"Verslo žinių" etika - patogu ir neša pelną

Verslo dienraštis "Verslo žinios" siūlo darbą verslo informacijos redaktoriui. Buvau net ir aš susidomėjęs, bet po to nusprendžiau, kad negaliu ten eit dėl kokios nors fizinės priežasties. Nes jei rimtai imčiausi ką nors daryti, pradėtų sklist kalbos, kad naujasis redaktorius viską daro dėl kokio nors komplekso:) Tačiau ne apie tai aš.

Mane itin maloniai nuteikė pirmasis reikalavimas pretendentui:



















Net jei tai būtų tik dėl skambumo, tai žavu. Neveltui „Transparency International“ Lietuvos skyriaus prieš pusmetį paskelbto tyrimo duomenimis VŽ buvo pripažintos viena skaidriausių žiniasklaidos priemonių Lietuvoje. Bent jau įvaizdis toks.

Nors tiesą sakant tikiu, kad ne vien įvaizdis. VŽ, mano galva, išlaikė gana nuoseklią ir gana objektyvią poziciją visu diskusijų dėl LEO LT laikotarpiu, ir tai buvo tik vienas iš šios visuomenės informavimo priemonės elgsenos kraštutiniais momentais pavyzdžių.

Įdomu tai, jog "Verslo žinioms", mano manymu, tiesiog apsimoka būti (stengtis būti) objektyvioms. Verslo laikraštis visų pirma skirtas verslo žmonėms, todėl informacija jame turi būti nešališka, kad visiems skaitytojams teiktų naudos ir nė viena auditorijos ar reklamos užsakovų dalis nepasijustų puolama, ignoruojama ar kitaip smukdoma.

Be to, laikytis etikos normų VŽ yra ir patogu. Šis laikraštis yra praktiškai vienintelis specifinės - verslo dienraščių - rinkos žaidėjas, todėl jam nereikia konkuruoti su panašiais į save. O tam tikri nešvarūs metodai Lietuvoje ir pasitelkiami tada, kai tarp žiniasklaidos priemonių užverda žūtbūtinė kova dėl pajamų ir įtakos. Tam tikra prasme VŽ tiesiog nėra su kuo kovoti. Todėl nereikia ir traukti kinžalo iš po skverno.