Pavadinimo narvas

Viena ausimi per TV nugirdau reklamą, kad "Valstiečių laikraštis" nuo kovo bus pardavinėjamas ir didžiuosiuose prekybos centruose. Jį užsiprenumeruoti jau galima kai kuriuose bankuose, ir taip toliau, ir panašiai. Taip sakant, plika akimi matyti, kad 56 tūkstančių tiražu (teigiama, kad 90 proc. -sudaro prenumerata) dukart per savaitę einantis leidinys nori atsipjauti dar didesnį rinkos gabalą.

Neslepia jie to ir patys. Vasario pradžioje valstiečiai pasikeitė dizainą ir pasistorino, o jų direktorius planuoja, kad per dvejus metus prenumeratorių skaičius išaugs 50 proc. Vienu žodžiu, augimas. Vos ne eksponentinis.

To ir buvo galima tikėtis, kai leidinys pakeitė savininkus - prieš beveik metus "Valstiečių laikraštį" įsigijo įmonių grupė "Žia Valda". Verslininkams, kurių veikla apima ir žemės ūkį bei žemvaldystę, naudinga turėti šį laikraštį ne tik kaip pelno šaltinį, bet ir kaip žiniasklaidos kanalą.

Be to, įpūsiu į teoriją šiek tiek sąmokslo. Jei norėčiau sustiprinti savo įtaką tarp nuomonės formuotojų prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, pradėčiau kaip tik dabar. Na, gal truputį anksčiau, bet ne visos kortos iškart dedamos ant stalo.

Bet kokiu atveju, grįžkime ten, kur pradėjome. "Valstiečių laikraštis" bando tapti prieinamas kuo didesnei auditorijai. Tačiau ar didieji prekybos centrai iš tiesų bus efektyvi niša? Ne veltui šioje pastraipoje vėl paminėjau leidinio pavadinimą ir paminėsiu dar kartą. Šitas pavadinimas veikia kaip apynasris plėtrai."Valstiečių laikraštis" tiesiog negali tapti populiarus miestuose, kuriuose dažniausiai stūksto didžiosios parduotuvės.

Žinoma, kalbama apie tai, kad, pavyzdžiui, Kaune prekybinio ploto tūkstančiui gyventojų jau kur kas daugiau negu reikia ir "Mega" skirta ne vien kauniečiams, bet visam Kauno regionui. Be to, galbūt gerieji Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas, važiuodami aplankyti tėvų į kaimą, nupirks jiems kur nors "Rimi" "Valstiečių laikrašio" naują numerį, tėvai "užsikabins" ir norės skaityti nuolatos. Kažkas mieste gal įsigis kokį egzempliorių dėl kaime praleistos vaikystės nostalgijos. Negalima atmesti, kad prekybos centrai išaugins leidinio apyvartą.

Vis dėlto, tegu šitas leidinys lieka skirtas savo tradicinei auditorijai, išsaugo pavadinimą ir daugiausia būna parduodamas per prenumeratą. Toks jau jo likimas, užkoduotas dviem žodžiais pirmo puslapio viršuje.