Kalėdos ir kelininkai

>> 2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Lietuvoje šiandien siaučia pūga. Nors kai kam ji jau atnešė nemalonių padarinių, kai kam apribojo laisves, man patinka. Tai įrodymas, kad Kalėdos šiemet bus, nors prekybos centrai puoštis neskuba, prekės brangsta, pinigų dovanoms mąžta, o šventiniai vakarėliai tapo deficitu. Įsivaizduoju pūgą malonią, maždaug tokią:

Nuotaika puiki: jaukumas yra nemokamas, todėl infliacijos ir krizės jo negali atimti. Tačiau pasižiūriu už lango, pasiskaitau naujienas iš kelių fronto ir lenda man galvon cinizmas: kelininkus pasikeitusios oro sąlygos turbūt ir vėl užklupo nepasiruošusius. O gal klystu?

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)

– Vienas seniausių žaidimų pasaulyje – „katės lopšys”. Net eskimai jį moka.
– Nejaugi?!
– Gal šimtą tūkstančių metų ar daugiau suaugusieji kiša vaikams prieš akis suraizgytas virvutes.
– Uhu.
Niutas liko susirangęs ant savo kėdės. Jis išskėtė dažais ištepliotus delnus, tarsi tarp jų būtų išraizgytas „katės lopšys”.
– Nenuostabu, kad vaikai užauga pamišėliais. Tas „katės lopšys” tėra keli iksai tarp kažkieno delnų, o vaikučiai spokso, spokso, spokso į visus tuos iksus.
– Ir?
–Jokios, po velnių, katės, jokio, po velnių lopšio.

K. Vonnnegut, 1963.

Back to TOP

Kačių lopšiai