Pirmas G.Jauniaus blynas. Šypsojausi ne ten, kur reikėjo

Vakar vakare, kaip ir priklauso žmogui, iš anksto aplipdžiusiam gandais naująsias TV3 Vakaro žinias, stebėjau pirmąją laidą. Tokie tat mano įspūdžiai...

Šaltas ir negyvas Gedimino Jauniaus veidas, kuriame praktiškai vienintelė emocija - įsitempimas, kai jis bando neuždusti nuo savo ilgų sakinių. Beje, analizė Lietuvoje - tai daug kalbėjimo, o kuo daugiau užkadrinio kalbėjimo, tuo mažiau sinchronų (pašnekovų atsakymų ištraukų) ir veiksmo ekrane. Todėl reportažų vaizdas tampa ne pasakojimu, o dengimų (vaizdų, kurie įdedami į reportažą tam, kad nekristų į akis montažas) rinkiniu.

Grįžkime prie labiausiai reklamuoto akcento - laidos vedėjo. G.Jaunius ne tik dar nepripratęs dirbti su statiška žinių kamera, bet ir nepasižymi dikcija. Dėl intonacijos vienodumo sunku suprasti žadėtąsias kandžias pastabėles ir dar sunkiau jose pajusti humoro atspalvį. Šią G.Jauniaus silpnybę ypač išryškina išraiškingai ir profesionaliai buvusios TV3 Vakaro žinių vedėjos Renatos Šakalytės įgarsinti reportažai.

Dar vienas šūvis pro šalį - kriminalinė žinių dalis, kuri vakar užėmė gal pusę laidos. Visų pirma, kai pasakojama apie nelaimes ir jų aukas, manau, mažai kas nori girdėti šmaikščius komentarus. G.Jaunius jų ir vengė. Tačiau tada kyla klausimas, gal nelaimių šioje laidoje apskritai nebereikia? O reportažai apie nusikaltėlius...Nežinau, man tai pasirodė, kaip kažkokia jungtis su "TV Pagalba."

Vis dėlto tai tik pirmasis blynas, todėl norėtųsi optimistiškesnės gaidos. Kaip sakė viena talentinga žurnalistė, "buvo geriau negu tikėjausi".

Dikcija - sutvarkomas dalykas. Kameros, po tiek metų darbo televizijoje, G.Jaunius turėtų nebebijoti, gal pripras ir prie žinių studijos. Gal net nebemojuos ekrane pulteliu, kuriuo žinių vedėjas perjungia jį filmuojančią kamerą.

Visa kita irgi įmanoma taisyti. Kitas klausimas, ar pavyks padaryti tai skoningai.