Kultūrininkai valdė nuo seno

Šiandien esu nusiteikęs linksmai ir optimistiškai, nors būsimoji Vyriausybė, tiksliau - jos planus pranešanti žiniasklaida, mano galva, jau neadekvačiai uoliai kalba apie taupymą.

Tačiau parašyti noriu apie būsimą Seimą. Nemažiau madinga tema už diržų veržimąsi šiandien yra pašaipos, ką veiks naujieji parlamentai Antanas, Asta Baukutė ir panašūs. Bet man šiandien šovė išganinga mintis - juk tokie politikai puikiai atitinka lietuvių charakterį.

Mūsų tauta nuo seno negalėjo viso laiko ir jėgų skirti savo kultūros puoselėjimui, nes nuolat teko galvoti apie valstybės reikalus. Pavyzdžiui, LDK laikais talentingiausi žmonės turėjo kardu ginti Lietuvą nuo kryžiuočių ir kitų atėjūnų, o ne rašyti poezijos rinkinius. Tarp XIX ir XX amžių sandūroje bei tarpukaryje veikusių asmenybių - daugybė kultūros žmonių, pavyzdžiui, visų galų meistras Jonas Basanavičius, kuriam vadovaujant buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas ar rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pirmininkavusi pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, dauguma kūrėjų-politikų tuo metu buvo populiariosios kultūros atstovai. Tokie, kaip dabar yra Inga Valinskienė ar Ezopas. Tik darbo anų laikmečio žmonės įdėdavo daugiau. Tačiau duokime ir dabartiniams šansą:)

p.s. jei kas nors pradės piktintis, kad lyginu Basanavičių su Ezopu, tai dar kartą perskaitykit tekstą arba prisiminkit, jog kadaise turėjote humoro jausmą.