Sveikų, išradingų ir racionalių 2009-ųjų!

>> 2008 m. gruodžio 31 d., trečiadienis

Sveikinimai gali tapti gana bjauriu dalyku, kaip ir visa kita, ko kartais gauname per daug. Bet visiškai nutylėti, jog baigiasi metai, nepavyks. Senoji ir naujoji valdžios bei visokios objektyvios priežastys padarė beveik viską, kad kitąmet gyventume:

sveikiau
- brangs alkoholis, cigaretės, su klaustuku lieka klausimas, kiek kainuos išlaikyt automobilį, etc.;

išradingiau - kaip ten bebūtų, daug kas brangs, o atlyginimai nebesiruošia didėti, daug kur teks ieškoti alternatyvų ar naujų kelių;

arba racionaliau - teks mažiau norėti.

To ir linkiu kitąmet: sveikatos, išradingumo ir racionalumo. Rašykite savo blogus, skaitykite kitų ir taip pat puikiai bendraukime. Su Naujausiais!

Vaizdas, paimtas iš čia, buvo subalansuotas kitam šių metų įvykiui - Pekino olimpiadai, bet tinka ir Naujiesiems.

Read more...

Kuo rašote savo blogų įrašus?

>> 2008 m. gruodžio 30 d., antradienis

Rašyti ranka ar kompiuteriu? Ši dilema kyla vis rečiau. Dalis (maža dalis) rašančiųjų pasiryžo tiesiog neįsileisti kompiuterio į savo gyvenimą. Likusieji praktiškai atsisakė rašymo ranka. Kartu baigia išnykti ir perrašinėjimo į švarraštį tradicija. Netgi tokia jos atmaina, kai tekstas parašomas ranka, o po to perrašomas kompiuteriu, daugumos būtų pavadinta atgyvena. „Lėtąjį” rašymą su perrašymu išstūmė „greitasis”, kaip cigaretė kadaise nurungė pypkę. Tiesiog pirmajam „nebėra laiko”.

Tokie veikėjai kaip tinklaraščių autoriai galėtų užsiimti lėtuoju rašymu net ir naudodami vien kompiuterį. Iš pradžių sukurpti tekstą kokiame nors tekstų redaktoriuje, o po to jį įdėti į savo blogą. Įdomu, ar daug taip darančių?

Aš pats beveik 100 proc. atvejų rašau tiesiai blogger.com platformoje, nors tai ne itin patogu. Yra įvairių niuansų, pavyzdžiui, kartais noriu ištrinti raidę, o dingsta visas žodis. Kitą sykį sistemai nepavyksta išsaugoti įrašo, būna, kad pats užsimiršęs ką nors paspaudžiu - ir visi suraizgyti sakiniai dingsta velniop amžiams. Nežinau, kas dėl to kalčiausias, gal mano smegenys, bet rašydamas čia dažnai priveliu žioplų klaidų ar parašau pernelyg painių sakinių. Ką jau kalbėti apie blogger reikalus su lietuvių kalbos tikrinimu. Tačiau vis tiek naudojuosi šiuo blogo redaktoriumi ir pasąmonėje turiu tam nepatikrintą argumentą - turbūt man atrodo, jog taip greičiau.

Kiek žinau, yra specialiai tinklaraščių rašymui skirtų teksto redaktorių, yra standartiniai Word, Notepad, Wordpad, OpenOffice Writer ir t.t. Daugybė galimybių rašyti kur kas kokybiškesnius įrašus ir gana patogiai perkelti juos į savo blogą. O gal nė velnio nepatogiai? Galbūt visai ne kokybiškesnius ?Kaip jūs darote?

Read more...

Tai įmanoma: J.Lennonas ragina padėti nupirkti po kompiuterį vargingai gyvenantiems vaikams

>> 2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

XIX amžiuje, kai ėmė taukšėti telegrafai, blinksėti fotografija, pasigirdo pirmosios radijo užuomazgos ir atsirado gausybė kitų stebuklingų komunikacijos prietaisų, pasipylė fantazijos, kad netrukus bus galima bendrauti ir su mirusiaisiais.

XX amžiuje išpopuliarėjo beprotiškiausi dalykai, tačiau prikelti mirusiųjų, regis, taip ir nepavyko. Tik atkurti jų vaizdą ir garsą, kad anie dar kartą pakartotų, kas mus labiausiai žavi.

Tačiau 2008-iesiems einant į pabaigą pavyko prisišaukti Anapilin išėjusį veikėją ir priversti jį pasakyti naują tekstą. Tai padarė visagalė reklama. Prieš 28 metus nužudyta "The Beatles" legenda Johnas Lennonas jau keletą dienų ragina žmones aukoti labdaringai organizacijai "One Laptop Per Child“. Jos darbuotojai siekia aprūpinti saulės energiją naudojančiais nešiojamais kompiuteriais neturtingiausių šalių vaikus.

"
Imagine every child no matter where in the world they were could access a universe of knowledge", - perfrazuodamas savo hitą "Imagine" reklamoje sako J.Lennonas, kurį šiam kilniam darbui prikėlė skaitmeninės technologijos.

Pamatykite tai patys:

Read more...

Linksmų Šv. Kalėdų!

>> 2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis

Supratau, kad be to ne tik būtų negražu, bet ir nenoriu apsieiti. Todėl sveikinu visus, mielieji, su jau priartėjusiomis žiemos šventėmis. Linkiu tikrų, pačių tikriausių Kalėdų.

Taip pat patariu iki negalėjimo persivalgyti (nežinia, kada vėl galėsite sau tai leisti), pasimėgauti žmonių artumu (juk tai nemokama šiluma) ir prisikaupti pilnas kišenes ramybės (šitas turtas praverčia, visi žinom).

Viso kito prilinkės arba jau prilinkėjo šeimos nariai, draugai, giminės, bendradarbiai ir kaimynai su dideliais buteliais vyno. Dar kartą sveikinu:)


paveikslėlis iš crazy-frankenstein.com

Read more...

Darbo pasiūlymas: ieškomi slaptieji pirkėjai

>> 2008 m. gruodžio 23 d., antradienis

Praktiškai bet koks darbas šiais laikais tampa didele vertybe. Tačiau net ir šiuo laikotarpiu pasitaiko tokių pasiūlymų, kurie suintriguoja iki paširdžių.

Skelbimas kviečia atsiliepti visus, norinčius dirti Slaptaisiais pirkėjais - paslaugų tikrintojais. Bendrovė INTERNATIONAL SERVICE CHECK® ieško, jos teigimu, kritiškų, dėmesingų ir santūrių asmenų bet kokio amžiaus, gyvenančių Lietuvoje, tirti suteikiamų paslaugų kokybės įvairiose prekybinėse įstaigose: restoranuose, drabužių arba batų parduotuvėse, juvelyrinėse parduotuvėse ir t.t.

Darbo esmė tokia: kartas nuo karto jūs gausite tikslius nurodymus kur ir kada jūs turite nueiti ir ką jūs turite atlikti ir pan. Anot įmonės, dažniausiai mes tikriname švarą, darbuotojų draugiškumą ir jų norą padėti jums jūsų vizito metu.

Po "vizito", jūs turėsite užpildyti pateiktą klausimyną. Atlygis bus suderintas prieš užduotį ir priklausys nuo konkretaus vykdomo projekto.

Iš pažiūros - ne tik nesudėtinga, bet ir kvapą gniaužia. Galite pasijusti tikru slaptųjų tarnybų agentu. Negi jūsų nevilioja papildomas uždarbis ir nuotykiai? Galbūt net kokie nemokami pietūs tikrinant restoraną...

Žinoma, gali būti ir taip, kad jūsų paprašys patikrinti, ar švaru tame kabinetėlyje, kuriame apsaugininkai "apklausia" įtariamus vagiliavimu iš parduotuvės. Arba paragauti, kaip japonų restorano virėjui sekėsi paruošti mirtingai nuodingą žuvį. Bet juk agentai filmuose panašiai ir dirba, ar ne?

Read more...

Kodėl lietuviai taupo pasisvekinimus

>> 2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Kodėl daugelyje Vakarų šalių susitikę siauresnėje erdvėje sveikinasi ir nepažįstami žmonės, o mūsuose net kaimynai neretai apsieina neburbtelėję vienas kitam "labas"? Pažvelgę tam tikru kampu išvystume paprastą, bet daug aprėpiantį atsakymą.

Vyrauja teorija, kad šiuolaikinio sveikinimosi užuomazgos atsirado pirmykštėse bendruomenėse, kai žmonės ištiesdavo vienas kitam rankas atvirais delnais rodydami, jog neturi ginklo. Trumpai tariant, sveikinimosi gestas reiškė, jog susitikusios personos nėra nusiteikusios priešiškai.
Ilganiui pasiveikinimo judesys mutavo į pamojavimą delnais, keletą lakoniškų bučinukų, galvos linktelėjimą, kokią nors sutartinę frazę ar net pasitrynimą nosimis. Svarbiausia išliko pirmapradė reikšmė: besisveikinantieji yra žmonės, kurie susidūrę vienas su kitu jaučiasi saugūs, arba pasisveikinimu sukuriama saugumo atmosfera.

Lietuvoje, kaip žinia, bendruomeniškumo jausmas dar tik formuojasi. Kai kam primygtinai svarbu gatvėje ką nors aplenkti, parduotuvėje užlysti į eilę, iki kraujo grumtis dėl sėdynės viešajame transporte, apmauti nepažįstamą, ir taip toliau. Sugalvojęs pasisveikinti su į tavo daugiabutį atvykusiais kažkieno svečiais rizikuoji būti palaikytas net psichiškai nesveiku.

Dėl daugybės aplinkybių mūsų visuomenėje susiklosčiusi tokia situacija, kai dauguma vieni kitus laiko priešais. Tarp nepažįstamųjų saugus gali jaustis tik su savimi, tik šiuo asmeniu verta pasitikėti. Todėl ir nesinori rodyti, ar delne nešiesi ginklą.

p.s. esu priverstas padaryti tokią remarką: man gera gyventi Lietuvoje ir tikrai nemanau, kad visi lietuviai yra užgniaužtų ambicijų aukos ir nieko negirdėję apie mandagumą. Tiesiog bandau užčiuopti tendenciją.

Read more...

Lietuva - frankofoniška šalis?

>> 2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Dėl savo šalies mažumo, nepakankamo turtingumo, priklausymo "ne tai" rinkai ir kitų priežasčių, lietuviai interneto platybėse ir paslaugose dažnai pasigenda dėmesio savo tautai ir kalbai.

Vienas didžiausių įžeidimų turbūt yra tas, kad dažnai žiniatinklyje užtinkame, jog estai gali registruotis kaip estai, o mes, po velnių, ...Bet ne apie tai aš.

Dėl pirmoje pastraipoje minėtų priežasčių, dažnai esame surišami su kuo nors, labiau atitinkančiu kriterijus. Reguliariai tenka paturėti reikalų su anglų ar rusų kalbomis, valstybių ir miestų pavadinimais. O, pavyzdžiui, mokamas programėles iPhonams (skaityti čia, komentaruose) tenka pirkti kaip lenkams. Šie variantai iš dalies "pateisinami" - šios valstybės didelės, arti geografiškai arba bent iš tos pačios civilizacijos. Tačiau kad būtume identifikuojami su prancūzais - beveik anekdotas.

Jei pradėtume narplioti, kodėl esame toli nuo frankofoniškos kultūros, rastume gausybę priežasčių, nors turbūt užtektų vien istorinių. Bet šiek tiek pasiknaisioję aptiktume ir iniciatyvų priartinti mus prie varlių valgymo, Eifelio bokšto, Kanų kino festivalio ir tos nuostabiai dviprasmiškos kalbos.

Šai kad ir Mozillos bandymas. Įveskite adresų laukelyje "www.mozilla.lt" ir pamatysite.

p.s. įdomu, nes šiaip jau Mozilla su lietuviais puikiai draugauja.

Read more...

Kokia turi būti eglutė?

>> 2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis

Jau eglučių metas. Ši geniali mintis atėjo į galvą, kai prieš porą dienų pamačiau, kad jas pardavinėja prie mano parduotuvės. Tačiau šiandien, beskaitinėdamas, ką apie Kalėdų medelius rašo tinklaraštininkai (pavyzdžiui, Burgis), prisiminiau juokingiausią įmanomą eglutės variantą, kuris man pirmą kartą išgirdus sukėlė juoko priepuolį, o dar ir dabar iššaukia šypseną.

Nieko nėra juokingiau už dirbtinę eglutę, apipurkštą natūralų eglės kvapą skleidžiančiu aromatu. Tai dar įspūdingiau už knygų pirkimą pagal tai, kaip jų viršeliai dera prie kambario interjero.




Vaizdelį paėmiau iš ehow.com.

Read more...

Ketvirtadienio video

Read more...

Apgink G.Bushą nuo batų! (žaidimas, video)

>> 2008 m. gruodžio 16 d., antradienis

Be visų kitų privalumų ir galimybių, internetas - tai ir didžiausia bei laisviausia pasaulyje humoristų erdvė. Juokai čia sklinda ne tik greičiausiai, bet ir rafinuočiausiai. Žinoma, internete taip pat ir daugiausia šlamšto. Tačiau kad ir koks būtų jo kiekis, jis niekada nenusvers smagaus ir protingo, dažniausiai ironiško humoro, kuris gimsta tą pačią akimirką, kai tik atsiranda, iš ko pasišaipyti.

Turbūt visi girdėjote apie arabų žurnalistą, per spaudos konferenciją sviedusį savo batus į George'ą Bushą. Galite ir pasižiūrėti:



Šis incidentas įvyko sekmadienį ir jau pirmadienį buvo sukurtas flash žaidimas „Bush's Boot Camp", kurio žaidėjas atsiduria kadenciją baigiančio JAV prezidento apsaugininko kailyje. Jis turi pistoletu numušti į G.Bushą skriejančius batus, kol šis įvairiai krypčioja tribūnoje - neva kartodamas judesius, kuriais sekmadienį Irake išsisuko nuo žurnalisto mestų batų. Prašom, pažaiskit:



Nenustebčiau, jeigu jau kuriamas ar sukurtas žaidimas, kuriame galima ne ginti G.Bushą, o svaidyti į jį batus.

Read more...

Mano blogo sveikata ir gyvenimo būdas

>> 2008 m. gruodžio 14 d., sekmadienis

Baigėsi mano apklausa dėl techninių problemų "Kačių lopšiuose". Džiugas, eilinį kartą sužavėjęs savo draugiškumu ir pratestavęs tinklaraštį keliomis skirtingomis naršyklėmis, konstatavo, kad viskas gerai. Panašiai pasisakė ir kiti komentavusieji. Tačiau iš apklausos rezultatų matyti, jog kai kurie IE vartotojai atsidarę "Kačių lopšius" susiduria su nepatogumais - išsimėto atskiri blogo elementai. Netrukus, kai tikiuosi turėti šiek tiek daugiau laiko, ketinu užsiimti kosmetiniu remontu ir pabandyti pašalinti kliūtis.

Kol kas ačiū visiems dalyvavusiems. Taip pat labai kviečiu visus pasidalinti patarimais kaip gydyti slogą. Tikiuosi su jūsų pagalba sukaupti gana rimtą bazę.

Read more...

Rerešypsenėlės

>> 2008 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis

Vienas didžiausią malonumą man gyvenime teikiančių dalykų yra argumentuotos ir išsamios diskusijos su protingais (į šią sąvoką įeina ir humoro jausmas) žmonėmis. Todėl nudžiugau perskaitęs LTSR.LT įrašą, komentuojantį mano įrašą, kurio idėja man kilo skaitant komentarus po jo įrašu. Todėl noriu pratęsti šią įrašų grandinę. Pabandysiu atsakyti į LTSR.LT punktelius:

1. Tu sakai, kad nėra jokio esminio skirtumo tarp kalbėjimo ir rašymo. Aš bent akcentuočiau skirtumą tarp monologo ir dialogo. Imkim kad ir du pavyzdžius, kurie abu, techniškai žiūrint, yra rašymas internete. Pašnekovai, susirašinėdami, tarkime, Skype'u, kitaip jaučia vienas kitą nei blogo autorius ir jo skaitytojas. Priežasčių yra keletas, bet svarbi vien jau ta, kad pirmuoju atveju veiksmas vyksta realiu laiku, o antruoju atsiranda tam tikra laikinė distancija. Todėl tenka skirtingai dėlioti žodžius, kad sukeltum juoką.

2. Iš esmės nei tu, nei aš nesam prieš šypsenėles, tačiau sutariam, kad jos turi būti vartojamos laiku ir vietoje. Kaip žinia, mano ankstesnis tekstas tikrai nebuvo šypsenėlių garbinimas, kaip ir tavo įrašas nėra jų neigimas. Cituoju: "Kai zmogus kalba, jis taip pat deda tas sypseneles kaip ir rasydamas: ten nusisypso, ten aki pamerkia, ten kakta suraukia. Ta pati jis daro ir rasydamas." Aš rašiau tą patį, tik pradėjau nuo kito galo: kai žmogus rašo, jis savo neverbalinę kalbą bando kompensuoti šypsenėlėmis. Ne ką mažiau naudingos, gal net efektyvesnės, yra ir tavo išvardintos intonacijos perteikimo priemonės - galų gale, juk žmonijos raštas tūkstantmečiais išsivertė be šypsenėlių.

Tačiau toliau tu sakai, kad dalis humoro kyla iš neatitikimo tarp kūno ir liežuvio kalbos. Sutinku. Apskritai juokai ir konstruojami iš neatitikimų. Bet tai iš dalies prieštarauja tavo pirmam teiginiui, kad žodžiai yra esminė informacija, o visą kitą nuėmus prasmė neprarandama. Jei liktų vien žodžiai, nebepavyktų sukurpti neatitikimų, ar ne?

3. Dėl konteksto - žinoma, nemažą dalį mes jo turime bendrą. Vien lietuvių kalba jau yra daug apimantis kontekstas. Tačiau aš anam savo įraše taip ir reziumavau: arba jis yra, arbe ne.

4. "Jei gali nejuokauti - nejuokauk", visų pirma, yra skambi frazė. Tam tikra prasme, juokinga, bent ironiška. Tačiau manau, kad prasmės grūdas joje yra.

Jaučiuosi kažką pamiršęs, tačiau tikiuosi, jei diskusija toliau vystysis prisiminsiu arba tu man priminsi.


p.s. tas mūsų "atvejis" man tiesiog sukėlė minčių ir priminė keletą kitų atvejų, nebūtinai susijusių su manimi, tiesiog skaitytų. Nesakau, kad tai chrestomatinis šypsenėlių reikalingumo pavyzdys. Bet vis dėlto manau, kad mūsų aptariama "problema" egzistuoja.

Read more...

Pigumas vs. bendravimas

>> 2008 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Paklausyk Lietuvos radijo reklamų ir diagnozuosi: ligų metas. Neskaitant kelių įspėjimų vairuotojams nebūti girtomis kiaulėmis ar vienos kitos atsitiktinės reklamos, eteryje karaliauja vaistų ir vaistinių pavadinimai.

Porą kartų pataikęs nugirsti visą reklamų seriją suprasi, kuri socialinė grupė yra pagrindinis taikinys. Štai dvi močiutės pagautos nuoširdžiausiame pasaulio pokalbyje apie sveikatą. "Valocordin lašiukai!" - burtažodį ištaria ta, kuri jau jį gėrė, tai, kuri dabar skundžiasi prasta savijauta. "Valocordinas!" - pakartoja kita su tokiu išgelbėtosios džiaugsmu, tarsi per vieną akimirką jos sūnus būtų vedęs, duktė pagimdžiusi pirmąją anūkę, vyras prisikėlęs iš numirusiųjų, pensija išaugusi dukart, o šildymas virtęs nemokamu.

Toliau prasideda visa įdomybė. Dauguma vaistinių tinklų reklamose triūbija apie nuolaidas arba ypatingą vaistų pigumą. Tuo tarpu "Litfarma" žengia kitu keliu. Jos šūkis: "Išklausysime ir patarsime!".

Virtuoziška. Užuot kalbėjus apie kainas, kurių mažinimo mechanizmą per radiją ir taip sunku išaiškinti, akcentuojama tai, kas dažnai pamirštama, bet itin svarbu, ypač pagyvenusiems žmonėms: "išklausysime". Stebuklas, kaip tai gali padėti. Išsipasakosi apie savo negalavimus ir pusė iš jų čia pat praeis. Gali būti, jog iš tiesų sutaupysi: jei ne pinigų, tai sveikatos, nors tai, kaip žinia, tampriai susiję.

Aišku, tai tik reklama. Bet ką jūs rinktumėtės: keliais procentais mažesnę kainą ar keliomis šypsenomis malonesnį aptarnavimą?

Read more...

Išgelbėkit nuo slogos!

>> 2008 m. gruodžio 8 d., pirmadienis

Galvojau, kaip čia pasisveikinus, kol galiausiai nusprendžiau banaliai nejuokauti su žodžiu "sveiki", kai pats sloguoju. Tačiau parašiau sakinį ir supratau: aš juk pasisveikinau...

Bet kokiu atveju, kreipiuosi į jus pagalbos. Patarkit, kaip išsigydyt slogą? Norėtųsi greitai, nepernelyg skausmingai ir, žengiant koja kojon su mūsų laikmečiu, nebrangiai.

Receptų yra šimtai, o tarp jų - ir filosofinis ("gydoma sloga praeina per 7 dienas, negydoma - per savaitę"). O kokių griebiatės jūs? Ir kodėl?

Read more...

Juokai rimtu veidu

>> 2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Nuo barono Miunhauzeno laikų sakoma, kad didžiausios kvailystės gyvenime padaromos rimtu veidu. Kažką panašaus galėtume pasakyti ir apie juokus, ar ne? Tačiau pastaruoju metu mūsų blogesferoje reguliariai užtinku teiginį, jog šiais laikais pokštų, pasakytų ar parašytų be šypsenėlės, nelabai kas besupranta (paskutinį kartą šią mintį išdėstė LTSR.LT). Kodėl taip galėtų būti? Šįkart panagrinėsiu tik juokavimą raštu.

Apie juokus tinklaraščiuose galima pažerti gana įtikinamos teorijos. Psichologai yra paskaičiavę, kad verbaline kalba, t.y. žodžiais, pašnekovui pateikiame tik apie 20-40 proc. informacijos. Didesnę dalį pranešame neverbališkai: gestais, grimasomis, kalbos tonu, ir t.t. Rašydami tinklaraščius tik žodžius ir teturime. Nežodinę kalbą gali atstoti tik šauktukai, klaustukai ir, bene efektyviausiai, šypsenėlės.



Nelabai tikiu rašymo patarimais, bet beveik visuose jų rinkiniuose rastume ką nors panašaus į šį: jei gali savo tekste nejuokauti, nejuokauk. Jeigu plačiau, tai, kas rašančiajam atrodo juokinga, nebūtinai prajuokins ir skaitantįjį. Ne tik dėl gebėjimo dėlioti žodžius, bet ir dėl skirtingų autoriaus ir skaitytojo nuotaikų ar patirčių. Visada juokingai juokauti raštu geba tik tikri meistrai, pavyzdžiui, šis ponas.

Žinoma, yra tokių tinklaraštininkų, kurių humoro jausmas mums savas, todėl net ir subtiliausias jų humoras pralinksmina be šypsenėlių. Kaip ir žmonių, kuriuos gerai pažįstame. Tiesiog nujaučiame, kada jie juokauja. Būna ir tekstų, kurie parašyti taip, kad savaime kelia juoką.

Tačiau kai prieš akis - tik vienas, atrodo, rimtai, parašytas sakinys, mums reikia konteksto. Arba jie egzistuoja, ar ne.

Read more...

Kiek pinigų vertas tavo tinklaraštis?

>> 2008 m. gruodžio 3 d., trečiadienis

Scanios užrodytas užklydau į svetainę, kuri suskaičiuoja visai padorias sumas, kiek verti mūsų tinklaraščiai. Pakelia nuotaiką, rimtai.

Štai mano Kačių lopšiai pirkėjui esą atsieitų 1129,08 dolerių. O jei dar paversčiau į litus... Manau, kad visai neblogai, ką? Tuojau įsidėsiu skaitliuką, kuris kasdien rodys šio tinklaraščio vertę.

Bet šiaip jau man reikėtų susikuklinti, nes, pavyzdžiui, jau minėto Scanios blogo vertė yra 12984.42 dolerių. Beveik 13 tūkstančių baksų! Ar tik neverta keisti profesijos?

Patikrinkime populiariausių (pagal Blogologą) lietuviškų tinklaraščių kainas:

3)Justino Beinoriaus blogas. Nei daug, nei mažai: $46,856.82
2)O štai "Žudyk reklamą" vertas vos $24,275.22, ir tai tik tada, jei į adresų laukelį įvedama nuorodą su www. Vien tik zudykreklama.lt vertas 0 dolerių, taigi ir visų kitų valiutų:)
1)Vienastoks, pardavęs Nežinau.lt, galėtų išvažiuoti ilgų ilgų atostogų. Arba nusipirkti naują automobilį. Arba išleisti pinigus kur kas kūrybiškiau. Tai visai įmanoma, kai gauni $51,373.14.

Beje, pats Vienastoks neseniai rašė apie svetainę, kuri matuoja tinklalapių vertę pagal tai, kiek kartų jie buvo paminėti išskirtinai blogosferoje. Jos rezultatai leidžia kitaip pažvelgti į puslapių populiarumą. Pavyzdžiui, Delfi.lt įrašytas į 24203 vietą, o One.lt tik į 258849 vietą. Tuo tarpu nežinau.lt yra 26899-a svetainė, taigi turinti beveik tiek pat įtakos kiek Delfi.lt ir triuškinamai lenkianti tokius portalus kaip One.

Mano minima svetainių vertės skaičiuoklė suteikia dar daugiau pasitenkinimo tinklaraštininkams. Pagal ją visokie delfiai verti apskrito nulio:) Jei netikit, cituoju: "Your blog, www.delfi.lt, is worth $0.00". Jau minėtas One.lt, tiek pat. Kaip ir Delfi.lt blogas, beje.

Linksmybės, ane? O moralas paprastas: jei netenkina atsakymas, užduok kitą klausimą:)

Read more...

Su gimtadieniu, Woody Allenai!

>> 2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

1935 metais gruodžio pirmoji reiškė ne tik žiemos, bet ir Allano Stewarto Konigsbergo gyvenimo pradžią. Todėl šiandien šis žmogus švenčia 73-ąjį savo gimtadienį, tiesa, daugiau sveikinimų jis greičiausiai sulauks garsaus kino režisieriaus, scenaristo, aktoriaus ir rašytojo Woody Alleno pavarde.

Woody Allenas gimė Niujorke ir nuo to laiko jiedu neatsiejami. Neurotiko niujorkiečio, dažnai rašytojo, charakteris tapo vizitine jo kaip aktoriaus kortele.

Savo karjerą jis pradėjo penkiolikos, kai debiutavo rašydamas laikraščiams trumpus sąmojus. Vėliau ėmė dalyvauti komikų vakaruose, kol 1965 metais buvo pasamdytas sukurti scenarijų filmui "What's New Pussycat". Po metų režisierius susuko pirmąjį savo filmą "What's up, Tiger Lily?"

Nuo to laiko Woody Allenas sukūrė begalę filmų, beveik visuose vaidino pats ir beveik visi pelnė kokį nors apdovanojimą. Vien "Oskarams" jis buvo nominuotas 21 kartą: gavo 14 nominacijų kaip scenaristas, šešias kaip režisierius ir vieną kaip aktorius. Laimėjo tris JAV Kino akademijos statulėles: dvi už scenarijus ("Annie Hall"ir "Hannah and her sisters") ir vieną už režisūrą "Annie Hall"). "Annie Hall" tapo apskritai bene geriausiai įvertintu jo kūriniu, mat už vaidmenį jame W.Allenas ir buvo tą vienintelį kartą nominuotas "Oskarui" kaip geriausias aktorius. Tačiau dėmesio verti dauguma jo kūrinių. Pavyzdžiui, Lietuvos televizija neseniai rodė 10 režisieriaus filmų. Visi 10 buvo verti dėmesio.

Kartu su šiuo kino keistuoliu per jo filmus keliauja ir moterys, dažnai pavadinamos jo mūzomis: Diane Keaton, Mia Farrow, dabar tokia kartais tituluojama Scarlett Johansson. Nors jaunoji aktorė pareiškė nenorinti būti vieno režisieriaus aktore, ji nusifilmavo ir dabar Lietuvoje rodomame W.Alleno filme "Viki Kristina Barselona".

Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti jo stilių, pavadinčiau W.Alleną literatūriškiausiu visų laikų kino kūrėju. Jo filmai, dažniausiai komedijos, kupini kitų kūrinių ar gyvenimo situacijų parodijos, kuri atsiskleidžia ne tik siužetu, bet ir ilguose, tačiau neprailgstančiuose dialoguose ir monologuose.

Visko apie šį žmogų, beje, mokantį ir groti klarnetu, nė neketinau surašyti. Jeigu norite pasidomėti plačiau, galite pradėti kad ir nuo čia. Bet esminius W.Alleno vaidybos ir filmų dialogų bruožus atskleidžia ši ištrauka iš jau minėto filmo "Annie Hall".

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP