"Perpetuum mobile" - dar vienas lietuviškas filmas

>> 2008 m. lapkričio 9 d., sekmadienis

Vakar pratęsiau tradiciją žiūrėti naujus lietuviškus filmus - kine stebėjau neseniai startavusį režisieriaus Valdo Navasaičio kūrinį "Perpetuum mobile". Dviprasmis įspūdis.

Vertindami filmą banaliai galime išskirti du žiūrėjimo lygmenis: emocinį (patiko/nepatiko) ir intelektualinį (kokiame lygyje apie ką nors filosofuojama, kokius kitus kūrinius filmas cituoja/ kritikuoja/parodijuoja ir t.t.).


Pirmojo lygmens kokybę puikiai atspindėjo kartu su manimi filmą žiūrėję draugė ir draugas. Jie kuo toliau, tuo garsiau aptarinėjo ne itin sėkmingus kino tekso ėjimus, o išvydę pabaigą tiesiog pradėjo juoktis. Negaliu sakyti, kad jie neteisūs. Jau po pirmojo kadro: laivelio grandinė stambiu planu, nušiūreno frazė: "kaip lietuviška..." Tikrai, šis filmas kaip vaidybinis - iš tų lietuviškų blogąja žodžio prasme. Jeigu ne aktoriai - Dainius Gavenonis, Ramūnas Cicėnas - apimtų visiškas nuobodulys. Vienas kitas dialogas stipresnis, bet šiaip "Perpetuum mobile" - eilinis įrodymas, kad lietuviškų scenarijų rašytojai yra poetai, o ne prozininkai ir kad V.Navasaitis - pirmiausia dokumentalistas, o ne vaidybinio kino kūrėjas. Idėją, kur čia buvo ta intriga, žiūrovai išgirsta: galiausiai paaiškėja, kad pagrindiniai filmo herojų likimai susipynę labiau nei jie manė. Tačiau intrigą maloniau ne suprasti, o pajusti. Tam, kad lauktum, kaip veiksmas vystysis toliau. Deja.

Nesijaučiu pakankamai kompetentingas gilintis į antrąjį lygmenį - tam mažų mažiausiai reikėtų dar kartą pažiūrėti filmą, bet kad tai įvyktų, prodiuseriai turėtų sumokėti man, o ne aš jiems. Vis dėlto tam tikrų "duomenų" naujasis V.Navasaičio darbas turi. "Amžinojo variklio" leitmotyvas gana nuosekliai skamba visame filme. Po pirmo žiūrėjimo sunku viską susieti, bet kuo arčiau pabaigos, tuo dažniau rodomi gamtos vaizdai turbūt turėtų susilieti į prasmingą kalbą.

Bėda ta, kad neapleidžia jausmas, jog labiau vertėjo kurti trumpametražį filmą. Dabar niekaip nepavyksta atrasti taikos tarp filmo siužeto ir jo pateikimo formos. Lėtas montažas, netinka pasakojamai istorijai, nors tu ką. Arba istorija netinka montažui.

Kita vertus, dviprasmiškumas - pagrindinis šito filmo palydovas. Kino teatruose rodytas anonsas žadėjo vos ne tarantinišką kriminalinę dramą. Aprašymas, priešingai - kažką kimkidukiško. Nei kurios nors vienos versijos, nei aukso viduriuko vakar nepamačiau.

8 komentarai (-ų):

scania gti sekmadienis, lapkričio 09, 2008 8:38:00 popiet  

Nemačiau to filmo.
Bet jei sakau lietuviškas, tai žinau, ko jam trūko. Dyyyydelių žirklių ir nepavargstančio karpytojo :)

Viktoras sekmadienis, lapkričio 09, 2008 11:26:00 popiet  

Gerai pasakei. Bet aš pasakysiu griežčiau (nors, jau esu sakęs, kad su žemėm sulygint visada lengviausia): šitas filmas yra nesėkmė, ir jei galit nežiūrėt - nežiūrėkit. BET šitam sakiny yra nuolaida. Galbūt buvo skirta per mažai pinigų, ar pažadėjo, bet nedavė ir pan. Tada gal ir suprasčiau - pradėtą darbą reikia užbaigt (nors save gerbiantis režisierius viską mestų). Bet jei šitas filmas buvo kuriamas rimtai, galvojant, kad va čia tai liuks, visi čia juoksis iš Cicėno, tada dar bus šokėjas Smoriginas, gi žvaigždė... tada tikrai nesigailiu dėl ankstesnio sakinio. BET gal čia kartų skirtumai? Gal kitiem užtenka tik zbs vaizdų. OOO nendrės... Ką sakai, Gedai?

cgedas pirmadienis, lapkričio 10, 2008 9:59:00 priešpiet  

Gedas sako vėl tą patį, tik kitais žodžiais:) Šis filmas kaip komercinis - 95 proc. nesėkmė, neišgelbėjo net tokie ėjimai kaip "žvaigždė" smoriginas.

Šis filmas kaip meno kūrinys - įmanomas. Gali net laimėti kokį pusprizį iki šiol nežinotame festivalyje:)

troy pirmadienis, lapkričio 10, 2008 11:24:00 priešpiet  

Supratau - eilinė nesėkmė. Bet kiek galima mėtyti pinigus toms pseudofilosofinėms banalybėnms?

Viktoras pirmadienis, lapkričio 10, 2008 12:08:00 popiet  

bet meno kūrinys turi nešt kažkokią žinią. Šitas filmas nėra meno kūrinys. Manau, tą reikia labai atvirai ir aiškiai pasakyt.

Jame nėra nieko meniško. Tik patys kūrėjai galbūt galvoja kitaip.

cgedas pirmadienis, lapkričio 10, 2008 5:34:00 popiet  

@troy - matai, tame ir žaidimas:) patys tokie filmai niekaip negali atsipirkti:)

cgedas pirmadienis, lapkričio 10, 2008 5:35:00 popiet  

@viktoras - manau, kad jame yra kai kas meniško. Visų pirma, turbūt idėja, bet, tarkime, ji liko neatskleista:)

Dabar konkrečiau: tas paskutinis "-acijų" palyginimas su žmonėmis ir visa, kas iš to išplaukia(beje, frazė kandidatė ir į idėją), galėtų būti ta žinia.

Bet, dar kartą pakartosiu, nesakau, kad tai nuostabus meno kūrinys.

Anonimiškas pirmadienis, rugsėjo 06, 2010 10:57:00 popiet  

o man patiko. lėta tėkmė "kasdieniški dialogai" ir jokios "išspaustos" prasmės. Savotiškas Vilniaus gyvenimo ambientas.

Rašyti komentarą

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP