Lietuva
>> 2009 m. liepos 7 d., antradienis
Aš pasikartosiu, nors esu kažkam jau sakęs. Lietuva - tai ne teritorija, gal net ne kalba ar kažkas kitas konkretus. Lietuva - tai idėja.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Prenumerata
Pranešimai
Komentarai
– Vienas seniausių žaidimų pasaulyje – „katės lopšys”. Net eskimai jį moka.– Nejaugi?!
– Gal šimtą tūkstančių metų ar daugiau suaugusieji kiša vaikams prieš akis suraizgytas virvutes.
– Uhu.
Niutas liko susirangęs ant savo kėdės. Jis išskėtė dažais ištepliotus delnus, tarsi tarp jų būtų išraizgytas „katės lopšys”.
– Nenuostabu, kad vaikai užauga pamišėliais. Tas „katės lopšys” tėra keli iksai tarp kažkieno delnų, o vaikučiai spokso, spokso, spokso į visus tuos iksus.
– Ir?
–Jokios, po velnių, katės, jokio, po velnių lopšio.
K. Vonnnegut, 1963.
Jei patinka šis tinklaraštis
Kviečių įsidėti "Kačių lopšių" skydelį
5 komentarai (-ų):
Kieno?:)
visų, ją mylinčių:)
persiklausei dainų šventės renginių? :p ok, ok, gražiai pasakyta :)
@Vilma, iš esmės buvau tik himno giedot - tai turbūt buvo vardo tūkstantmečio renginys:) Bet Lietuvos kaip idėjos koncepcija - ne vien gražumas. Tai sprendžia daugybę problemų. Pavyzdžiui, ką laikyti lietuviu? Ar emigrantas laikytinas mažiau lietuviu? Kokia turėtų būti Lietuvos teritorija? Kas yra Lietuva? Etc. Lietuva - tai idėja.
Yep, Lietuva yra mumyse. Arba jos nėra. Tada kyla klausimai ;)
Rašyti komentarą