Rodomi pranešimai su žymėmis dailė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis dailė. Rodyti visus pranešimus

Kodėl reikia ten užsukti?

>> 2009 m. liepos 1 d., trečiadienis

Verta užeiti vidun vien dėl to, kad ten maloniai vėsu kaitrią vasaros dieną.

Smagu ten lietuviui, išauklėtam, jog muziejuose net gesintuvą draudžiama čiupinėti. Rankos ima drebėti dar iki parodų salių nepriėjus. Kiekvienas M.K.Čiurlionio "Zodiako ženklų" ciklo paveikslas dekoruotas instaliacijomis, kurių galima klausytis, rankomis glostyti, o tinkamai paglosčius ir naujų potyrių atrasti. Brauki per vandenį - čiurlena ausinėse. Palieti saulę - ranka šyla. Paspaudi mygtuką - kruopčiai papasakoja tau, bukam, kas dailininko paveiksle pavaizduota. Tik prie "Liūto" kiek spaudžiau, užsispyrusiai riaumojo ir nieko nepasakojo. Nors aiškiau ir negalėjo būti. Brailio raštas ir panašiai - kad paveikslus suprastų visi.

Įdomu ten, nes paroda "Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir amžininkų kūryba" paruošta ir paprastai, ir nuostabiai turiningai. Ant vienos sienos - kuri nors mūsų genijaus kūrybos tema, ją iliustruoja paties autoriaus citata. O aplink - kitų to meto menininkų klajonės tuose pačiuose tyruose: F.Kupkos, E.Muncho, etc. Tiesa, žadėto V.Kandinskio radau tik vieną iliustruotą knygelę. Gal į pastabumo kursus laikas?

Kelionės per paveikslus kryptį renkiesi pats. Ir kas kartą galėtum vis naują maršrutą atrasti. Į salės centrą turbūt vis tiek pataikytum panašiu metu. O ten, jei vietos gautum, gali prisėsti ir dar kartą patirti M.K.Čiurlionį ausinėse - ne vien pasakojimais, bet jo muzika.

Viršuje - dar vienuolika salių kitų lietuvių menininkų darbų. Su mano tempais pritrūko laiko. Tik spėjau pagalvoti: kam mums dar tas Guggenheimo muziejus kitoj gatvės pusėj?

Apie šitą vietą visa tai.

Read more...

Įtaigiausių paveikslų top 10

>> 2009 m. birželio 9 d., antradienis

Kartas nuo karto "Kačių lopšiuose" įdedu kokį nors "topą". Nusprendžiau, jei užteks ryžto ir kam nors bus įdomu, užsiimti "sąrašiavimu" dažniau. Šįkart - įtaigiausių paveikslų top 10.

Iš karto perspėju, jog šis topas - mano asmeninis išsigalvojimas, grįstas subjektyviais kriterijais ir labai menka mano kompetencija dailės srityje. Kita vertus, atrankos bruožas - įtaigumas - leidžia elgtis pakankamai laisvai. Tai nebus gražiausi/kokybiškiausi/talentingiausi/originaliausi ar kitokiausi tapytojų darbai. Tiesiog tie, kurie pagauna tave ir surakina vos nukreipi žvilgsnį. Savo idėja, personažų povyzomis, netgi užrašyta mintimi. Pagauna ir nepaleidžia ilgai ilgai, nors jau nepameni, kada paskutinįsyk į juos žiūrėjai.

10. René Magritte Tai ne pypkė (1928-1929)


Apie belgų siurrealisto René Magritte'o panašios tematikos darbus jau esu užsiminęs. "Tai ne pypkė", - prancūziškai skelbia šis paveikslas ir yra visiškai teisus. Tai tikrai ne pypkė, o jos atvaizdas. Bet kuo toliau galvoji, tuo daugiau kyla klausimų apie šio paprasto teiginio esmę.

9. Rembrandt Daktaro Tulpo Anatomijos pamoka (1632)


Susidomėję ir gal truputį išsigandę stebėtojų veidai seka daktaro Tulpo paskaitą apie žmogaus rankos anatomiją. Gyvenimiškas jų smalsumas priešinamas pasyviai mirusiojo pozai, kaip išbalęs kūnas - raudoniems rankos raumenims ir sausgyslėms. Gyvybė ir mirtis tame pačiame blausiai apšviestame kambaryje yra taip šalia, taip šalia, kad pradedi jausti amžinybės prisilietimą.

8. René Magritte Neįmanomo siekimas (1928)


Dar vienas žaismas su žmogaus ranka - kitoje R.Magritte'o drobėje. Šįkart matome visiškai priešingą "Anatomijos pamokai" kūrybos procesą. Tapytojas kuria, regis, gyvą žmogų. Klausimas apie įtaigumą prašyte prašosi. O kas dabar, praėjus 90-čiai metų, tikriausias: dailininkas, jo paveikslas, jo paveikslo dailininkas, ar jo paveikslo dailininko paveikslas?

7. Max Ernst Europa po lietaus II (1940-1942)


Koks tai lietus? Pažiūrėjus į paveikslo tapymo datą ir į skaičiuką II, atrodo, kad istorinis. Tačiau atsieję kūrinį nuo konkretaus laikmečio ir pridėję tūkstančius lietaus rūšių, vis tiek gauname tą patį: kas liktų iš Europos?

6. Rubens Du satyrai (1608)


Žvilgsnis - vienas įtaigiausių veiksmų, kuriuos gali atlikti žmogus. O jei tai ne žmogus, o mitologinė būtybė? Satyras - šėlsmo, anarchijos, bakchanalijų palydovas. Jo žvilgsnis tikrai turėtų būti toks.

5.Caravaggio Dovydas, nugalėjęs Galijotą (1609-1610), Rembrandt Autoportretas (1655)



Vienas iš argumentų, kodėl šiuos paveikslus įtaisiau aukščiau už Rubenso šedevrą - jų autoportretiškumas. Žinojimas, kad į mus žvelgia realiai egzistavusių, save įamžinusių asmenų atvaizdai, sukelia papildomo virpulio (Caravaggio autoportretas - Galijoto galva). Visą likusį darbą atlieka abiejų tapytojų puikiai įvaldyta chiaroscuro technika - dramatizmo pagrindas.

4. Piromasni Kiemsargis (data nežinoma)



Tos tamsios akys stebeilija tiesiai į tave. Ir mato VISKĄ. O pasakoja - dar daugiau.

3. Leonardo Da Vinci Mona Liza (1503)


Apie jos žvilgsnį ir šypseną prirašyta tiek, kad užtektų visiems lietuviškos blogosferos serveriams. Aišku viena - nesvarbu, ką Džokonda slepia ar ko neslepia, įtaigiausių paveikslų dešimtukas negali apsieiti be šios drobės.

2. Caravaggio Tomas Netikintysis (apie 1602-1603)


Scena, kai šv. Tomas kiša pirštą į Jėzaus žaizdą, šokiruoja dar dabar. Nors Biblijoje taip ir parašyta: "Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis." (Jn 20:27).

1.Edvard Munch Šauksmas (1893, 1895).

Tai paveikslas apie šiuolaikinio žmogaus siaubą. Kūrėme saugumą ir patogumą, užsimojome kontroliuoti gamtą. Vietoj to prisišaukėme du pasaulinius karus ir branduolinių sprogimų tragediją. Kartais užsimirštame ir pasijuntame beveik visagaliai. Todėl būna dar baisiau, kai kas nors išmuša pagrindą iš po kojų ir staiga suprantame, koks jis trapus. Fragmentacija ir anonimiškumas, vertybių nykimas, žmogiškumo stoka - tuščiau nei Europa po Maxo Ernsto lietaus. Jeigu visa tai suprastum ir išgyventum per akimirksnį, apimtų nežemiškas siaubas. Visa tai - ne baimės ir skausmo deformuotas veidas. Tai šauksmas. Begalinis, gilus, beprasmis. Litografija, mano galva, dar įtaigesnė.

Read more...

Tai ne paradoksas!

>> 2008 m. spalio 21 d., antradienis

Šis tinklaraštis, kaip žinia, yra apie paradoksus. Todėl nusprendžiau praturtinti jį keletu tikrai paradoksalių paveikslų.

Žinoma, būtų galima leistis ilgas diskusijas, ar visas menas pats savaime nėra paradoksalus. Bet, manau, suprasite, ką konkrečiai turiu omenyje, kai pamatysite šiuos paveikslus.

Beje, šie kūriniai visiškai nėra naujienos. Garsus belgų siurrealistas René Magritte'as (1898-1967), kaip matote iš jo gimimo ir mirties datų, nutapė juos prieš pusę amžiaus, kai kuriuos dar anksčiau. Bet bent jau mano bloge jie bus nauji.

"Tai ne pypkė", - sako paveikslas (1928-1929 m.).

"Tai ne obuolys", - įtikinėja jis (1964 m).


Bet "tai YRA sūrio gabaliukas"(ši frazė pačiame paveiksle, rodos, neparašyta; tapytas 1937 m.).

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP