Muzikinis albumas USB rakte ir muzikos industrijos ateitis

Nesu didelis Lino Adomaičio muzikos gerbėjas, bet šiandien nugirdau, kad naująjį savo albumą dainininkas planuoja išleisti ne tik CD, bet ir USB rakto formatu. Pasaulyje tai, regis, nėra naujiena, bet Lietuvoje apie panašų sprendimą neteko girdėti. Įdomu, ar ne?

Žavu, kad muzikos industrija, pamokyta mp3 dalijimosi fenomeno, dabar bando žengti koja į koją su laiku. Dar viena psichologiškai turbūt sunki, bet gana logiška idėja - L.Adomaičio USB rakte nebus jokių apsaugos programų. Taigi nusipirkta muzika bus galima be apribojimų dalintis su draugais, skleisti internete, ir taip toliau. Iš esmės pirkėjas už maždaug įprastą kainą gaus 2 gigabaitų "flashą" su papildu - keliolika dainų, nuotraukų iš fotosesijos, dainų žodžius ir t.t.

Kur tai veda? Pirmiausia, tai dar vienas žingsnis atskiriant garso įrašą nuo jo laikmenos. Kadaise muziką galėjo groti tik pats aparatas (tarkim, muzikinės dėžutės). Vėliau išpopuliarėjo plokštelės, kurių perrašymui reikėjo specialios įrangos. Viską šiek tiek supraprastino audiokasetės, dar labiau - kompaktiniai diskai. Tačiau iš muzikinio CD negalėjai neapsižiūrėjęs ištrinti jo turinio. Su USB raktu tai gali įvykti ir visai netyčia. Mėgstamo atlikėjo įrašai, sakyčiau, netenka sakralumo. Kita vertus, jei dainas pumpuojiesi iš interneto, šį etapą jau seniai esi pasiekęs.

Kitas klausimas: iš kur muzikantams šiais laikais užsidirbti pragyvenimui? USB rakto atsiradimas, žinoma, čia esmės nekeičia. Tačiau rodo, jog gimsta supratimas, kad ateitis priklauso ne tiesioginiams albumų pardavimams, o naujoms reklamos formoms (kad ir reklama interneto svetainėje arba kažkas panašaus, ką su naujausiu albumu padarė Andrius Mamontovas ir "Omnitel") ir koncertams, greičiausiai gyvo garso. O saldžiabalsėms dailiafigūrėms turbūt teks gyventi iš pozavimo erotinėms nuotraukoms.

Apie L.Adomaičio ir kitų lietuvių atlikėjų eksperimentus muzikos rinkoje plačiau galite pasiskaityti čia.