Jeckau Pleckau, tai bėda - jau dvylikė valanda...

Šiandien nutiko pora nuostabių dalykų. Tačiau nutiko ir vienas dalykas, kurį kažkodėl norėtųsi vertinti ironiškai. Netrukus turbūt prasidės, o gal jau ir prasidėjo, tas taškymasis sentimentais, kurio užslėptas tikslas dažniausiai būna liaupsintojų pasimėgavimas savimi ir noras pasišildyti velionio šlovės spinduliuose. Vis dėlto įdomiausia, kaip ši situacija atrodytų pačiam K.Vonnegutui ir leidžiu sau spėti, jog šiuo atveju jis pasitelktų Kilgorą Troutą, nors gal greičiau Bokononą. „Galiu pasakyti bet ką, kad tik būtų linksma, dažnai netgi pačiose siaubingiausiose situacijose", - kartą pareiškė vienas unikaliausių pasaulio rašytojų. Tačiau šios situacijos jis turbūt nelaikytų "pačia siaubingiausia".
Anyway, pagarba šiam žmogui, ir ne vien už fantastiškus tekstus. Juk jis dar XX amžiaus viduryje aprašė, kaip "Skerdyklos Nr.5" herojus Bilis su kartu iš Žemės pagrobta porno žvaigžde gyveno Tralfamadoro planetos zoologijos sode, stikliniame kambaryje. Kai kas tai siūlo lyginti su akvariumais ir panašiais realybės šou. Arba vienas pagrindinių K.Vonneguto leitmotyvų - ketvirtasis matmuo, t.y. laikas ir kelionės juo. Ar tai neprimena time shifting technologijos, leidžiančios šiuolaikinės TV žiūrovui keliauti per televizijos kanalų siūlomą programą taip, kaip jis nori?

Read more...

Kuo daugiau vaizdų, tuo <...>-iau televizijos

Cha cha, vat imsiu ir parašysiu ką nors apie televizijos ateitį. Parašysiu nedaug, nes nedaug dar pats žinau.
Nors šiaip šiais laikais madinga žinoti, kad televizija numirs. Kaip teigia, pavyzdžiui, Ž.Pečiulis, atsiranda vis daugiau vaizdų (tiesą sakant, nuo tada, kai televiziją kažkas įdiegė į mobiliuosius telefonus, nuo tų vaizdų net darosi sunku pabėgti), tačiau lieka vis mažiau televizijos.
Šiuo atveju galvoje turima vadinamoji tradicinė (klasikinė) televizija, kurios šaknis šiuo metu kaip tik bandau atsekti. Trumpai tariant, vienas pagrindinių tokios televizijos bruožų yra tai, kad jos vienu metu susirenka žiūrėti milijonai. Televizijos spin-doctorai kuria progamas ir strateguoja prime-timus, o reklamos užsakovai trina rankas, mat, kad ir kiek žiūrovų pabėgtų į virtuvę pas sumuštinių darymo priemones, jų produktas įsikabaroja į milžiniškos auditorijos smegenis (į reklamos ir komunikacijos teoriją, komunikacinį triukšmą ir kitus informacijos priėmimą apibūdinančius dalykus šiuo atveju nesigilinkime).
Tačiau (bent jau visokiems novatoriams ir pionieriams) jau atėjo tie laikai, kai jie patys dėliojasi savo programų tinklelį, žiūri mėgstamas laidas kada nori, o reklamą gali tiesiog prasukti (ateity papasakosiu, kaip reklamos kūrėjai įsigudrina visa tai apeiti).
Taigi, mano kai kurie tyrinėtojai , perbalusi televizija jau greitai turės klauptis ant kelių ir maldauti auditorijos vis dar žiūrėti ją tokią, kokią ji yra, atsiprašau, buvo....
Vis dėlto norėčiau šią savo prastai struktūruotą rašliavą pabaigti optimistiškai. Kaip teigia vienas publicistas iš Amerikės, televizijai gali nutikti taip, kaip jau yra nutikę colai. Anot ano amerikono, gudrieji šio gėralo gamintojai kadaise suprato genialią tiesą:jei žmonės geria colą iš litrinių butelių, patiekus jiems dvilitrinius, jie išgers jos daugiau.
Pasitelkę tokį analogą galime paimti klūpančią televiziją už rankų ir pastatyti ją ant kojų: kuo daugiau vaizdų, tuo daugiau ir jiems skiriamo laiko - televizijai dėl to nei šilta, nei šalta.

Read more...