Tai, ką mes duodame pasauliui

Šiandien gavau nuorodą į videoreportažą apie štai šį flashmobą.



Vakar lietuvišką, t.y. smulkesnę ir mažiau įspūdingą masinio sustingimo versiją buvo galima išvysti ir Vilniuje.

Tokios akcijos jau keletą metų nėra naujiena nei pasaulyje, nei pas mus. Tačiau vis dar kartais susimąstau, kodėl jos vyksta.

Visų pirma, manau, kad flashmobai galėjo išpopuliarėti tik tokioje mums žinomos žmonijos istorijos fazėje, kokioje gyvename dabar. Arba Romoje imperijos klestėjimo metais (su tam tikrom išlygom dėl vergijos ir pan.). Trumpai tariant, tokie renginiai galimi tuomet, kai atsiranda kritinė masė žmonių, kurie nemato reikalo dėl ko nors stengtis. Kai jiems atrodo, kad aplink vyrauja taika, viskas savaime (ekonomika, socialinė sistema, etc.) juda geryn ir t.t.

Dar pridėčiau absurdiškumo elementą, nes flashmobai man primena Charmsą. Šis rašytojas prirašė krūvą absurdiškų kūrinėlių, kurie, pavyzdžiui, gali baigtis konstatavimu, kad šito rašyti net nevertėjo pradėti. Bet juos skaitai ir supranti, kad visa tai parašyta ne be reikalo, matai prasmę. Flashmobai irgi turi prasmę, kartais net meninę vertę. Pavyzdžiui, jau aprašytojo lietuviškojo (nuoroda dar kartą) organizatoriai teigė ne itin originalią, bet svarbią tiesą - šiais visuotinio skubėjimo laikais visai naudinga akimirkai kitai sustingi ir tiesiog būti.

"Tiesiog būti" yra vienas žaviausių flashmobo elementų. Būrys žmonių tiesiog kažką daro kartu. Be to, jie dar ir išsiskiria iš masės. Sujungiami, regis, nesuderinami dalykai - nuo anonimiškumo pavargę žmonės išsiskiria iš minios, atkreipia į save dėmesį, tačiau tuo pat metu priklauso miniai. Taip drąsiau, gal netgi padeda atsikratyti tam tikrų kompleksų.

Flashmobai - tai protestai prieš kasdienybę. Bet jie taikūs ir gal net priverčia ką nors susimąstyti.

Tačiau kad šis įrašas netaptų vien panašių akcijų pašlovinimų, pažersiu ir truputį kritikos. Tikiuosi, kad šis reikalas niekada netaps pernelyg visuotiniu, nes per didelė minia yra linkusi į psichozę. Be to, vieną dieną flashmobai nieko nebestebins. Kas tada?