Amžiaus sutartinė

Jeigu pastarosiomis dienomis teko būti (gyventi) prie kurios nors Vilniaus mokyklos, turbūt pastebėjote, jog jos kitokios nei paprastai. Šalia būtinai stovi autobusas, per kurį, žinoma, nesimato, kas darosi pėsčiųjų perėjos priegose. Nosį (ir ūsus) pro švietimo įstaigos duris reguliariai iškiša (ūsuotas) policijos pareigūnas. O tam tikru metu, dažniausiai - vakarop, aplink mokyklą pabyra grandinės žmonių baltomis kortelėmis po kaklu. Oficialiai tai vadinasi "Lietuvos tūkstanmečio dainų šventė. Amžių sutartinė".

Žavus renginys. Tačiau kol kas didžiausią įspūdį iš jo man paliko vakar vakaras. Pravėręs balkoną viename Vilniaus mikrorajonų išgirdau visą Babiloną. Kelios merginos būriavosi prie suoliuko ir čiauškėjo fluently English, o jų tekstus į savo tarmę lietuvių ir rusų kalbų mišiniu emocingai vertėsi keli jaunuoliai. Atrodo, kompanijos puikiai rado bendrą šneką - juk gal dar lietuviai. "Štai kaip atrodo vienodo amžiaus sutartinė", - pagalvojau.