiška kompiuterio dalimi, kalbama jau seniai. Kartą per televiziją teko matyti vyriškį, kuris į galvą įsimontavo mikroschemą, todėl jam grįžus namos kambariuose automatiškai užsidega šviesos ir įsijungia kompiuteris. Tačiau prieš keletą dienų buvo pranešta, kad Tel Avivo universiteto išminčiai sukūrė technologiją, leidžiančią į smegenis perduoti tokius neuronų impulsus, kokie vyksta žmogui bandant ką nors prisiminti. Šis pasiekimas laikomas pirmu žingsniu skaitmeninės atminties link.
Jei supykę musulmonai nesubombarduos universiteto ir šiaip viskas klostysis sėkmingai, tikimasi ateityje išmokti perduoti į smegenis ir konkrečią informaciją. O tada, ponios ir ponai, televizoriaus gali nebereikėti žiūrėti - daugių daugiausia turėsime užsimerkti, kad neblaškytų kiti vaizdai. Skamba perdaug fantastiškai? Norite teorinio pagrindo? Dar prieš dešimtmetį P.Weibelis išanalizavo technologijų pagalba generuojamo ir perduodamo atvaizdo raidą ir išskyrė aštuonis jos etapus. Pirmasis buvo statiškų vaizdų fiksavimas (fotografija). Vėliau atėjo judančių vaizdų era (kinas), elektroniniai išradimai (televizija), prasidėjo skaitmenizacija, o dabar esą gyvename septintajame etape - interaktyviųjų telekomunikacijų technologijų epochoje, kai atstumai erdvėje ir laike suspaudžiami iki plauko storumo.
P.Weibelis spėjo, kad aštuntasis etapas bus tiesioginė atvaizdų komunikacija į smegenis, naudojant smegenų lustus. Tiesa, kalbant formaliai, tokiu būdu pasikeistų tik TV priėmimo būdas ir valdymas - žiūrovų pamėgtų programų turinys nuo to mažai pasikeistų. Kita vertus, stereotipinis svajotojas, žiūrėdamas kokį vesterną galėtų pats tapti pagrindinių taikliašaudžiu kaubojumi, o stebėdamas kulinarį šou pasimėgauti Oliverio gaminamo kepsnio kvapais.