Gimtadieniai - tai būdas pratinti žmones prie gėlių. Ypač jubiliejai. Kuo didesnis jubiliejus, tuo daugiau sveikintojų. Kuo daugiau sveikintojų, tuo daugiau gėlių. Ir taip vis daugyn ir daugyn, iki pat grabo lentos gėlių jūroje.
Uhu! Pasisveikinam - šitam blogui netikėtai nelauktai suėjo metai:)
Tiesą sakant, visad galvojau, kad pirmąjį įrašą sukurpiau 2007-ųjų kovo 13-ą (t.y. gimtadienis turėtų būti šiandien). Tačiau pasirodo, jog tai įvyko pernai per Moters dieną - kovo 8-ąją.
Hm, vienerių metų veikėjas dažniausiai nepasako ko nors itin prasmingo (arba niekas jo nesupranta). Todėl ir šis įrašas nebus patarimų gyvenimo prasmės dizainui koncentratas.
Mesdamas akį į prabėgusius metus turiu prisipažinti, kad ko labiausiai šiam blogui trūko, tai pastovumo. Vien ką sako faktas, jog per 9 mėnesius nuo praėjusių metų kovo iki jų pabaigos sugebėjau sukrapštyti tik 20 įrašų, o šiemet jau dabar jų yra 25 ir dabar taukšinu 26-ą. Turbūt tik šiemet pasitaikydavo savaičių, kai Kačių lopšiai veikė kaip normalus tinklaraštis, reguliariai - kas dieną dvi - sublizgėdamas nauju įrašu. Todėl ir skaitytojų srautas nėra itin pastovus. Keletą kartų jų skaičius siekė 100 per dieną, kur kas dažniau - 50, tačiau dažniausiai sukosi apie 20-25 apsilankymus per dieną.
Pirmasis didesnis būrelis čia užsuko šių metų po sausio 9-osios įrašo apie orų pranešimų metamorfozes lietuviškoje žiniasklaidoje, kai nuoroda į jį pasirodė Nežinau.lt Blogoramoje. Į pačią populiarumo viršūnę užkopė įrašai apie Knygų mugės tikrąjį santykį su knyga, rašytojų girtuoklių topą (iki šiol didžiuojuos autoriniais jų citatų vertimais), dienraščių prenumeratos kainas, muzikinių televizijos projektų (ne)profesionalumą ir... gal gana, nes rizikuoju išvardinti visus savo įrašus:)
Tiesa, daugiausiai komentarų (12, keli mano, nes ten vyko šiokia tokia diskusija) susilaukė tekstas iš visiškos šito blogo kūdikystės - praėjusių metų gegužę įdėtas įrašas apie lietuviškos interneto auditorijos ypatybes. Neblogai komentarais aplipo (8) ir pernai lapkričio tekstas apie Lietuvos radijo žiniose išlinksniuotą Britney Spears vardą (kita vertus, o kaipgi kitaip?).
Pabaigai - štai tortas. Prisipažinsiu, kad katės nėra mylimiausi mano gyvūnai, bet vien dėl tinklaraščio pavadinimo gimtadienio skanumynas turėtų atrodyti maždaug taip:
Ačiū visiems, kurie čia užsuka. Užeikite dažniau ir komentuokite komentuokite, nes pats įdomumas yra diskutuoti diskutuoti:)
TV3, nubausta už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus per tiesiogines krepšinio transliacijas, šią savaitę vėl nusprendė jas rodyti po 23 val., kai nebedraudžiama alkoholio reklama per televiziją ir radiją. Tiesa, "Žalgirio" ir "Real" dvikova rytoj bus rodoma tiesiogiai, mat Kauno klubas užtikrino, jog salėje nebus matyti nė mažiausio alkoholio įmonių logotipo. Tačiau šio vakaro rungtynes tarp "Lietuvos ryto" ir "Tau Ceramicos", atrodė, reikės laidoti: arba sekti rezultatą interneto portaluose, arba stebėti netiesiogiai (tiesa, nuo praėjusios savaitės žinome, jog dar yra variantas klausytis, ką pasakoja mobiliuoju telefonu kas nors iš salės).
Tačiau užėjęs į TV3 svetainę radau štai ką - galimybę stebėti rungtynes tiesiogiai internetu! Puiku, ar ne? Tik dar šis tas - transliacijoje yra alkoholio reklama, ir ne šiaip kokio alaus, o "Sobieski". (Atleiskit už kokybę, bet mano "Photoshopas" nepasidavė jokiems bandymams įšsaugoti judantį vaizdą kaip nuotrauką, todėl griebiau fotoaparatą)
TV3 garbei reikia pasakyti, kad iš tiesų įstatyme draudimai dėl alkoholio reklamos, kurie galioja televizijai ir radijui, internetui netaikomi. Bet man vis tiek šita situacija gana ironiška. Arba TV3 šiuo veiksmu siunčia maždaug tokią žinutę: mes NIEKADA netransliuosim krepšinio be alkoholio reklamos.
Šiandien gavau nuorodą į videoreportažą apie štai šį flashmobą.
Vakar lietuvišką, t.y. smulkesnę ir mažiau įspūdingą masinio sustingimo versiją buvo galima išvysti ir Vilniuje.
Tokios akcijos jau keletą metų nėra naujiena nei pasaulyje, nei pas mus. Tačiau vis dar kartais susimąstau, kodėl jos vyksta.
Visų pirma, manau, kad flashmobai galėjo išpopuliarėti tik tokioje mums žinomos žmonijos istorijos fazėje, kokioje gyvename dabar. Arba Romoje imperijos klestėjimo metais (su tam tikrom išlygom dėl vergijos ir pan.). Trumpai tariant, tokie renginiai galimi tuomet, kai atsiranda kritinė masė žmonių, kurie nemato reikalo dėl ko nors stengtis. Kai jiems atrodo, kad aplink vyrauja taika, viskas savaime (ekonomika, socialinė sistema, etc.) juda geryn ir t.t.
Dar pridėčiau absurdiškumo elementą, nes flashmobai man primena Charmsą. Šis rašytojas prirašė krūvą absurdiškų kūrinėlių, kurie, pavyzdžiui, gali baigtis konstatavimu, kad šito rašyti net nevertėjo pradėti. Bet juos skaitai ir supranti, kad visa tai parašyta ne be reikalo, matai prasmę. Flashmobai irgi turi prasmę, kartais net meninę vertę. Pavyzdžiui, jau aprašytojo lietuviškojo (nuoroda dar kartą) organizatoriai teigė ne itin originalią, bet svarbią tiesą - šiais visuotinio skubėjimo laikais visai naudinga akimirkai kitai sustingi ir tiesiog būti.
"Tiesiog būti" yra vienas žaviausių flashmobo elementų. Būrys žmonių tiesiog kažką daro kartu. Be to, jie dar ir išsiskiria iš masės. Sujungiami, regis, nesuderinami dalykai - nuo anonimiškumo pavargę žmonės išsiskiria iš minios, atkreipia į save dėmesį, tačiau tuo pat metu priklauso miniai. Taip drąsiau, gal netgi padeda atsikratyti tam tikrų kompleksų.
Flashmobai - tai protestai prieš kasdienybę. Bet jie taikūs ir gal net priverčia ką nors susimąstyti.
Tačiau kad šis įrašas netaptų vien panašių akcijų pašlovinimų, pažersiu ir truputį kritikos. Tikiuosi, kad šis reikalas niekada netaps pernelyg visuotiniu, nes per didelė minia yra linkusi į psichozę. Be to, vieną dieną flashmobai nieko nebestebins. Kas tada?
– Vienas seniausių žaidimų pasaulyje – „katės lopšys”. Net eskimai jį moka. – Nejaugi?! – Gal šimtą tūkstančių metų ar daugiau suaugusieji kiša vaikams prieš akis suraizgytas virvutes. – Uhu. Niutas liko susirangęs ant savo kėdės. Jis išskėtė dažais ištepliotus delnus, tarsi tarp jų būtų išraizgytas „katės lopšys”. – Nenuostabu, kad vaikai užauga pamišėliais. Tas „katės lopšys” tėra keli iksai tarp kažkieno delnų, o vaikučiai spokso, spokso, spokso į visus tuos iksus. – Ir? –Jokios, po velnių, katės, jokio, po velnių lopšio.