Kur dingo blogeriai.net?

Kažkur kažką praleidau ir dabar noriu pasivyti. Jūs gi žinot. Pasakykit ir man. Kur dingo blogeriai.net?

Prieš porą mėnesių ši naujausių lietuviškų blogosferos įrašų rodykla ir skaitykla užsidarė remontui ir, jei gerai pamenu, žadėjo vėl išlįsti į dienos šviesą lapkričio pradžioje. Apie lapkričio vidurį svetainėje pasirodė naujas pažadas: "jau greitai". Tačiau dabar tai skamba nebe optimistiškai, o taip, kad jau galima sau leisti žaismingai pasišaipyti.

Na gi, pasakykit man, kur dingo blogeriai.net?

Read more...

Apklausa: tinklaraščio problemos

Sveiki,

kreipiuos į Jus taip, kad šis įrašas taptų panašesnis į laišką, mat noriu atsakymų. Bent jau į apklausose, kurias matote žemiau dešinėje pusėje.

Paprastai naršymui ir tinklaraščiui naudoju Mozilla, bet prieš porą dienų teko jį atsidaryti per neaiškios versijos Internet Explorerį. Vaizdas manęs nenudžiugino: visos skiltys išsimėtė kaip kuri norėjo. Įrašus skaityti galėjau, bet susivokti išsamiau būtų reikėję bent jau sidabrinės kantrybės. Todėl klausiu jūsų: kokioje naršyklėje skaitote šį tinklaraštį ir ar susiduriate su kokiomis nors problemomis? Galbūt permetate akimis tik RSS? Tuomet, žinoma, mažai vilties, bet prašau taip pat sudalyvauti apklausoje.

Pasirinkite apklausą pagal naršyklę.

nuoširdžiai Jūsų,

cgedas

Read more...

Muzikinis albumas USB rakte ir muzikos industrijos ateitis

Nesu didelis Lino Adomaičio muzikos gerbėjas, bet šiandien nugirdau, kad naująjį savo albumą dainininkas planuoja išleisti ne tik CD, bet ir USB rakto formatu. Pasaulyje tai, regis, nėra naujiena, bet Lietuvoje apie panašų sprendimą neteko girdėti. Įdomu, ar ne?

Žavu, kad muzikos industrija, pamokyta mp3 dalijimosi fenomeno, dabar bando žengti koja į koją su laiku. Dar viena psichologiškai turbūt sunki, bet gana logiška idėja - L.Adomaičio USB rakte nebus jokių apsaugos programų. Taigi nusipirkta muzika bus galima be apribojimų dalintis su draugais, skleisti internete, ir taip toliau. Iš esmės pirkėjas už maždaug įprastą kainą gaus 2 gigabaitų "flashą" su papildu - keliolika dainų, nuotraukų iš fotosesijos, dainų žodžius ir t.t.

Kur tai veda? Pirmiausia, tai dar vienas žingsnis atskiriant garso įrašą nuo jo laikmenos. Kadaise muziką galėjo groti tik pats aparatas (tarkim, muzikinės dėžutės). Vėliau išpopuliarėjo plokštelės, kurių perrašymui reikėjo specialios įrangos. Viską šiek tiek supraprastino audiokasetės, dar labiau - kompaktiniai diskai. Tačiau iš muzikinio CD negalėjai neapsižiūrėjęs ištrinti jo turinio. Su USB raktu tai gali įvykti ir visai netyčia. Mėgstamo atlikėjo įrašai, sakyčiau, netenka sakralumo. Kita vertus, jei dainas pumpuojiesi iš interneto, šį etapą jau seniai esi pasiekęs.

Kitas klausimas: iš kur muzikantams šiais laikais užsidirbti pragyvenimui? USB rakto atsiradimas, žinoma, čia esmės nekeičia. Tačiau rodo, jog gimsta supratimas, kad ateitis priklauso ne tiesioginiams albumų pardavimams, o naujoms reklamos formoms (kad ir reklama interneto svetainėje arba kažkas panašaus, ką su naujausiu albumu padarė Andrius Mamontovas ir "Omnitel") ir koncertams, greičiausiai gyvo garso. O saldžiabalsėms dailiafigūrėms turbūt teks gyventi iš pozavimo erotinėms nuotraukoms.

Apie L.Adomaičio ir kitų lietuvių atlikėjų eksperimentus muzikos rinkoje plačiau galite pasiskaityti čia.

Read more...

Kontrataka prieš krizę

Žiniasklaida, dažnai mananti, kad efektyviausia žmonėms parduoti baimę, įsijautė į krizės paieškas kaip turi būti. Pavyzdžiui, vienas iš krizės vėliavnešių, "Lietuvos rytas" kasdien randa naujų jos įrodymo pavyzdžių, kad ir psichiatrų darbo ritmo permušimai.

Visuotiniam gasdinimui puikiai padeda ir naujosios pozicijos, visų pirma, Andriaus Kubiliaus įsijautimas į deficitų skaičiavimą, ir naujosios opozicijos, pavyzdžiui, Gedimino Kirkilo, desperatiškos pastangos išnaudoti paskutines premjeravimo dienas reitingams atitaisyti: interviu, kuriuos vis dar dalina ministro pirmininko grafiku, liejasi vien kritika, o iš paskutinių vizitų parsivežamos tik esą blogos naujienos.

Tačiau žiniasklaida jau turbūt pati baigia įsivaryti save į kampą. Todėl kyla savotiška kontraataka. Kol kas ryškiausiai tai jaučiama kultūrininkų, pavyzdžiui, Renatos Šerelytės ar Gitanos Gugevičiūtės, tekstuose. Bet tam tikra refleksija jau užsiima ir kasdienių naujienų kalviai.

Džiugu. Nuotaikų balansas išgelbėtų bent jau ką tik minėtus psichiatrus.

Read more...

Kalėdos ir kelininkai

Lietuvoje šiandien siaučia pūga. Nors kai kam ji jau atnešė nemalonių padarinių, kai kam apribojo laisves, man patinka. Tai įrodymas, kad Kalėdos šiemet bus, nors prekybos centrai puoštis neskuba, prekės brangsta, pinigų dovanoms mąžta, o šventiniai vakarėliai tapo deficitu. Įsivaizduoju pūgą malonią, maždaug tokią:


Nuotaika puiki: jaukumas yra nemokamas, todėl infliacijos ir krizės jo negali atimti. Tačiau pasižiūriu už lango, pasiskaitau naujienas iš kelių fronto ir lenda man galvon cinizmas: kelininkus pasikeitusios oro sąlygos turbūt ir vėl užklupo nepasiruošusius. O gal klystu?

Read more...

Obuolys nuo obels...

Iš kažkur turiu "Microsoft" tušinuką. Neblogai rašo ir nuolat atsiduria pora ranka, todėl dažnai jį naudoju. Bet viena kvaila jo savybė tiesiog siutina - vos tik parašau daugiau nei du žodžius, be jokios priežasties išsijungia.

Kažką primena, ar ne?:)

Read more...

Pasaulio pabaigos nuojauta

Holivudas vieną po kitą pumpuoja filmus apie pasaulio pabaigas. Lietuvos kino teatruose tuoj debiutuos dar vienas - "Diena, kai sustojo Žemė". Toks jausmas, kad žmonės patys prašosi savo pasaulio galo.

Šio tinklaraščio pagerbtasis Kurtas Vonnegutas, rašydamas, jog "mūsų planetos imuninė sistema bando atsikratyti žmonių", turbūt norėjo pažadinti visuomenę kažko griebtis, o ne kurtis savo mirties scenarijus.

Gal ir gerai, kad yra senas geras Džeimsas Bondas, visada pasiryžęs išskersti minias blogiukų arba galbūt-blogiukų vien tam, kad mes prabustume šiame pasaulyje ir rytoj. Tiek ir teturime - kvantą paguodos.

Read more...

Trys klausimai apie socialliberalus

Po nesekmės Seimo rinkimuose Artūras Paulauskas elgiasi visai vakarietiškai ir atsistatydina iš Naujosios sąjungos pirmininko pareigų. Politikas partijai vadovavo nuo pat jos įkūrimo 1998 metais. Klausimai:

1) Ar A.Paulauskas sugebės partijoje būti ne pirmininku?
2) Ar partija sugebės turėti kitą pirmininką?
3) Kodėl ši sąjunga vis dar naujoji?

Read more...

Naujas tinklaraščio elementas

Nusprendžiau, kad be kitų svarbių "pridėlių" (RSS, kai kas sako - Twitter, etc.), papildančių pagrindinį tinklaraščio variklį - įrašų srautą, reikia turėti ir šį. Tai yra erdvė, kur skaitytojai gali bendrauti su blogo autoriumi ir tarpusavyje nesisprausdami į konkretaus įrašo rėmus: klausti, kritikuoti, patarti ir taip toliau. Laukiu visų Jūsų komentarų paraštėje.

p.s. negaliu meluoti - nusižiūrėjau idėją nuo Scania.

Read more...

Paraštė: rašykit, kas tik šauna į galvą

Jeigu pirštai ar pakaušiai niežti kažką man parašyti, o nerandat, kur, rašykit čia. Komentuokit, klauskit, kritikuokit, siūlykit...vienu žodžiu, darykit viską, ką tik įmanoma jungiant raides į žodžius, o žodžius - į sakinius.

Read more...

Iš amžinųjų dėdės Mykolo tiesų (9): kišeninė kainodara

Žinoma, ekonomistai sugebėtų tai paaškinti, tačiau galvoj sunkiai telpa: kai kuro kainos auga, prekės ir paslaugos brangsta. Kai kuro kainos krenta (pavyzdžiai čia arba čia), vis tiek brangsta. Priežastis slypi kažkur kišenėse...

Read more...

Politikai aiškinasi vienas prieš vieną

Centro dešiniųjų koalicijos formuotojai vis dažniau taiko tokį derybų būdą: visi derasi derasi, o kai dėl kokio nors klausimo susikerta dvi nuomonės, visi kiti palieka tų nuomonių turėtojus vienas prieš vieną. Išsiaškinti, liaudiškai šnekant.

Pirmą kartą tai nutiko prieš porą savaičių, kai dėl Seimo pirmininko kėdės susipešė Liberalų sąjūdis ir Tautos prisikėlimo partija. Vakar, kai partijos dalinosi Seimo komitetus, špagas sukryžiavo Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai ir prisikėlėliai. Pasak pastarosios lyderio Arūno Valinsko, "koalicijos partneriai patikėjo mums šią dilemą su konservatoriais išspręsti dviese". Mandagus žmogus, ką? Šiandien dėl mokesčių suvienodinimo dviese aiškinosi konservatorių krikdemų pirmininkas Andrius Kubilius ir Liberalų sąjūdžio vadas Eligijus Masiulis.

Atrodo, šitas būdas veikia! Žinoma, taip efektyviau: derybininkai, kuriems tas klausimas ne aktualus, gali eiti veikti ką nors kita, o likusios dvi pusės atvirai pabendrauja ir... išsiaiškina.

Beje, viskas vyksta gana rafinuotai - tų, kurie aiškinosi, net nosys po to nebūna kruvinos. Tačiau naujasis aiškinimosi metodas turbūt ir bus "kaltas" dėl to, kad šiose koalicijos partnerių derybose, regis, dar neteko matyti moterų.

Read more...

10 šios akimirkos filmų

Atsipalaidavimui įsigeidžiau parašyti dar ką nors apie kiną ir ką nors asmeniško. Taip gimė mano mėgstamiausių filmų šią akimirką dešimtukas. Vietos paskirstytos ne pagal "gerumą", o tiesiog pagal abėcėlę. Tarkime, kad visi dešimt jų daugmaž vienodai, nors labai skirtingai, neblogi.

Dar kartą pabrėžiu - tai akimirkos, na, gal dienos ar savaitės favoritai, mat pasaulyje, mano giliu įsitikinimu, susukti bent keli šimtai gerų filmų. Tačiau šiokios tokios mano smegenų vingių vingiavimo tendencijos išryškėja.

• "Adomo obuoliai"
  
• "Beldžiant i dangaus vartus"
• "Gyvenimas yra gražus"
• "Requiem for a dream"(nesu girdėjęs apie lietuvišką pavadinimą)
  
• "Riešutų duona"
• "Simpsonų filmas"
• "Šuo vaiduoklis: Samurajaus kelias"
• "Užversti bobutę"
  
• "Viskas, ką jūs norėjote žinoti apie seksą, bet bijojote paklausti"
• "Zeligas"
  

Read more...

Kaip Alfa.lt laikėsi etikos

Kaip rašo Alfa.lt, Vilniaus apygardos teismas šiandien paskelbė nuosprendį trims moterims, kurios buvo kaltinamos merginų į Jungtinius Arabų Emyratus išvežimu. Griežčiausiai - 3 metų laisvės atėmimo bausme - nuteista įmonės „Perspektyvus modelis“ savininkė 23 metų Rūta M.

Kitos nuteistosios taip pat įvardijamos tik vardais ir pirmosiomis pavardės raidėmis: Rūta R. ir Rita P. Kokią galima padaryti išvadą? Alfa.lt žurnalistas arba nesužinojo tų pavardžių, arba redakcija nusprendė pasirodyti labai etiška.

Jei pirmas varintas, tai kai kam pritrūko šiek tiek dedukcijos (visada, žinoma, yra išimčių pavardėse, bet...). O jeigu antras variantas, tai tiesiog juokinga. Paskaitykit citatą iš jau nurodyto teksto:


"Mano dukra (kaltinamoji Rūta M. – Alfa.lt) nieko neapgaudinėjo. Ji – tik menkas lašas sistemoje. <...> neturėdami „užnugario“ ir pinigų nieko negalėjome pasiūlyti“, – kalbėjo kaltinamosios motina Lina Mikalauskienė.

Dar turite abejonių dėl pavardės? Skaitykite čia, o galite netgi ir čia.

Read more...

"Perpetuum mobile" - dar vienas lietuviškas filmas

Vakar pratęsiau tradiciją žiūrėti naujus lietuviškus filmus - kine stebėjau neseniai startavusį režisieriaus Valdo Navasaičio kūrinį "Perpetuum mobile". Dviprasmis įspūdis.

Vertindami filmą banaliai galime išskirti du žiūrėjimo lygmenis: emocinį (patiko/nepatiko) ir intelektualinį (kokiame lygyje apie ką nors filosofuojama, kokius kitus kūrinius filmas cituoja/ kritikuoja/parodijuoja ir t.t.).

Pirmojo lygmens kokybę puikiai atspindėjo kartu su manimi filmą žiūrėję draugė ir draugas. Jie kuo toliau, tuo garsiau aptarinėjo ne itin sėkmingus kino tekso ėjimus, o išvydę pabaigą tiesiog pradėjo juoktis. Negaliu sakyti, kad jie neteisūs. Jau po pirmojo kadro: laivelio grandinė stambiu planu, nušiūreno frazė: "kaip lietuviška..." Tikrai, šis filmas kaip vaidybinis - iš tų lietuviškų blogąja žodžio prasme. Jeigu ne aktoriai - Dainius Gavenonis, Ramūnas Cicėnas - apimtų visiškas nuobodulys. Vienas kitas dialogas stipresnis, bet šiaip "Perpetuum mobile" - eilinis įrodymas, kad lietuviškų scenarijų rašytojai yra poetai, o ne prozininkai ir kad V.Navasaitis - pirmiausia dokumentalistas, o ne vaidybinio kino kūrėjas. Idėją, kur čia buvo ta intriga, žiūrovai išgirsta: galiausiai paaiškėja, kad pagrindiniai filmo herojų likimai susipynę labiau nei jie manė. Tačiau intrigą maloniau ne suprasti, o pajusti. Tam, kad lauktum, kaip veiksmas vystysis toliau. Deja.

Nesijaučiu pakankamai kompetentingas gilintis į antrąjį lygmenį - tam mažų mažiausiai reikėtų dar kartą pažiūrėti filmą, bet kad tai įvyktų, prodiuseriai turėtų sumokėti man, o ne aš jiems. Vis dėlto tam tikrų "duomenų" naujasis V.Navasaičio darbas turi. "Amžinojo variklio" leitmotyvas gana nuosekliai skamba visame filme. Po pirmo žiūrėjimo sunku viską susieti, bet kuo arčiau pabaigos, tuo dažniau rodomi gamtos vaizdai turbūt turėtų susilieti į prasmingą kalbą.

Bėda ta, kad neapleidžia jausmas, jog labiau vertėjo kurti trumpametražį filmą. Dabar niekaip nepavyksta atrasti taikos tarp filmo siužeto ir jo pateikimo formos. Lėtas montažas, netinka pasakojamai istorijai, nors tu ką. Arba istorija netinka montažui.

Kita vertus, dviprasmiškumas - pagrindinis šito filmo palydovas. Kino teatruose rodytas anonsas žadėjo vos ne tarantinišką kriminalinę dramą. Aprašymas, priešingai - kažką kimkidukiško. Nei kurios nors vienos versijos, nei aukso viduriuko vakar nepamačiau.

Read more...

Kultūrininkai valdė nuo seno

Šiandien esu nusiteikęs linksmai ir optimistiškai, nors būsimoji Vyriausybė, tiksliau - jos planus pranešanti žiniasklaida, mano galva, jau neadekvačiai uoliai kalba apie taupymą.

Tačiau parašyti noriu apie būsimą Seimą. Nemažiau madinga tema už diržų veržimąsi šiandien yra pašaipos, ką veiks naujieji parlamentai Antanas, Asta Baukutė ir panašūs. Bet man šiandien šovė išganinga mintis - juk tokie politikai puikiai atitinka lietuvių charakterį.

Mūsų tauta nuo seno negalėjo viso laiko ir jėgų skirti savo kultūros puoselėjimui, nes nuolat teko galvoti apie valstybės reikalus. Pavyzdžiui, LDK laikais talentingiausi žmonės turėjo kardu ginti Lietuvą nuo kryžiuočių ir kitų atėjūnų, o ne rašyti poezijos rinkinius. Tarp XIX ir XX amžių sandūroje bei tarpukaryje veikusių asmenybių - daugybė kultūros žmonių, pavyzdžiui, visų galų meistras Jonas Basanavičius, kuriam vadovaujant buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas ar rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pirmininkavusi pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, dauguma kūrėjų-politikų tuo metu buvo populiariosios kultūros atstovai. Tokie, kaip dabar yra Inga Valinskienė ar Ezopas. Tik darbo anų laikmečio žmonės įdėdavo daugiau. Tačiau duokime ir dabartiniams šansą:)

p.s. jei kas nors pradės piktintis, kad lyginu Basanavičių su Ezopu, tai dar kartą perskaitykit tekstą arba prisiminkit, jog kadaise turėjote humoro jausmą.

Read more...

B.Obama - be penkių minučių JAV prezidentas. Ką mums dabar daryti?

Nors oficialiai tai bus įtvirtina tik gruodį, skelbiama, kad naujuoju prezidentu amerikiečiai pasirinko Baracką Obamą. Jis taps pirmuoju tamsiaodžiu JAV vadovu.

Tai nebuvo netikėta, bet spontaniškų reakcijų netrūksta. Savo nuomones karštai dėsto ir lietuviai. Pagal kai kurias apklausas demokratų kandidatas B.Obama būtų nušlavęs savo varžovą Johną McCainą beveik visose pasaulio valstybėse, tačiau mūsų šalyje daug ir nusiteikusių skeptiškai, pradedant blogeriais ir baigiant politikos komentatoriais.

Pagrindinis svarstymo objektas mūsuose tas pats kaip ir visame pasaulyje - kaip keisis JAV užsienio politika. Dažnai manoma, kad Lietuvai naudingus G.W.Busho darbus kur kas geriau tęstų J.McCainas:. Vietnamo karo veteranas ne tik yra iš tos pačios respublikonų partijos, bet ir kur kas kiečiau pasisako prieš Rusiją. Be to, bent turi patirties. Kita vertus, kai kurie mūsų šalies analitikai kalba, kad JAV ir Lietuvos santykiai išrinkus B.Obamą neturėtų ypatingai keistis. O K.Girnius prieš porą dienų rašė, kad Lietuvai kaip tik naudingesnis demokratų kandidato lankstumas.

Prisipažinsiu: kurį laiką aš maniau, kad J.McCaino politika būtų kur kas palankesnė Lietuvai. Tačiau išrinkus B.Obamą JAV prezidentu tikrai nedarau tragedijos. Visų pirma dėl to, jog informacija apie Amerikos lyderio rinkimus daugiausia buvo pagrįsta emocijomis, kaip ir, mano galva, pati rinkimų kampanija. Tik pagalvokit - visas pasaulis tarsi apsvaigo, o žmonės pasidalijo savo remiamais kandidatais nors nė velnio nėra amerikiečiai ir neturi teisės ten balsuoti. B.Obama visų pirma laimėjo savo charizmos ir daug kam įgrisusio G.W.Busho bei finansų krizės dėka, o ne dėl siūlomų reformų.

Ten, kur tiek daug jausmo, mažai ką galima priimti už gryną pinigą. Kas buvo (ne)pasakyta - (ne)pasakyta, kas (ne)išgirsta - tas (ne)išgirsta. Dabar esu linkęs B.Obamai duoti šiek tiek laiko, kol bus galima padaryti išvadas, koks jis prezidentas.

Be to, manau, kad vieno asmens (su viceprezidentu - dviejų) perrinkimas šiuo atveju negali staiga visko apversti aukštyn kojom., juk valstybė - gremėzdiškas mechanizmas. O visa demokratų partija turbūt nėra nei mažesnė, nei didesnė Lietuvos (ar Baltijos šalių) draugė palyginus su respublikonų partija.

Trečia, permainos nebūtinai reiškia, kad švytuoklė žaibiškai šaus į visiškai priešingą pusę. Galų gale, pasaulis dabar tikrai nėra tobulas, JAV ir Lietuvos santykiai taip pat. Taigi tam tikri pasikeitimai gali atnešti ir naudos.

p.s. kokios galingos bebūtų JAV, niekada nesutiksiu, kad ten renkamas pasaulio valdovas. Todėl nežinau, kiek svarbu, ar mes mylime B.Obamą, ar ne.

Read more...

Dėdę Mykolą stebina

Žali, mėlyni, juodi, raudoni, gelsvi, rudi, margi, dryžuoti, languoti...BALTiniai.

Read more...