Iš amžinųjų dėdės Mykolo tiesų (6)

>> 2008 m. kovo 14 d., penktadienis

Gimtadieniai - tai būdas pratinti žmones prie gėlių. Ypač jubiliejai. Kuo didesnis jubiliejus, tuo daugiau sveikintojų. Kuo daugiau sveikintojų, tuo daugiau gėlių. Ir taip vis daugyn ir daugyn, iki pat grabo lentos gėlių jūroje.

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)

– Vienas seniausių žaidimų pasaulyje – „katės lopšys”. Net eskimai jį moka.
– Nejaugi?!
– Gal šimtą tūkstančių metų ar daugiau suaugusieji kiša vaikams prieš akis suraizgytas virvutes.
– Uhu.
Niutas liko susirangęs ant savo kėdės. Jis išskėtė dažais ištepliotus delnus, tarsi tarp jų būtų išraizgytas „katės lopšys”.
– Nenuostabu, kad vaikai užauga pamišėliais. Tas „katės lopšys” tėra keli iksai tarp kažkieno delnų, o vaikučiai spokso, spokso, spokso į visus tuos iksus.
– Ir?
–Jokios, po velnių, katės, jokio, po velnių lopšio.

K. Vonnnegut, 1963.

Back to TOP

Kačių lopšiai