Du keliai, kurie turi persipinti

Lietuvos žiniasklaida po truputį atsikanda Gruzijos - Rusijos konflikto. Vis dažniau matome, kad tai nebe pirmas reportažas žiniose ar nebe "atidarymo" straipsnis laikraštyje (interneto portaluose teksto kūrėjų tekstui suteikiamą reikšmę sunkiau išmatuoti, nes čia daug didesnė auditorijos įtaka). Ir pats konfliktas, dėkui visoms aukštesnėms jėgos, rimsta, bent jau paprastų žmonių aukų prasme.

Mano galva, pats metas. Nes, su visa pagarba Gruzijos tautai, kai kurios žiniasklaidos priemonės ir viešieji asmenys mūsuose jau buvo ėmę perlenkinėti lazdą. Žinoma, sunku šias istorijas adekvačiai lyginti, tačiau visada yra pavojus pasiekti susidomėjimo žiniomis apie Iraką ar Afganistaną lygį. Kaip ciniškai tai beskambėtų, skaitytojai/klausytojai/žiūrovai taip pripratę prie tragiškų žinių iš to regiono, kad jei per incidentą nežuvo bent penki žmonės, į pranešimą niekas neatkreipia dėmesio. Kaip parodė lietuvių reakcija, Gruzija kur kas artimesnė, bet juk Irake ir Afganistane tarnauja mūsų kariai. Ir apskritai, tokio masto nelaimės neturi teisės būti nepastebimos. Deja, žmogaus mąstymas turi savo dėsnius.

Tačiau čia susiduriame su labai svarbia problema. Neberinkti ir nebeskelbti informacijos apie panašius konfliktus tolygu pasmerkti silpnesniąją pusę (ir visus konflikto zonoje esančius civilius) pralaimėjimui. Reikia sugebėti išlaikyti auditorijos dėmesį, bet taip pat kantriai fiksuoti visa, kas vyksta.