Muzikinis albumas USB rakte ir muzikos industrijos ateitis

>> 2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

Nesu didelis Lino Adomaičio muzikos gerbėjas, bet šiandien nugirdau, kad naująjį savo albumą dainininkas planuoja išleisti ne tik CD, bet ir USB rakto formatu. Pasaulyje tai, regis, nėra naujiena, bet Lietuvoje apie panašų sprendimą neteko girdėti. Įdomu, ar ne?

Žavu, kad muzikos industrija, pamokyta mp3 dalijimosi fenomeno, dabar bando žengti koja į koją su laiku. Dar viena psichologiškai turbūt sunki, bet gana logiška idėja - L.Adomaičio USB rakte nebus jokių apsaugos programų. Taigi nusipirkta muzika bus galima be apribojimų dalintis su draugais, skleisti internete, ir taip toliau. Iš esmės pirkėjas už maždaug įprastą kainą gaus 2 gigabaitų "flashą" su papildu - keliolika dainų, nuotraukų iš fotosesijos, dainų žodžius ir t.t.

Kur tai veda? Pirmiausia, tai dar vienas žingsnis atskiriant garso įrašą nuo jo laikmenos. Kadaise muziką galėjo groti tik pats aparatas (tarkim, muzikinės dėžutės). Vėliau išpopuliarėjo plokštelės, kurių perrašymui reikėjo specialios įrangos. Viską šiek tiek supraprastino audiokasetės, dar labiau - kompaktiniai diskai. Tačiau iš muzikinio CD negalėjai neapsižiūrėjęs ištrinti jo turinio. Su USB raktu tai gali įvykti ir visai netyčia. Mėgstamo atlikėjo įrašai, sakyčiau, netenka sakralumo. Kita vertus, jei dainas pumpuojiesi iš interneto, šį etapą jau seniai esi pasiekęs.

Kitas klausimas: iš kur muzikantams šiais laikais užsidirbti pragyvenimui? USB rakto atsiradimas, žinoma, čia esmės nekeičia. Tačiau rodo, jog gimsta supratimas, kad ateitis priklauso ne tiesioginiams albumų pardavimams, o naujoms reklamos formoms (kad ir reklama interneto svetainėje arba kažkas panašaus, ką su naujausiu albumu padarė Andrius Mamontovas ir "Omnitel") ir koncertams, greičiausiai gyvo garso. O saldžiabalsėms dailiafigūrėms turbūt teks gyventi iš pozavimo erotinėms nuotraukoms.

Apie L.Adomaičio ir kitų lietuvių atlikėjų eksperimentus muzikos rinkoje plačiau galite pasiskaityti čia.

2 komentarai (-ų):

Viktoras ketvirtadienis, lapkričio 27, 2008 10:06:00 priešpiet  

O aš dar turėjau minčių viską mest ir įkurt muzikos prekių parduotuvę. Žinai, su plokštelėm, nuolat grojančia gera muzika, kompaktais, kurių visi nori, bet niekur kitur, tik šitoj parduotuvėj, nėra...

cgedas ketvirtadienis, lapkričio 27, 2008 11:31:00 priešpiet  

Žinai, kartais manau, kad čia kaip su tradicine televizija - kol absoliučios daugumos nesudarys skaitmeninio mentaliteto žmonės, tol gyvuos tiek TV, tiek muzikos prekių parduotuvė.

Parduotuvė, kur gali ateiti, pasiklausyti įrašų, pajuokuot su pardavėju apie kokią rafinuotą muzikos įžymybę, apsimest, kad šį bei tą išmanai apie stilius.

Dar būtų pravartu išrasti, kuo tavo parduotuvė geriau nei amazon.com

p.s. O galbūt parduotuvė galėtų būti šiek tiek kitos koncepcijos? Ne tik pardavinėtum jau išleistus albumus, bet ir čia pat pagamintum klientui tokį rinkinį, apie kokį jis svajojo, bet jo mylimos grupės nesusiprato išleist. Geresnės kokybės nei jis išsikeptų namie, su dainų tekstais ir gražiu apipavidalinimu.

Rašyti komentarą

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP