Į Palangą - dar patogiau!

Jau esu šia tema rašęs, bet "Airbaltic" vėl pasistengė mane nustebinti. Šiandien gavau jų naujienlaiškį, kuris iškilmingai skelbia, jog atidaromas bilietų pardavimo biuras Klaipėdoje! Įsivaizduojat, kokia šventė?

Ta proga vėl gavau nuostabiai patogų pasiūlymą skristi į Palangą per...Rygą...iš Klaipėdos, reikia suprasti.

O gal man vertėtų nuvažiuoti į bilietų pardavimo biurą Klaipėdoje, nusipirkti bilietą į Palangą, ir grįžti į Vilnių, kad mano skrydis prie jūros būtų bent kiek logiškas?:)

Read more...

Reklamos nežinau.lt nauda

Šią savaitę baigėsi "Kačių lopšių" reklaminio skydelio kabėjimas populiariausiame Lietuvos tinklaraštyje. Matote jį kairėje. Apžvelgsiu, kokios statistinės naudos tos dvi savaitės suteikė.

Pradėsiu nuo iliustratyvaus fakto. Google Analytics duomenimis, praėjusį sekmadienį, paskutinę dieną, kai mano skydelis Nežinau.lt buvo rodomas visą parą, sulaukiau 89 unikalių lankytojų (iš viso užfiksuota 101 viešnagė). Jie užmetė akį į kurį nors įrašą 166 kartus. Pirmadienį, kai "Kačių lopšių" reklama buvo publikuojama tik dalį dienos, o po to išimta, į mano blogą užsuko tik 40 unikalių lankytojų (su pakartotiniais vizitais - 48). Jie peržiūrėjo tekstus 65 kartus. Antradienį, kai tinklaraštis buvo "švarus" nuo reklamos, jį aplankė tik 25 unikalūs vartotojai (iš viso - 27) ir žvilgtelėjo į 34 mano rašliavas. Palyginimui, žmonės, atėję per nuorodą iš nežinau.lt:

• sekmadienį - 55 vizitai (greičiausiai per skydelį ateita 48 kartus, mat 7 turbūt užklydo skaitydami 485 blogoramą, kur turėjau garbės būti paminėtas)
• pirmadienį - 2 vizitai
• antradienį - 4 vizitai

Panašiai nutiko ir tomis dienomis, kai "Kačių lopšių" skydelis pirmą kartą nušvito dešiniajame Nežinau.lt šone. Startas buvo prieš dvi savaites, pirmadienį, gruodžio 22 dieną. Prieš tai ėjusį sekmadienį unikalių lankytojų buvo vos 40, o minėtą pirmadienį svečių skaičius šovė iki 104.

Bus dar vaizdžiau, jei pateiksiu, tarkime, prieš tai buvusių dviejų "švarių" nuo reklamos savaičių duomenis ir palyginsiu su reklaminguoju laikotarpiu.

Nuo gruodžio 8-os, pirmadienio, iki 21, sekmadienio, "Kačių lopšiuose":

• apsilankė 411 unikalių lankytojų
• buvo atlikti 533 vizitai
• puslapiai peržvelgti 675 kartus

"Kačių lopšių" statistiką, kai veikė tinklaraščio reklamos skydelis, pateiksiu nuo gruodžio 22-os, pirmadienio, iki sausio 4, sekmadienio, be sausio 5-os, kad išeitų tiek pat dienų, kaip ir ankstesniu skaičiavimu, nors valandos gal ir nesutaps. Bet kokiu atveju, per dvi savaites:

• apsilankė 858 unikalūs lankytojai
• 1066 vizitai
• puslapiai peržvelgti 1426 kartus

543 vizitai, taigi beveik 51 proc., prisišaukti per nežinau.lt. Atmetus 55 vizitus iš trijų blogoramų, kuriose buvo paminėti mano įrašai, esmė toli gražu nesikeičia. Reklama nežinau.lt sugeneravo apie pusę vizitų į "Kačių lopšius" ir padvigubino visus pagrindinius statistinius duomenimis: unikalių lankytojų, vizitų bei peržiūrėtų puslapių kiekius. Skaičiai įspūdingi nepaisant to, kad metas reklamavimuisi nebuvo idelialiausias - per šventes ir aš pats rečiau prisėsdavau ką nors parašyti, ir skaitytojai, manau, mažiau naršė po internetą.

Kas toliau? Tiesiog rašymas, mat nepaisant pagraudenimų apie blogosferos stagnaciją, žmonės, kurie rašė ir tai mėgsta, tęs savo veiklą. Džiaugiuosi, kad su Nežinau.lt pagalba apie "Kačių lopšius" sužinojo daugiau žmonių. Tikiu, jog kai kurie iš jų taps nuolatiniais skaitytojais. Sprendžiant iš RSS (per pastarąsias dvi savaites prenumeratorių skaičius nuo 70-ies su trupučiu išaugo iki 93), naujų bendraminčių jau pavyko rasti.

Dabar reikia stengtis vėl pasiekti gražiuosius skaičius be niekieno pagalbos. Aišku, tai tik gražus sakinys, nes būsiu beprotiškai dėkingas už visas nuorodas jūsų tinklaraščiuose, komentarus, paminėjimus blogoramose ir svarbiausia - bendravimą su visais.

O kol kas dėkoju Vienamtokiui už reklamos ploto suteikimą ir visas kitas idėjas, įpučiančias gyvybę lietuviškajai blogosferai.

Read more...

Tai įmanoma: J.Lennonas ragina padėti nupirkti po kompiuterį vargingai gyvenantiems vaikams

XIX amžiuje, kai ėmė taukšėti telegrafai, blinksėti fotografija, pasigirdo pirmosios radijo užuomazgos ir atsirado gausybė kitų stebuklingų komunikacijos prietaisų, pasipylė fantazijos, kad netrukus bus galima bendrauti ir su mirusiaisiais.

XX amžiuje išpopuliarėjo beprotiškiausi dalykai, tačiau prikelti mirusiųjų, regis, taip ir nepavyko. Tik atkurti jų vaizdą ir garsą, kad anie dar kartą pakartotų, kas mus labiausiai žavi.

Tačiau 2008-iesiems einant į pabaigą pavyko prisišaukti Anapilin išėjusį veikėją ir priversti jį pasakyti naują tekstą. Tai padarė visagalė reklama. Prieš 28 metus nužudyta "The Beatles" legenda Johnas Lennonas jau keletą dienų ragina žmones aukoti labdaringai organizacijai "One Laptop Per Child“. Jos darbuotojai siekia aprūpinti saulės energiją naudojančiais nešiojamais kompiuteriais neturtingiausių šalių vaikus.

"Imagine every child no matter where in the world they were could access a universe of knowledge", - perfrazuodamas savo hitą "Imagine" reklamoje sako J.Lennonas, kurį šiam kilniam darbui prikėlė skaitmeninės technologijos.

Pamatykite tai patys:

Read more...

Pigumas vs. bendravimas

Paklausyk Lietuvos radijo reklamų ir diagnozuosi: ligų metas. Neskaitant kelių įspėjimų vairuotojams nebūti girtomis kiaulėmis ar vienos kitos atsitiktinės reklamos, eteryje karaliauja vaistų ir vaistinių pavadinimai.

Porą kartų pataikęs nugirsti visą reklamų seriją suprasi, kuri socialinė grupė yra pagrindinis taikinys. Štai dvi močiutės pagautos nuoširdžiausiame pasaulio pokalbyje apie sveikatą. "Valocordin lašiukai!" - burtažodį ištaria ta, kuri jau jį gėrė, tai, kuri dabar skundžiasi prasta savijauta. "Valocordinas!" - pakartoja kita su tokiu išgelbėtosios džiaugsmu, tarsi per vieną akimirką jos sūnus būtų vedęs, duktė pagimdžiusi pirmąją anūkę, vyras prisikėlęs iš numirusiųjų, pensija išaugusi dukart, o šildymas virtęs nemokamu.

Toliau prasideda visa įdomybė. Dauguma vaistinių tinklų reklamose triūbija apie nuolaidas arba ypatingą vaistų pigumą. Tuo tarpu "Litfarma" žengia kitu keliu. Jos šūkis: "Išklausysime ir patarsime!".

Virtuoziška. Užuot kalbėjus apie kainas, kurių mažinimo mechanizmą per radiją ir taip sunku išaiškinti, akcentuojama tai, kas dažnai pamirštama, bet itin svarbu, ypač pagyvenusiems žmonėms: "išklausysime". Stebuklas, kaip tai gali padėti. Išsipasakosi apie savo negalavimus ir pusė iš jų čia pat praeis. Gali būti, jog iš tiesų sutaupysi: jei ne pinigų, tai sveikatos, nors tai, kaip žinia, tampriai susiję.

Aišku, tai tik reklama. Bet ką jūs rinktumėtės: keliais procentais mažesnę kainą ar keliomis šypsenomis malonesnį aptarnavimą?

Read more...

Norite apie geresnę Lietuvą sužinoti daugiau?

Prieš porą dienų tapau vienu iš tų laimingųjų, kuriems paskambino PATS Artūras Zuokas!

Turėjau susiprasti, kad nieko negali būti įspūdingiau ir tylėdamas išklausyti, kaip jis man žadėjo geresnę Lietuvą.

Keista, kad Zuokas, kurį laikau vienu komunikabiliausių ir dikcijos dalykus išmanančių Lietuvos politiku, įskaitė tą tekstą taip, kad akivaizdu, jos jis buvo skaitomas. Jokio gyvumo. Klausai ir lenda į galvą įkyrios mintys, kad Zuokui tai buvo prievolė, o tau?

Anksčiau ar vėliau mūsų šlovės minutės baigiasi. Baigėsi ir įrašas. Bet prieš atsisveikindamas Zuokas užsiminė: jeigu noriu apie liberalcentristų "Geresnę Lietuvą" sužinoti daugiau, galiu paspausti telefone mygtuką "1".

Paspaudžiau, ir ką jūs manot? Išgirdau: PYP PYP PYP...

"Nors neapgaudinėja rinkėjų", pagalvojau...

Read more...

Guminė Lietuvos portalų rinka

Normaliai dar nespėjo įsibėgėti 15min, o jau startavo dar vienas lietuviškas naujienų portalas ATN ("Addicted to News", sako).

Į dideles analizes veltis dar anksti, o ir šiaip yra didesnių ekspertų, tačiau manęs jau kuris laikas, dar nuo tada, kai sužinojau, jog šios naujos svetainės kuriasi, neapleidžia klausimas: kiek gi portalų reikia Lietuvai, kad niša būtų užpildyta? Juolab kad dar šiemet lyg ir turėtų startuoti dar vienas - ruošiamas Vilniaus ir Kauno "dienų" bei "Klaipėdos" leidėjų.

Iki šiol turėjome (abėcėlės tvarka): "Alfa", "Balsas", "Bernardinai", "Delfi", "Lrytas", LRT, VŽ, jei nieko nepraleidau. Nereikia priskaičiuoti nė specializuotų portalų ("Krepsinis.net", "Verslo savaitė", "Politika.lt", etc.), kitos rūšies žiniasklaidos priemonių "naminių" svetainių ("Lžinios", "Power hit radio", etc.) ar naujienų katalogų ("Info.lt", "vtv", etc.), ir taip jau turime septynetą. Pridėkime tris jau paminėtus naujus portalus. DEŠIMT! Prakeikit likimą, jei dar mėgstat pasiskaityti BBC ar ką nors panašaus. Pamirškit apie pažinčių svetaines, blogus ir t.t.

Žinoma, kad nepamiršit. Galbūt į jūsų kasdienį interneto racioną paklius kuris nors iš naujokų, gal net išstums kokį senbuvį. Juk jie turi ir gana žavių kol kas neįprastų Lietuvoje savybių: ATN viršuje galima pasirinkti iš kelių variantų, kokios spalvos turėtų vyrauti dizaine, o "15min" atsidarius tekstą, jis ne atsidaro naujam lange, o "pasikelia" į viršų, visa kita lieka kaip buvę. Amžinas "Front page", taip sakant.

Tačiau nerealu tikėtis, kad standartinis vartotojas per dieną aplankys daugiau 4-5 panašios tematikos portalų. Juk dauguma pripratę semtis informaciją apskritai iš vienintelio šaltinio (dabar jūs patys turėjote nusakyti jį mintyse).

Interneto reklamos rinka sparčiai plečiasi. Bet ar užteks duonos dešimčiai naujienų portalų?

Read more...

"Švyturio Ekstra" loterija: prizai išdalyti, bet alus neišparduotas

Vakar likimo deivių paaikinti su draugu išgėrėm po porą butelių "Švyturio Ekstros". Kur čia detektyvas? Gurkšnodami mes irgi jo neįžiūrėjom. Tik džiaugėmės po kiekvienu kamšteliu radę užrašą, kad dar žingsniu priartėjome prie kolekcinio "Švyturio" bokalo.

Aludariai surengė akciją, kurios pirmojo etapo tikslas - surinkti 16 tokių kamštelių ir iškeisti juos į bokalą. Ant bokalo dugno reikia rasti kodą, jį nusiųsti ir taip toliau, kol galų gale kažkas laimės didįjį prizą. Mėgavomės alum ir džiaugiamės, kad taip gerai sekasi. Po olimpiados, galvojom, eisim atsiiminėt krūvos bokalų.

Viskas tuo ir būtų pasibaigę, jei ne kažkurią akimirką iki galo perskaitytas užrašas ant etiketės. Pasirodo, akcija prasidėjo kovo 20-ą ir baigėsi birželio 30-ą. Liepos 15-ą buvo paskelbtas pagrindinio prizo - nuosavo baro - laimėtojas. Netrukus viskas sustojo į savo vietas. Prisiminiau, jog prieš porą savaičių kažkur skaičiau inerviu su laimėtoju, kur jis pasakojo, jog kraustytis į Vilnių tvarkyti baro reikalų. Į galvą grįžo viskas, ką žinojau apie akciją.

Susimąsčiau. Ne mūsų kaltė, kad mes taip išsidūrėm. Kai vyksta tiek įvairių loterijų, žaidimų, akciją, lošimų ir t.t., visų taisyklės galvoje susipainioja ir supanašėja, todėl pernelyg nenustembi, kad prizai tie patys ar beveik tie patys. Nei tau jų labai reikia, nei ką, pasidžiaugi tą akimirką, kad laimėjai, ir tiek.

Problema kita. Vakar buvo liepos 29-a diena. Nuo akcijos pabaigos jau prabėgo mėnuo. Mėnuo! Net nebūtų šovusi mintis, jog tai vis dar tas pats projektas. Juolab kad ir alų pirkom ne kokiam nors bebankrutuojančiam užkampio kioskelyje, o normaliame prekybos centre. Kokios gali būti priežastys, kad tokie stambūs ir žinomi aludariai taip apgaudinėtų vartotojus?

Akivaizdu, kad tiek butelių, kiek planuota, "Ekstros" gamintojams nepavyko parduoti. Galbūt tikėjosi didesnio rinkos augimo, o žmonės ėmė labiau taupyti pinigus, pirkti kitą alų, apskritai mažiau jo vartoti, ir t.t? O gal "apsižioplinimas" neištaisytas specialiai? Jeigu reikia rinktis tarp dviejų panašios kokybės produktų, dažnas pirkėjas pasirinks tą, kuris siūlo pridėtinę vertę (pvz. loteriją), o ne tą, kuris nesiūlo. Bet tikrai nesigilins analizuodamas, prieš kiek laiko akcija pasibaigė.

Read more...

Gudručiai ir alkoholio reklama per tiesiogines krepšinio rungtynes

TV3, nubausta už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus per tiesiogines krepšinio transliacijas, šią savaitę vėl nusprendė jas rodyti po 23 val., kai nebedraudžiama alkoholio reklama per televiziją ir radiją. Tiesa, "Žalgirio" ir "Real" dvikova rytoj bus rodoma tiesiogiai, mat Kauno klubas užtikrino, jog salėje nebus matyti nė mažiausio alkoholio įmonių logotipo. Tačiau šio vakaro rungtynes tarp "Lietuvos ryto" ir "Tau Ceramicos", atrodė, reikės laidoti: arba sekti rezultatą interneto portaluose, arba stebėti netiesiogiai (tiesa, nuo praėjusios savaitės žinome, jog dar yra variantas klausytis, ką pasakoja mobiliuoju telefonu kas nors iš salės).

Tačiau užėjęs į TV3 svetainę radau štai ką - galimybę stebėti rungtynes tiesiogiai internetu! Puiku, ar ne? Tik dar šis tas - transliacijoje yra alkoholio reklama, ir ne šiaip kokio alaus, o "Sobieski". (Atleiskit už kokybę, bet mano "Photoshopas" nepasidavė jokiems bandymams įšsaugoti judantį vaizdą kaip nuotrauką, todėl griebiau fotoaparatą)


TV3 garbei reikia pasakyti, kad iš tiesų įstatyme draudimai dėl alkoholio reklamos, kurie galioja televizijai ir radijui, internetui netaikomi. Bet man vis tiek šita situacija gana ironiška. Arba TV3 šiuo veiksmu siunčia maždaug tokią žinutę: mes NIEKADA netransliuosim krepšinio be alkoholio reklamos.

Read more...

Literatūriniai džiaugsmai - urmu

Šiandien prasidėjo VKM 2008 - šiemetinė Vilniaus knygų mėsmalė, o aš, kaip ir kasmet, dar neapsiprendžiau, ar verta ten eiti, ar ne.

Akivaizdu, kad iš oficialaus "Vilniaus knygų mugė" svarbiausias yra "mugė". Tą iliustruoja kategorijos, kuriomis reklamuojamas šis renginys. Pavyzdžiui, citata iš šių metų pranešimo:"200 mugės dalyvių iš 6 šalių įsikurs trijose parodų salėse. Lankytojų laukia 200 kultūrinių renginių, bus eksponuojama 13 meno parodų, svečiuosis 14 užsienio ir 80 lietuvių rašytojų." Dar pridėkime po renginio pompastiškai paskelbiamus skaičius: šiemet mugėje vėl apsilankė rekordinis skaičius žmonių- tiek ir tiek tūkstančių. Kaip prekybos centro reklama, dievaži.

Nors užmušk toje skaičių raizgalynėje nerandu asociacijų su knygos skaitymu - vienu intymiausių procesų, susijusių su žiniasklaida. Pavyzdžiui, ar jūs susinervintumėte, jei žiūrėtumėte televizorių ir šalia atsisėstų kitas žmogus? O jei skaitytumėte knygą ir ją staiga pradėtų iš rankų plėšti mylimas žmogus? Knygos dažnai nenorime net duoti pavartyti kitam, kol patys neperskaitome iki galo. Ar taip būna su ausinuku ir mp3 kolekcija? (nebent to kito veikėjo ausys nekelia pasitikėjimo). Tačiau aš dar neparašiau svarbiausio. Geriausias partneris knygai ir skaitytojui - tyla.

O knygų mugėje vieni lipa kitiems ant galvos, žiopso į tą pačią knygą ir tam, kad visi masiškai nutiltų, reiktų suorganizuoti grandiozinį flashmobą.

Žinoma, VKM turi ir daugybę pliusų. Juk tai didžiulis kultūrinių renginių mazgas, kurie, organizuojami po vieną, galimas daiktas, nesulauktų jokio dėmesio. Tai vieta prisistatyti ir atkreipti į save dėmesį mažiau žinomiems knygų rinkos žaidėjams. Galų gale, kaip kitaip normaliam žmogui iš arti pamatyti Johną Irvingą? (aišku, kyla klausimas, ar normalus žmogus norėtų jį pamatyti iš arti, bet tada turėtume labiau įsigilinti į sąvoką "normalus žmogus", o aš tam nenusiteikęs).

Kaip turbūt jau supratote, aš vis dar neapsisprendžiau. Ir greičiausiai toks esu ne vienas (kviečiu išreikšti savo nuomonę apklausoje puslapio viršuje). Matyt, daug ką lems (ne)laimingas atsitiktinumas.

Read more...

Spaudos reklamos skurdas

Taip, tai buvo tiesiog Didžiosios Britanijos laikraščio "The Mail on Sunday" reklama. Žiūrėdamas ir šypsodamasis galvojau, ar Lietuvoje įmanoma nors kas nors panašaus? Mūsuose bene populiariausias spaudos leidinių reklamavimosi būdas per TV - būti kokio nors renginio informaciniu remėju kartu su kuria nors televizija. Tada ta televizija reklamuodama renginį paminės ir jį remiantį laikraštį. Kita reklamavimosi rūšis - bendri TV ir spaudos projektai (pavyzdžiui, "Lietuvos ryto televizija", anksčiau - "Panelės TV", ir t.t.). Išliko tik vieniši "L.T." žmogeliai, šaukiantys "geras!" ir panašūs.

"Lietuvos ryto" grupė ateityje turbūt daugiau reklamuosis per "5 kanalą", "Lietuvos žinios" galėtų dažniau rodytis per BTV. Tačiau tokios reklamos kaip ši "Respublikos" - nugrimzdo į praeitį.



Ech, net jei įvyktų spaudos reklamų televizijoje renesansas, tokių kaip rodytoji "The Mail on Sunday", su masinėmis scenomis, šiokiu tokiu humoro jausmu ir t.t., Lietuvoje greičiausiai neišvystume. Ta pati giesmelė: maža auditorija, smulkūs pinigai...

Nuotaiką prie TV galbūt praskaidrins nebent dabar rengiamas profesionalią kariuomenę reklamuojantis ir patriotizmą stiprinantis klipukas. Optimistiškai nuteikia, kad bus net trys siužeto linijos: senovinė kalvė, XIV amžiaus karių mūšis ir dabartiniai kariai. O scenose filmavosi net 70 karių.

Read more...

Mano pykčio priežastis - užsakomoji reklama

Nesu naivus žmogus, bet dabar rašau truputį piktesnis nei visada. Ne todėl, kad tikėčiau žiniasklaidos ar verslo idealumu ir dorumu, bet būtent todėl, kad žinau, jog to nėra. Ir galvoju, jog retkarčiais verta supykti dėl tokių dalykų, nes jie tiesiog neturi teisės virsti savaime suprantamais.

Pradžiai - kontekstas.

Bendrovės "Cision" ir "Reklamos tyrimai" "Omnitel" užsakymu atliko mobiliojo ryšio bendrovių komunikacijos ir užsakomųjų straipsnių atpažįstamumo tyrimą ir nustatė, kad apie du trečdalius skaitytojų (66,3 proc.) sakosi pastebintys užsakytus straipsnius. Daugiau nei pusė (55,7 proc.) teigia, kad pastebi ir tuos straipsnius, kurie užsakyti paslėptai.

Du iš penkių (37 proc.) skaitytojų užsakomuosius rašinius vertina neigiamai. Likę (63 proc.) vertina neutraliai. Paslėptiems užsakomiesiems straipsniams žmonės dar truputį griežtesni: 43,3 proc. vertina juos neigiamai, 56,7 proc. – neutraliai.

„Omnitel“ komunikacijos vadovas Darius Maikštėnas aiškino, kad egzistuoja du mitai. Pirmas – nepirksi užsakomųjų straipsnių - apie tave žiniasklaida nerašys arba rašys tik neigiamai. Antras – skaitytojai užsakomųjų straipsnių neatpažįsta, skaito bei vertina juos kaip įprastus straipsnius.

Tačiau, pasak jo, tyrimas parodė, jog atvirai užsakytų straipsnių teigiamas poveikis mažesnis 4 kartus, paslėptai užakytų straipsnių teigiamas poveikis mažesnis 8 kartus.

Štai čia oficiali, nors mano kiek ir pagromuliuota, informacija baigiasi ir prasideda trumpas komentaras:

# visada tokiais atvejais, kyla rizika perdaug plačiai pritaikyti tyrimo rezultatus. Buvo atliktas "mobiliojo ryšio bendrovių komunikacijos ir užsakomųjų straipsnių atpažįstamumo" tyrimas. Taigi klausimai, ar žmonės pastebi, pavyzdžiui, paslėptą ar nepaslėptą K.Prunskienės reklamą, regis, nebuvo tyrėjams nebuvo įdomūs. Belieka tikėtis, kad pastebi ir gal net dar didesnis procentas. Na, aišku, viską parodys rinkimai.

# Sutikčiau lažintis, kad vienas šito "Omnintel" tyrimo tikslų - įgelti konkurentams. Dar būtų įdomu pamatyti skaičius, kurios mobiliojo ryšio tiekėjos užsakomiesiems rašiniams išleidžia daugiausiai pinigų. Kaip manote Jūs?

# Na, ir galų gale, štai kas. Jeigu mes gyventume iš tiesų normalioj valstybėj, toks tyrimas net negalėtų egzistuoti. Mat Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo 8 straipsnyje parašyta, kad PASLĖPTA REKLAMA YRA DRAUDŽIAMA.

Read more...

Savitarnos galimybės ateities spaudai

Vilniaus ir Kauno "Dienų" bei "Klaipėdos" priedas Turtas" šiandien baksi pirštu į tai, kaip "Savitarna veržiasi į paslaugų verslą": imame pinigus iš bankomatų, patys pilamės ir automatuose mokame už benziną, renkamės prekes prekybos centruose, ir taip toliau. Mes patys tampame savo paslaugų teikėjų darbuotojais ir netgi nereikalaujame užmokesčio. Gal ir ne visada drąsiai, bet galime ir dėti pinigus į bankomatus. Kur kas narsiau turbūt stosime prie savitarnos kasų "Iki" parduotuvėse, panašių į šią:

Žodis "savitarna" reguliariai pakursto ir seną fantaziją apie galimybes tobulėti spausdintinei žiniasklaidai. Nesu iš tų (jų turbūt išvis nėra daug), kurie tiki, kad internetas galutinai nušluostys nosį laikraščiams. Tačiau akivaizdu, kad dėl šių skirtingų komunikacijos kanalų sąveikos spauda keičiasi jau dabar, o ateityje turės keistis dar labiau.

Laikraščiai ir žurnalai šiais laikais yra praktiškai vienintelė žiniasklaidos priemonių rūšis, kurios produkcijos kiekis apskaičiuojamas ir pagaminamas iš anksto, bandant atspėti, kiek vartotojų ją nupirks.

Televizijos, radijo stoties ar interneto portalo pateikiamus informacijos "vienetus" sunku apčiuopti, todėl juos galima "pasverti" nebent vartotojų praleistu laiku informacijai gauti. Be to, nuo vartotojų skaičiaus tiesiogiai nepriklauso pateiktos informacijos kiekis. Kiek žmonių matė/girdėjo/skaitė konkretų pranešimą tampa svarbu tada, kai parduodama reklama.

Žinoma, verslas yra verslas, todėl gudrūs dėdės ir tetos visur planuoja, strateguoja ir stengiasi gauti daugiau naudos mažiau rizikuodami. Pavyzdžiui, reta kuri radijo ar televizijos programa turi savo korespondentą užsienyje, nes pigiau pirkti vaizdus iš naujienų agentūrų ar nukeliauti ten trumpam su konkrečiu tikslu. Interneto portalai, nors ir apžvelgdami daugybę temų, vis dėlto atmeta tokias, kuriomis jų potencialūs skaitytojai nesusidomėtų. Tačiau išankstinis bandymas suderinti redakcijos galimybes su auditorijos norais niekur nėra toks rizikingas kaip spaudoje.

Riziką bandoma mažinti prenumerata, maža kaina (arba jos nebuvimu), nuolat save reklamuojant, karštligiškai ieškant tokių temų, kurias pavadinus trim žodžiais žmogų tiesiog uždegtų lito ar dviejų vertas smalsumas, ir taip toliau, ir panašiai. Vis dėlto nė vienas spaudos leidinys negali būti tikras, jog dienos, savaitės ar mėnesio pabaigoje parduotuvėje nestyros krūva net nepaliestų egzempliorių, o tie egzemplioriai nepasens anksčiau laiko.


Savitarnos laikraščių spausdinimo mašinos būtų puiki išeitis (čia radau vieną iš galimų tokio aparato versijų), mat leidėjams nereikėtų iš anksto gadinti popieriaus. Reikiamą tiražą reguliuotų pati rinka - prie automato priėję skaitytojai patys atsispausdintų sau reikalingą kiekį: nebūtinai visą laikraštį, galbūt tik atskirą sudominusį priedą ar puslapį. Spausdinimo mašinos monitorius viliotų aktualiausiomis temomis, o pardavėjai išvengtų tokių skaitytojų, kurie šeštadieniais sustoja prekybos centro spaudos skyrelyje ir, suglamžę visus įmanomus laikraščius vietoje, nuprendžia vis dėl to jų nepirkti.

Galų gale, būtų išspręsta operatyvumo problema. Būtų galima nuolat atnaujinti laikraščio tekstus, todėl spauda nepraloštų internetui ar radijui. Kita vertus, žmogus rankose galėtų laikyti popierių - tai, kuo laikraštis pranašesnis už virtualią žiniasklaidą. Trumpai tariant, turėtume beveik optimalų spaudos ir interneto portalo derinį.

Tačiau kodėl iki šiol taip nėra, jei savitarna spausdintinei žiniasklaidai yra lyg stebuklingas kardas pasakos herojui?

Kaipgi čia apsieisi be piktosios raganos Reklamos? Jei skaitytojai galės pirkti tik tai, kas juos iš tiesų domina - tik konkretų laikraščio priedą ar netgi atskirą puslapį -, kaip jiems įsiūlyti ir visą likusį reklamos plotą? Vartotojai šiais laikais svarbūs ne todėl, kad apmoka dalį leidybos išlaidų pirkdami leidinį, o todėl, kad sudaro reklamos auditoriją.

O kur dar ydingasis Tiražas? Jau dabar dažnai sunku patikėti, jog leidinio skelbiamas tiražas yra tikras. Kas bus, kai nebebus galima priskaičiuoti ir tos krūvos egzempliorių, kurių nepavykdavo išparduoti, bet būdavo galima pasigirti, kad jie išleisti?

Dar labiau sumažėtų ir motyvacija prenumeratai. Kokia prasmė prenumeruotis dienraštį, jei po valandos jis jau bus kitoks? Ypač šiais laikais, kai platinimo tarnybos įsigudrina juos atnešti pavakarę?

Be to, brangiai kainuotų technologijos kaita. Spaustuvių ir platinimo infrastruktūros sistema, kaip ir kiekviename versle, sureguliuota taip, kad dirbtų kuo efektyviau, taigi ir pigiau. Savitarnos mašinų atspausdinti vienetiniai laikraščių egzemplioriai arba būtų labai brangūs, arba visiškai neprilygtų dabartiniams spaustuvių kūdikiams kokybe.

Žurnalams ir ne kasdien einantiems leidiniams spausdinimas savitarna būtų naudingas, nes liktų galimybė pataisyti kokį nors paliktą liapsusą ir jis ištisą savaitę ar mėnesį nebebadytų akių. Būtų galima perrašyti ar papildyti tai, kas atsirado dėl per ankstyvo deadline'o. Kita vertus, tokia filosofija yra kėsinimasis į nedienraštinių leidinių prigimtį, ką jau kalbėti apie jų spaudos kokybę.

Read more...

Teleloto, Perkūnkiemis ir pora pamąstymų

Šiandien pabūsiu šiek tiek panašus į žudykReklamą, o dėl to galima kaltinti ne ką kitą kaip tik "Teleloto" reklamą. "Didesnės sensacijos gruodį nebus", skelbia ji žaidėjams per radiją, "Jūsų laukia penki dviejų kambarių butai Vilniuje, Perkūnkiemyje", tarp kurio vienas didžiausių privalumų - viešasis transportas "į visas puses" (čia turiu pridėti, kad atkartoju reklamą ne pažodžiui, bet tikrai nieko neiškraipau).

Pirma, mane pralinksmino tas pareiškimas apie patogias keliones į visas Vilniaus puses. Iš esmės jis nėra neteisingas, tačiau norėčiau parodyti Perkūnkiemio vietą Vilniaus žemėlapyje, skelbiamą oficialioje gyvenamojo kvartalo svetainėje.


Kaip matome, rudai pažymėtas Pernkūnkiemis yra Šiaurės vakariniame Vilniaus pakraštyje, todėl "visos pusės" iš esmės yra vienoje pusėje - į miestą. Į kitą pusę važiuoja, anot "Susisiekimo paslaugų" maršrutinio transporto schemos, vienintelis 52-as autobusas, ir tai vos porą stotelių.


Antra, įdomu pažvelgti į šią reklamą per demografinės ir socialinės šalies raidos prizmę. Viskas čia bus daugmaž akivaizdu, bet manau, kad tai vis tiek verta fiksuoti.

Butus galima laimėti būtent Vilniuje ir tai gana suprantama. Didžiausias, turtingiausias, greičiausiai besiplečiantis miestas sostinė patrauklumu sociologinėse apklausose nusileistų nebent kai kurioms vietelėms pajūryje ar pavieniams rojams, kurių laimėti greičiausiai niekada nebus galima. Vis dėl to, apklausos lieka apklausomis. Įdomu, ar tikrai tautietis iš, tarkime, mylimos Plungės, Panevėžio ar Alytaus, nebetvers savo kelnėse laimėjęs butą Vilniuje? Žinoma, tai nekilnojamasis turtas, kurį galima nuomoti/parduoti/saugoti vaikams, kurie galbūt atvažiuos čia studijuoti ar dirbti. Prisiminkime ir tą patarlę, kuri ragina nežiūrėti dovanotam arkliui į dantis. Tačiau akivaizdu, kad ši reklama atspindi ir taip pat toliau stiprina šalyje vis labiau vyraujančią"vilniacentrizmo" idėją, kuri toli gražu neskatina regionų plėtros ir nežinia, ar yra šimtu procentu sveika ir pačiam Vilniui.

Read more...

Reklama vs. televizija

Televizija (čia, kaip ir visur šitame tekste kalbu apie pačią televiziją kaip reiškinį, o ne tuos, kurie iš jos valgo duoną) yra nedėkingas sutvėrimas. Neabsoliutinu šito teiginio, bet reklamos užsakovai turi moralinę (nesakau, kad jie turi moralę) teisę kiekvienas sudaužyti bent po tris televizorių ekranus. Jei ne naujų sklaidos formų panorėjusi reklama, televizijai po Antrojo pasaulinio karo turbūt nebūtų pavykę taip išpopuliarėti. Jei ne reklamos mokami milijardai, televizininkai negalėtų žarstyti saujas pinigų naujoms studijoms, filmams ir ekrano žvaigždėms. Jei ne už žiūrovus sumokanti reklama, visoms televizijoms būtų reikėję plėšti iš jų mokesčius pačioms. O tai gana skausminga jeigu nebūni kabelinė ar palydovinė televizija arba visuomeninis transliuotojas (Lietuvoje, beje, skausminga ir visuomeniniam, tačiau tai geresnė tema puslapiui lrt.lt).
Kaip ten bebūtų, išaugusi ir subrendusi televizija ėmė kratytis reklamos. Tiesa, dažniausiai svetimomis - technologijų - rankomis, be to, ne visada noriai. DVR (skaitmeninės TV programų įrašymo sistemos), youtube tipo interneto svetainės ir įvairūs videoblogai atėmė iš televizijos laidų tinklelio kūrimo monopolį, kai pasitelkus tokį galingą įrankį kaip įdomios laidos rodymo laikas, buvo galima sukurti masinės auditorijos paketus ir mesti juos tiesiai išsižiojusiems reklamos užsakovams. Dabar žiūrovai gali patys rinktis, kada ką žiūrėti, persukinėti reklamas ir t.t. Dauguma vaizdų internete apskritai pateikiami be reklamos. Kai kurie DVR netgi teikė reklamų persukimų funkciją, tačiau jai buvo pasipriešinta teisiniais būdais.
Vis dėlto, reklamos užsakovai - gudrūs ir landūs kaip kokie lapinai, todėl vis tiek sugalvoja, kaip
įsiūlyti reklamą. Patys paprasčiausi pavyzdžiai - keičiama tradicinės reklamos strategija: trumpėja reklamų intarpai (kad žiūrovams neapsimokėtų jų persukti), keičiasi jos formos: gamintojai tampa laidų rėmėjais, tiekia joms savo gaminius.
Tačiau prieš kardą kovojama ir su kitu kardu. Reklamos kapšelių gavėjai siūlo techninius sprendimus. Tokius, kaip, pavyzdžiui, technologija, kai persukant DVR įrašytoje laidoje esančias reklamas ar neįdomias programos vietas, ekrane pasirodo produkto logotipas arba itin trumpas reklaminis filmukas. Taip pat žiūrovui gali būti pateikta nuoroda, vedanti į sudominusio produkto išsamų pristatymą. Be to, turbūt ne už kalnų ta diena, kai reklama bus nuolat transliuojama TV ekrane, kaip šiuo metu yra interneto svetainėse.
Žinoma, visada yra ir metodas "nulupk litą" nuo vartotojo, t.y. kuriamos papildomo apmokestinimo strategijos, kai vartotojas nežiūri reklamos, tačiau išauga jo abonentinis mokestis.

Read more...