Rodomi pranešimai su žymėmis internetas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis internetas. Rodyti visus pranešimus

Skoningas nusilenkimas

>> 2009 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

Žiniasklaidą aktyviai vartoju jau nemažai metų, tačiau tik šiemet akis užkliuvo už šios gražios idėjos.

Vėlinių proga skirta dėmesio būriui Anapilin išėjusių svarbių visuomenės ir kultūros veikėjų. Be ilgų ditirambų, nereikalingų būdvarčių ir prieveiksmių. Be skandalingų istorijų ir pikantiškų detalių. Svarbiausi faktai ir po vieną nuotrauką. Tiek gana, kad pats atsimintum, kas tau svarbiausia. Arba sužinotum apie tuos, kurie ne mažiau svarbūs, bet mažiau išreklamuoti.

Vienintelė kritiška mintis kirba - kažkurie, regis, buvo praleisti. O gal tai tik iliuzija? Tačiau ši mintis - visų sąrašų palydovė.

Read more...

Išrinktosios prezidentės svetainės gyvenimas baigėsi kartu su agitacija? (atnaujinta)

>> 2009 m. gegužės 22 d., penktadienis

Vis man pasitaiko pastebėti ką nors mūsų politikų veikloje internete. Šįkart - apie pastarojo laiko Pačią Pačiausią.

Nesitikėjau, kad iškart po rinkimų ims ir sustings Dalios Grybauskaitės svetainės gyvenimas. O juk paskutinį penktadienį prieš rinkimus taip gražiai asmeniškai dėkojo internautams...Neradau net kreipimosi į tautą po triuškinančios pergalės.

Nejaugi nutiks taip pat, kaip Tėvynės Sąjungos interneto projektais? O Andriaus Kubiliaus bloge ir toliau tyla, nors jis ir toliau reklamuojas Vyriausybės puslapyje.

O gal prezidentė ir co tiesiog laukia, kada perims www.president.lt?

P.s. apie kitus kandidatus. Kazimiera Prunskienė gražiai padėkojo savo rinkėjams. Loreta Graužienienė po rinkimų įsidėjo Eltos žinutę, kur reiškė pralaimėjimo kartėlį. Česlovas Jezerskas pateikė "Porinkiminės situacijos įvertinimą". Valentino Mazuronio svetainė merdėjo jau prieš rinkimus. Surinkę numanomą Valdemaro Tomaševskio adresą ir toliau pakliūname į Lenkijos prezidento "namus". Iš Algirdo Butkevičiaus svetainės jau liko tik istorija.

Atnaujinta gegužės 25 dieną: išrinktosios prezidentės puslapyje pasirodė vienišas gyvybės ženklas: pranešimas apie oficialiai patvirtinus rinkimų rezultatus. Ironiškai kalbant, galima suprasti, kodėl reikėjo tiek laukti - šią procedūrą Vyriausioji rinkimų komisija įvykdo praėjusias savaitei po rinkimų. Tačiau iš tiesų tai sausiausias ir oficialiausias pranešimas, koks buvo įmanomas.

Read more...

Nuostabus šiuolaikinio suvokimo pavyzdys

>> 2009 m. gegužės 20 d., trečiadienis

Taikliai... (atkreipkite dėmesį į rubrikos pavadinimą).

Read more...

WolframAlpha: "google" ar mąstymo žudikas?

>> 2009 m. gegužės 19 d., antradienis

Internete startavo nauja paieškos sistema „WolframAlpha“, kurią kai kas vadina "Google žudike". Mat ji ne siūlo milijoną ir dar vieną adresą, kur ieškoti informacijos, bet pati pateikia atsakymus.

Trumpai tariant, užuot leidusi vartotojui rinktis, sistema suvirškina visą informaciją ir pateikia konkrečius duomenis. Tai taupo laiką ir nervus. Kita vertus, kyla pavojus, kad faktų atranka žmogaus netenkins. Arba jis galutinai atpras mąstyti.

Pavyzdžiui, parašius "Capote", WolframAlpha randa 2005 metų filmą, o ne patį garsų rašytoją. "Klausimai" apie "Kačių lopšius" ir net "Nežinau.lt" liko be atsakymų. Apie dabartinį prezidentą Valdą Adamkų galima sužinoti, koks jo amžius ir kur jis gimė. Apie Dalią Grybauskaitę - tyla. Tiesa, ir įvedus Barroso, paaiškėja, jog tai vietovė Brazilijoje, o ne Europos Komisijos vadas. Trumpai tariant, Lietuva yra kiečiau už EK! O gal sistema dar tobulinama?

Geriausia bus, jei išbandysite patys. Dar kartą - spauskite čia. Plačiau apie WolframAlpha lietuviškai - čia.

Read more...

Naudingas patarimas: nemokami patikimos informacijos ištekliai

>> 2009 m. gegužės 13 d., trečiadienis

Noriu pasidalinti labai naudingu ir nemokamu informacijos šaltiniu. Nuo 1768 metų gyvuojantis leidinys, kuris kartais vis dar pavadinimas pasauliniu standartu - Encyclopædia Britannica. Todėl malonumas juo naudotis atsieitų jums gerą pluoštą svarų ar dolerių. Tačiau enciklopedijos rengėjai, matyt, dėl konkurencijos su interneto žinynais, darosi vis lankstesni.

Tinklapių kūrėjams, blogeriams, rašytojams ir kitiems aktyviai kuriantiems interneto turinį siūlomas nemokamas priėjimas prie internetinės Encyclopædia Britannica versijos. Atrodo, kad atrankinami visi ištekliai. Be to, jeigu paliksite savo svetainėje nuorodą, ją paspaudę lankytojai pateks į visą enciklopedijos straipsnį taip pat be jokių apribojimų. Išsamiau galima pasidomėti čia.

Nors kai kurie mąstytojai teigia, kad anksčiau etalonine laikyta enciklopedija nebegali konkuruoti su Wikipedia, Encyclopedia Brinannica, mano galva, vis dar išlieka patikimesniu šaltiniu, ypač retesnėmis temomis. Tačiau nesiūlau registruotis visiems tik todėl, kad tai yra nemokama. Kviečiu iš pradžių pasvarstyti, ar jums rimtai to reikia. Jei nuspręsite teigiamai, užpildykite šią formą.

Banko kortelės duomenų ar ko nors panašaus tikrai neprašo pateikti. Tik teks šiek tiek palaukti, kol darbuotojai patikrins, ar jūsų nurodytas puslapis atitinka tam tikrus kokybės kriterijaus. Tiesa, nežinau, ar jie skaito lietuviškai ir nemanau, kad pereiti "filtrą" būtų labai sudėtinga, greičiausiai svarbu reguliarumas ir kad svetainė nebūtų reklaminė ar erotinė. Aš laukiau 2-3 savaites, kol gavau asmeninį laišką su prisijungimo duomenimis.

Read more...

Su švente, blogeriai!

>> 2009 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Gegužės 7-ąją tradiciškai garsiausiai švenčia žurnalistai. Tiesą sakant, sunku įsivaizduoti, kas apskritai ką nors galėtų daryti garsiau už juos. Tačiau čia išdėstysiu keletą argumentų, kodėl ši diena priklauso ir tinklaraštininkams.

Visų pirma, gegužės 7-oji "pagal apibrėžimą" yra Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, taigi plačiąja prasme - visos tautos šventė. Lietuvos žurnalistams, mano supratimu, gegužės 7-oji priskirta kaip diena, per kurią šlovinama žodžio laisvė. Tačiau vėlgi, versk taip ar šitaip, tai irgi šventė visai tautai.

Netgi jei vėl akcentuotume žurnalistinį šios dienos atspalvį, turėtume prisiminti Liutauro kovą ir laimėjimą, nors aš lygybės ženklo tarp žurnalisto ir blogerio nededu, kaip ir "daugiau mažiau" (<>) ženklų.

Tęsiu toliau. Pavyzdžiui, Kinijoje demokratija nėra tikra, bet žurnalistai švenčia savo dieną, taigi ten greičiausiai minima ne spaudos laisvės, o tiesiog spaudos diena. Apskritai kiekvienoje tautoje yra skirtinga. Taigi lyg ir neturėtų būti nusistovėjusios bendros žurnalistų dienos. Tiesa, gegužės 3-oji yra pasaulinė spaudos laisvės diena, tačiau čia situacija panaši kaip su mūsų gegužės 7-ąja.

Tuo tarpu blogerių kultūra yra daug globalesnis reiškinys, nes ir pats internetas toks. Aišku, skiriasi kalbos, (savi)cenzūros mastas ir t.t. Tačiau blogosfera kur kas universalesnis reiškinys nei kiekvienos šalies ar regiono RTV, spaudos ir naujienų portalų sistema. Trumpai tariant, pasaulinė žurnalistų diena vargu ar įmanoma, o blogerių diena turi visus pagrindus būti "įsteigta". Pasitaiko ir tokių bandymų, pavyzdžiui, pavienės iniciatyvos švęsti ją kad ir rugpjūčio 30 dieną. Tačiau dabar už tai agitavęs tinklapis jau neveikia.

O kol kas Lietuvos blogeriai, kaip ir visa tauta, tešvenčia Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Juk kaip ten bebūtų, jie iš tiesų naudojasi ir šlovina spaudos laisvę.

Read more...

Portalų komentatoriaus klaviatūra

>> 2009 m. gegužės 5 d., antradienis

Turbūt į savo pašto dėžutę gavau ne aš vienas, bet noriu patirti dalijimosi džiaugsmą.

Read more...

Smagus lietuviškas animacinis filmukas

>> 2009 m. gegužės 2 d., šeštadienis

Delfi TV jau senokai talpina "iš gatvės" atsiųstus vaizdo klipus, trumpametražius filmus ir - kas ypač išsiskiria tame konstekste - animaciją.

Mūsuose nekuriami "Simpsonai", "Family guy" ar "Pietų parkas". Tačiau lietuvių animatoriai turi tradicijų ir potencialo sudominti tarptautinę publiką.

Mano išvardinti amerikietiški "multikai" pirmiausia yra komercinės paskirties produktai, o mūsų tautiečių animacija labiau linkusi į meną, dažnai itin filosofiški. Nudžiugau atradęs štai tokį ir smagų, ir su mintimi Emilijaus Joco trumpą anamacinį filmą „My LAB“

Read more...

Antrasis pasaulinis karas vaizdžiai

>> 2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Netyčia atradau Wikipedijoje ir likau sužavėtas paprastumo genialumu. Puikus būdas "pasikartoti" Antrojo pasaulinio karo raidą Europoje arba vizualiai įsivaizduoti kaip atrodė žemyno "dalybos". Manau, jei ruoščiausi kokiam istorijos egzaminui, labai džiaugčiausi atradęs.


Yra dar vienas, didesnis, su legenda, bet vokiškai.

Read more...

Gmail funkcija gelbės gyvenimus ir karjeras

>> 2009 m. kovo 22 d., sekmadienis

Apie techninius dalykus rašau retai, nes ne itin domiuosi. Tačiau šįkart pranešiu apie vieną pralinksminusią "gmail" naujieną - galimybę sustabdyti tik išsiųstus laiškus.

Idėja maždaug tokia. Įpykę žaibiškai sutauškinate piktą "emailą" viršininkui ar klientui, kuriame daugiau keiksmažodžių nei informacijos, bet vos paspaudę "sent" pasigailite. Arba išsiuntę bendradarbiams laišką staiga susigriebiate, jog iš tiesų visam darbo kolektyvui padovanojote nuogos savo antros pusės nuotraukas. Dar blogiau - kažką, taip sakant, nerelevantiško nusiuntėte tai pačiai antrajai pusei. Ir taip toliau. Pasėkmės garantuotos, nebent...

Nebent būsite tokie apdairūs ir aktyvuosite "undo send" funkciją savo "gmaile". Be to, spėsite ja pasinaudoti per 5 sekundes nuo laiško išsiuntimo.

Pradėti reikia prisijungiant prie savo "gmail" sąskaitos. Pasirinkite "Settings", o tada "Labs". Ten susiraskite "Undo Send" funkciją ir ją aktyvuokite. Nuo šiol kaskart išsiuntę laišką, kartu su pranešimu apie tai gausite ir galimybę spausti "undo". Jeigu esate aktyvavę klaviatūros kombinacijas, pakaks spustelti "z" mygtuką.


Tam, kaip jau minėjau, turėsite tik 5 lemtingas sekundes. Jei nespėsite, bjaurusis laiškas pakeis jūsų gyvenimą amžiams. Grąžinta žinutė keliaus į juodraščių skyrelį, kur ją galima redaguoti arba ištrinti.

Įdomu, ar ilgainiui galimybė rintis "undo" išaugs iki, pavyzdžiu, 7 sekundžių? Ir kiek gyvenimų pavyks išgelbėti?

Read more...

Kur dingo "Velnio advokatai"?

>> 2009 m. kovo 20 d., penktadienis

Prieš porą savaičių Lietuvos interneto padangėje nušvito dar vienas personažų duetas. "Velnio advokatais" prisistatantys psichoterapeutas Olegas Lapinas ir, kaip sakoma aprašyme, buvęs žurnalistas Audrius Lelkaitis, naujame videobloge apžvelgia, jų teigimu, svarbiausius įvykius ir taip esą kovoja su vidine ir išorine cenzūra.

Kas nematėt, štai vienas jų įrašiukų:



Prisipažinsiu, kad pradėjau juos žiūrėti dėl pačios idėjos. Bet kaip apsirengę du visuomenei neblogai žinomi veikėjai sėdi, skaito įvairiausius žiniasklaidos pranešimus ir juos komentuoja kaip užeina ant seilės. Laidelė, jeigu ją galima taip vadinti, turi vienintelį nuolatinį elementą - tokį patį pristatymą pradžioje, o baigiasi tada, kai sugalvoja A.Lelkaitis. Tiesa, trunka tiek, kiek ir turėtų vaizdo įrašas internete - dvi tris minutes. Atrodo, kad buvo suplanuotas dar vienas išskirtinis videoblogo veikėjas - katė Faina, bet ji, kaip kiekvienas normalus katinas, dalyvauja tik tada, kai pati nori.

Nė vienas iš dviejų vyrukų nėra pagarsėjęs kaip ypatingas humoro meistras. Be to, bent iš pradžių jie atrodė lengvai susikaustę, todėl vykusiai pajuokauti kol kas pavyko tik keletą kartų. Vis dėlto, kaip jau minėjau, smagiausia yra pati idėja. Postmoderni, sakyčiau. Tikras videoblogas, neva atsainiai kuriamas savo malonumui, tačiau turintis savotiškai rafinuotą potekstę. Sunku ją tiksliau apibūdinti, reikėtų žiūrėti patiems, bet trumpai tariant, "Velnio advokatai" dažniausiai palieka tokį "WTF?" įspūdį. Žinot, kai kas nors pajuokauja, tada seka akimirkos pauzė ir visa kompanija pratrūksta juokais. Bet juokiamasi ne iš pasakyto pokšto, o iš jo sakytojo. Šiuo atveju O.Lapinas ir A.Lelkaitis nebijo tapti pajuokos objektu ir tai prideda papildomos rafinuotos ironijos. Galbūt netgi tampa pagrindine videoblogo žinute.

Gaila tik, kad mestelėję keletą įrašų, jiedu dingo iš "eterio". Kita vertus, nereguliarumas taip pat turėtų atspindėti tokio stiliaus videoblogo koncepciją.

Ai, velniai nematė, pateikiu likusius "advokatų" pasirodymus.







Read more...

Keli iš milijonų

>> 2009 m. kovo 16 d., pirmadienis

Grumlinas siūlo per pietų pertrauką pamylėti gamtą ir pamaitinti vorą, bet noriu atkreipti dėmesį, kad ten ir kitų linksmybių yra.

Tereikia viršuje pasirinkti kurį nors iš mėlynų pavadinimų ir taip pat maloniai pamaitinti gyvatę, nupiešti kokį eskizą ar paeksperimentuoti su jaunaisiais breikeriais. Paaiškės, jog ne taip lengva būti ta smegenų dalimi, kuri siuntėja impulsus organams, kaip reikia elgtis, kad kūnas pajudėtų mums įprastomis trajektorijomis.

Rasite ir dar keletą paprastų smagumynų. Atsiprašau, kad vagiu laiką.

Read more...

Dešinieji internete: atėjo ir nuėjo

>> 2009 m. kovo 9 d., pirmadienis

Gana reguliariai seku "Redtape" atliekamus politikų pristatymo internete vertinimus, todėl ir pats nusprendžiau kukliai prisidėti, papasakodamas vieną nuotykį su Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos svetaine.

Prieš pastaruosius Seimo rinkimus ši politinė jėga uoliai kraustėsi į internetą, pradedant socialiniais tinklais, baigiant įvairiausiomis akcijomis, pavyzdžiui, "Baltijos kelias 2.0", kai po visą pasaulį išsibarstę tautiečiai buvo kviečiami virtualiame žemėlapyje pažymėti, kur dabar gyvena. Arba "Švari sąžinė" - svetainė, kur buvo galima testu pasitikrinti savo sąžininės švarumą ir pamatyti rezultatus sąžinės veidrodyje. Netgi kalbėta, jog partijos vadai ragino visus politikus kuo aktyviau rašyti tinklaraščius. Blogo ėmėsi ir dešiniųjų lyderis Andrius Kubilius.

Tačiau po rinkimų reikalai sustojo. Pabandykite dabar iš pačios partijos svetainės patektį į virtualų "Baltijos kelią" ar pasitikrinti savo sąžinę (žiūrėta kovo 9 d. 21:32). Patyrinėkite A.Kubiliaus tinklaraščio įrašų reguliarumą.

Na, tebūnie - visos akcijos baigiasi, o dalis blogerių tiesiog pavargsta. Kažin, ar tai teisingas pasirinkimas politikui ir dar premjerui, kurio Vyriausybė kaltinama per mažai bendraujanti su žmonėmis, bet tegu būna kaip yra. Labiausiai noriu atkreipti dėmesį į šio savaitgalio įvykius.

Šeštadienį partijos taryba sprendė dėl savo pozicijos prezidento rinkimuose ir tvirtino kandidatų į Europos parlamentą sąrašą. Turbūt visiškai nesvarbus dalykas, nes dešiniųjų tinklalapyje nei šeštadienį, nei sekmadienį apie tai neradau nė žodžio. Naujausias įrašas buvo penktadieninis pranešimas, kad Irena Degutienė nepritaria eksperimentams su socialinėmis stipendijomis.

Kaip jau minėjau, įkvėptas "Redtape", nusprendžiau pabūti sekliu ir išsisaugojau svetainės vaizdą. Kaip rodo mano kompiuteris, tai atlikau: 2009 m. kovo 8 d., 22:19:41.


Dabar pastebėjau, kad išsaugojau ne ideliai, bet tai, ką minėjau, matosi - naujausias pranešimas iš kovo 6 dienos. Tik po dviejų dienų, t.y. šiandien, atsirado mano jau cituotas tekstas apie šeštadienio tarybos sprendimus, dar ir su klaidinančia data, sudarančia įspūdį neva tai paskelbta kovo 7-ą, esą operatyviai, tą patį šeštadienį. Įdomu, kas čia ką bandė apgauti?

Read more...

Moterų ir lopšių šventė - kai kam jau dveji!

>> 2009 m. kovo 8 d., sekmadienis

Mielos moterys ir merginos, sveikinu Jus su kovo 8-ąja ir linkiu nepaskęsti gėlių jūrose.

Taip jau sutapo, kad ši diena yra ir "Kačių lopšių" gimtadienis, tačiau nenorėdamas nė kiek kėsintis į tikrą šventę, paminėsiu dviejų metų sukaktį kuo kukliau.

Pažvelgus į statistiką akivaizdžiai matosi, jog šie metai palyginus su pirmaisiais, blogą stipriai stumtelėjo pirmyn:

*Pirmaisiais metais parašiau 45 įrašus ir sulaukiau 1024 unikalių lankytojų, pasirodžiusių "Kačių lopšiuose" 1441 kartą.

*Per antruosius suskaičiavau beveik triskart daugiau - 123 tekstukus. Lankytojų tuo tarpu pasirodė bene 14 kartų daugiau - 14374. Anie žvilgtelėjo į mano virtualius užrašus 19427 sykius.

Ištarčiau šituos skaičius garsiai - ausys pačiam nulinktų.

Tačiau skaičiais laimę sunku pamatuoti. Geriau kalbėsiu konkrečiais pavyzdžiais. Šiemet įgijau krūvą nuolatinių skaitytojų ir pats atradau kitų tinklaraščių skaitymo džiaugsmą. Blogas padėjo išspręsti beveik nuo praėjusio gimtadienio užsitęsusią problemą su Tele2. "Kačių lopšių" vardas netgi nuskambėjo per radiją ir galiausiai sužinojau, jog su Grumlinu mudviejų tinklaraščiai beveik vienmečiai:)

Rizikuoju sustiprinti įspūdį, jog padėkos ir iškilmingi tonai mūsų blogosferos arbatą daro pernelyg saldžią, bet negaliu nepasakyti "ačiū" tiems, kurie labiausiai padėjo tobulėti ir "Kačių lopšiams", ir man.

Pirmiausia - mano top komentatorių penketukas.

Scania - misteris Taikliosios įžvalgos, kurio kišenės pilnos argumentų diskusijose.
Troy - Balkanų moters vyras. Pas jį galima rasti, ko niekad neieškojai.
Grumlinas - kaip jau minėjau, tam tikra prasme vienmetis. Kuo jis dar žavi be viso tekstinio ir vaizdinio gėrio, tai jo kalbos stilius.
Rokas Arbušis - kartais gailiuosi, jog neturiu jo tema pasakyti tiek, kiek jis turi manosiomis.
Viktoras - žmogus iš kitos operos. Na gerai, ne iš operos - iš kokybiškų garsų pasaulio.

Rašydamas toliau nebūsiu originalus - Vienątokį mini visi. Tačiau esu faktais įrodęs, kiek dėmesio susilaukiau vien todėl, kad anas ponas įkėlė mano skydelį. Ką jau kalbėti apie blogoramas. Bet vis tiek daugiausiai naudos iš jo - nuostabioji lietuviškos blogosferos dvasia, kurią jis sąmoningai ir nesąmoningai kursto.

Ir dar keletas, kuriuos norėčiau paminėti (abėcėlės tvarka)

Benamis - smagu skaityt ir tiek.
Buržujus - pasakotojo talentas: vaizdais ir žodžiais.
Laura - patinka jos gebėjimas kai ką pamatyti kasdienybėje.
LTSR.LT - turi košės galvoj ir dar kažką.
Raimundas Zabarauskas - pavyzdys, kaip kas nors daroma kitaip: tinklaraštis ar blogosferos apžvalgos.
Vilma - man atrodo, kad tai labai nuoširdus žmogus.

Taip pat reikia padėkoti tokiems žodžiams kaip "Teleloto" ar "kaspiniuotis", kurie per paieškos sistemas į "Kačių lopšius" stropiai privilioja liaudies, nors lyg ir nėra pagrindinės šio blogo temos. Užsiminsiu, kad, pavyzdžiui, įvairios su "Teleloto" susijusios paieškų variacijos per pastaruosius 12 mėnesių čia atvedė žmones daugiau nei 1,5 tūkst. kartų. Tam, kad jie paskaitytų tai ar šitai.

Galiausiai noriu padėkoti visiems, kurie skaito, komentuoja ir kitur mini "Kačių lopšius". Atleiskit, jei kažko nepaminėjau. Užeikit kartais. Pabendrausim.

Read more...

Tele2 "ima" blogosferą

>> 2009 m. vasario 4 d., trečiadienis

Tele2 ryšių su visuomene vadovas Andrius Baranauskas rado efektyvų būdą gerinti bendrovės įvaizdį - tiesioginį bendravimą su blogeriais. Pastaruoju metu tinklaraščių įrašų komentaruose jis praktiškai "gyvai" sprendžia aprašomas problemas. Bėda ta, kad specialistui tenka užsiimti tuo, ką turėtų atlikti klientų aptarnavimo skyrius. Kita vertus, jo darbai - nesudėtingi, nereikalauja finansinių investicijų ir, svarbiausia, viešinami.

Pirmą kartą į blogosferoje suaktyvėjusį A.Baranauską dėmesį atkreipiau prieš maždaug savaitę tyrinėdamas Nežinau.lt blogoramą.

Skaičiau apie Šarūno 9 mėnesius trunkantį ginčą su Tele2, kuri išrašė jam 800 litų sąskaitą už Maroke įvykusius pokalbius tarp jo numerio ir...jo numerio. Komentaruose radau Tele2 ryšių su visuomene vadovo atsiprašymą, pasiūlymus, ką daryti, ir jo kontaktus kitiems nelaimėliams. Kaip suprantu, problema išsisprendė, nors Šarūnas labiausiai liko patenkintas vieno žmogaus, o ne visos bendrovės darbu.

Netrukus ėmiausi toje pat blogoramoje paminėto Artūro įrašo apie kontorą, kuri bando iščiulpti iš žmonių pinigus, siųsdama atlikto IQ testo rezultatus tik mokama SMS žinute, kurios kaina auga lyg ant mielių. Komentaruose - A.Baranausko patikinimas, jog su šios paslaugos teikėjais Tele2 jau prieš kurį laiką nutraukė sutartį, nes įtarė galimą sukčiavimą. Vėlgi - kontaktai norintiems kreiptis.

Po to radau (nors ir anksčiau išdėstytus) Karolio priekaištus Tele2 savitarnos svetainei. Komentaruose - kur buvęs, kur nebuvęs A.Baranauskas su kai kuriais paaiškinimais, pasižadėjimais taisytis ir savo kontaktais. Žavu.

Nusprendžiau kreiptis ir aš, nes nuo pernai kovo taip pat turėjau asmeninę bėdą. Tą mėnesį savo vardu persirašiau sutartį su Tele2, kuri tuo metu jau galiojo kelerius metus. Nors man salone aiškino, jog nieko keisti nereikia, turėjau susiprasti, kad galėjo pasikeisti mokėtojo kodas. Tačiau taip išėjo, kad nedidelę sumelę - 9,75 lito - sumokėjau senuoju kodu. Po kiek laiko gavęs Tele 2 žinutę, jog esu skolingas už suteiktas paslaugas, paskambinau konsultacijų telefonu ir išsiaiškinau - viskas dėl to mokėtojo kodo. Mergina žavingu balsu man pažadėjo, jog mano ne ten sumokėti pinigai netrukus bus nukreipti, kur reikia.

Deja, tai buvo tik ilgos epopėjos pradžia. Nuo to laiko man kas mėnesį sąskaitoje ir SMS pranešdavo apie skolą, o aš skambindavau į klientų aptarnavimo centrą ir vis aiškindavausi tą pačią beprasmybę ir išklausydavau tuos pačius pažadus. Kai buvau užsienyje, neva viršijęs kredito limitą, netgi likau be ryšio.

Tuomet parašiau Tele2 laišką, o man atsakė pažadu, jog viską išspręs atitinkami skyriai. Taip ir tęsėsi, keitėsi tik būdas, kuriuo aš kreipdavausi: informacijos telefonu, laišku ar niekaip. Sakysite, ta suma - mažiau nei 10 litų, argi verta šakotis? Bet tai jau buvo tapę principo reikalu.

Tačiau vakar, vos parašęs Andriui laišką, per 20 minučių gavau atsakymą, jog jis pasidomės. Po kelių laiškų ir skambučių paaiškėjo, jog istorija kurioziška kaip turi būti. Jau pernai rugpjūtį, greičiausiai po pirmojo mano graudaus laiško, gavau sąskaitą už liepos mėnesį, kuriame buvo mįslinga eilutė - beveik 20 litų kompensacija. Tuomet į ją neatkreipiau dėmesio, o ir Tele2 atstovai nei sąskaitoje kaip nors paaiškino, nei tolesniame mūsų bendravime apie tai užsiminė. Sužinojau tik vakar. Tele2 ryšių su visuomene vadas teisinosi frazėmis, kurių pagrindinę mintį būtų galima apibrėžti kaip vidinės komunikacijos trūkumas.

Šiaip ar taip, noriu pagirti patį A.Baranauską. Jis parodė pavyzdį, jog ryšiai su visuomene - tai ne tik pranešimų spaudai rašymas. Tiesioginis bendravimas su klientais be proto svarbus bendrovės įvaizdžiui, o problemų sprendimų kokybė ir operatyvumas - ypač ryškus portreto štrichas.

Įdomi šiuo atveju blogosferos įtaka. Blogoramose ar panašiose tinklaraščių apžvalgose ryšių su visuomene atstovai gali pernelyg negaišdami laiko sužinoti apie klientų problemas ir jas spręsti ganėtinai viešai - pasiskundę blogeriai dažniausiai linkę aprašyti savo problemų sprendimo būdus. Padėdamas vienam, dar bent keliolikai, keliasdešimčiai ar netgi keliems šimtams skaitytojų gali sužadinti pasitikėjimą savo įmone.

Klaustukų kelia faktas, jog visomis šiomis problemomis rūpinasi vienas žmogus. Negi jis spėtų padėti visiems norintiems? Nebent naujieji Tele2 ryšių su visuomene partneriai nuims visus kitus darbus nuo jo pečių:)

Read more...

Ginčykimės dėl vėliavos!

>> 2009 m. vasario 1 d., sekmadienis

Mes, lietuviai, esam filosofų tauta. Kodėl? Nes reguliariai viskuo suabejojam, net pamatiniais dalykais.

Štai įvairiomis progomis mėgstame pasiginčyti, kokia iš tiesų turėtų būti valstybės vėliava: dabartinė trispalvė, šiemet atšventusi devyniasdešimtmetį, ar per amžių glūdumas iki šių dienų atjojęs Vytis?

Nors nespjauname į geltonos, žalios ir raudonos spalvų audinį, o iškeltas ant stiebo jis mums sukelia patriotinius jausmus, diskusijose dažniau laimi baltas Vytis raudoname fone. Pastarasis esą labiau atspindi tautos istoriją, atrodo iškilmingiau, galų gale, turi šaknis. O trispalvė neva sukurta beveik atsitiktinai XX amžiuje. Maža to, ji kai kam primena tokių šalių draugiją, tarp kurių rimčiausiai atrodo "kokia nors" Gana.

Tačiau "Balse" publikuojamame rašinyje pateikiami duomenys, kad dabar mums įprastų trijų spalvų derinys buvo gana plačiai ir reguliariai naudojamas valstybės simbolikoje nuo XVI a. Žygimanto Augusto laikų. Nebuvo taip, kad atėjo 1917-ieji ir J. Basanavičius, A. Žmuidzinavičius bei T. Daugirdas staiga "iš oro" nuaudė dabartinę mūsų vėliavą. Tai suintrigavo perskaityti ir pirmąją Violetos Rutkauskienės straipsnio apie valstybės vėliavas dalį.

Na gi, kas iš tiesų teisus? Kokios mes norime vėliavos?

Man svarbiausia, kad vyktų diskusija, nes pasirinkus nors ir tokį kampą kaip heraldika, galima visuomenę su tiek daug įdomių Lietuvos istorijų dalykų supažindinti, jog net saldu darosi.



Nuotraukos: lrs.lt, daylife.com

Read more...

Paprasto vartotojo pageidavimas mobiliajam telefonui

>> 2009 m. sausio 30 d., penktadienis

Nesu kompiuterinių dalykų ekspertas. Domiuosi naujienomis gal net minimaliau nei man reikia.
Panašiai ir su mobiliaisiais telefonais. Kadaise rinkdamasis naują išnagrinėdavau visas funkcijas, bet kuo galimybių daugiau, tuo gilinuosi mažiau. Vadovaujuosi gana neracionaliu, bet kol kas nesuklaidinusiu įsitikinimu, jog visos pagrindinės funkcijos naujuose modeliuose yra. Todėl pasirinkimą nulemia viena dvi išskirtinės man patrauklios savybės, na, ir šiek tiek aparato išvaizda.

Maždaug tą pačią akimirką, kai prieš metus įsigijau šią Nokia5310, buvo nulemta, kad artimiausiu laikotarpiu neįsigeisiu "iPhone" ar panašių žaisliukų. Todėl nesiveliu į diskusijas apie protofonus ir t.t. (čia, čia, čia...- gal jau gana?).

Tačiau žinau, ko man trūksta paprastame mano mobiliajame telefone. Angliškai tai, regis, vadinama multitasking (versčiau - daugiafunkciškumas) - galimybė vienu metu atlikti kelias funkcijas.

Oj, kaip man patiktų sužaisti kokį žaidimėlį, kol mano aparatas prisijungia prie mobiliojo interneto, arba parašyti žinutę, kol jis išsaugos nuotrauką:)

Read more...

Tai įmanoma: J.Lennonas ragina padėti nupirkti po kompiuterį vargingai gyvenantiems vaikams

>> 2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

XIX amžiuje, kai ėmė taukšėti telegrafai, blinksėti fotografija, pasigirdo pirmosios radijo užuomazgos ir atsirado gausybė kitų stebuklingų komunikacijos prietaisų, pasipylė fantazijos, kad netrukus bus galima bendrauti ir su mirusiaisiais.

XX amžiuje išpopuliarėjo beprotiškiausi dalykai, tačiau prikelti mirusiųjų, regis, taip ir nepavyko. Tik atkurti jų vaizdą ir garsą, kad anie dar kartą pakartotų, kas mus labiausiai žavi.

Tačiau 2008-iesiems einant į pabaigą pavyko prisišaukti Anapilin išėjusį veikėją ir priversti jį pasakyti naują tekstą. Tai padarė visagalė reklama. Prieš 28 metus nužudyta "The Beatles" legenda Johnas Lennonas jau keletą dienų ragina žmones aukoti labdaringai organizacijai "One Laptop Per Child“. Jos darbuotojai siekia aprūpinti saulės energiją naudojančiais nešiojamais kompiuteriais neturtingiausių šalių vaikus.

"
Imagine every child no matter where in the world they were could access a universe of knowledge", - perfrazuodamas savo hitą "Imagine" reklamoje sako J.Lennonas, kurį šiam kilniam darbui prikėlė skaitmeninės technologijos.

Pamatykite tai patys:

Read more...

Lietuva - frankofoniška šalis?

>> 2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Dėl savo šalies mažumo, nepakankamo turtingumo, priklausymo "ne tai" rinkai ir kitų priežasčių, lietuviai interneto platybėse ir paslaugose dažnai pasigenda dėmesio savo tautai ir kalbai.

Vienas didžiausių įžeidimų turbūt yra tas, kad dažnai žiniatinklyje užtinkame, jog estai gali registruotis kaip estai, o mes, po velnių, ...Bet ne apie tai aš.

Dėl pirmoje pastraipoje minėtų priežasčių, dažnai esame surišami su kuo nors, labiau atitinkančiu kriterijus. Reguliariai tenka paturėti reikalų su anglų ar rusų kalbomis, valstybių ir miestų pavadinimais. O, pavyzdžiui, mokamas programėles iPhonams (skaityti čia, komentaruose) tenka pirkti kaip lenkams. Šie variantai iš dalies "pateisinami" - šios valstybės didelės, arti geografiškai arba bent iš tos pačios civilizacijos. Tačiau kad būtume identifikuojami su prancūzais - beveik anekdotas.

Jei pradėtume narplioti, kodėl esame toli nuo frankofoniškos kultūros, rastume gausybę priežasčių, nors turbūt užtektų vien istorinių. Bet šiek tiek pasiknaisioję aptiktume ir iniciatyvų priartinti mus prie varlių valgymo, Eifelio bokšto, Kanų kino festivalio ir tos nuostabiai dviprasmiškos kalbos.

Šai kad ir Mozillos bandymas. Įveskite adresų laukelyje "www.mozilla.lt" ir pamatysite.

p.s. įdomu, nes šiaip jau Mozilla su lietuviais puikiai draugauja.

Read more...

Ketvirtadienio video

>> 2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP