Į Europos parlamentą reikia rinkti asmenis, o ne partijas

Pastarosiomis dienomis uoliai apgailestaujama, kad lietuviai nesiveržia balsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Ši tendencija matoma visoje Europos Sąjungoje(ES), mat žmonės vis dar nesupranta, kaip tie septyni šimtai veikėjų kažkur žemyno viduryje prisideda prie jų kasdienio gyvenimo. Bet, mano galva, yra būdas, kaip paskatinti mūsų tautiečius būti aktyvesnius - reikia leisti balsuoti už konkrečius politikus, o ne už partijas.

Europarlamentarus mes renkame vienoje daugiamandatėje pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu. Paprastai šnekant, išsirenkame partiją (koaliciją) ir penkiems politikams iš jos sąrašo atiduodame pirmumo balus. Tuo galimybė paremti atskirus politikus ir baigiasi. Kaip toje reklamoje: nori kitokio garnyro prie kepsnio - ne, negalima. Imk tokį komplektą, kokį duoda, ir džiaukis. Negali, pavyzdžiui, balsuoti už Vytautą Landsbergį, Leonidą Donskį, tėvą ir sūnų Paleckius (gal būtų pirmieji tokie ES?) bei dar juokais išsirinkti kokį nors veikėją, nemokantį nė vienos užsienio kalbos. Mat jie visi yra skirtinguose sąrašuose.

Pirmenybė atiduodama partijoms, o ne politikams. Žinant lietuvių meilę joms, nieko keista, kad dažnas nusispjauna į EP rinkimus. Tautiečiai kur kas aktyviau eina prie balsadėžių per prezidento rinkimus, nes gali balsuoti už konkretų asmenį. Ši tendencija, žinoma, nėra itin sveika demokratijai, tačiau kenkia mažiau nei žmonių apatija rinkimams. Be to, kadangi renkame 12 atstovų, galėtume sudaryti savotišką europietiškų politikų rinktinę, kurie visi tikrai nepriklauso vienai Lietuvos partijai.

Galų gale, už valstybės viduje veikiančias partijas prasilenkia su EP politinių jėgų struktūra. ES parlamentas visų pirma sprendžia visam blokui rūpimas problemas. Dirbti Europoje išrinkti Lietuvos atstovai nesusijungia į valstybės gynėjų frakciją ir nekovoja tik už savo tautiečių teises, o įsilieja į visą ES apimančias politines grupes. Tokiu būdu Seime besikapojantys politikai Briuselyje ir Strasbūre tampa frakcijos bičiuliais - nors tai, žinoma, netrukdo organizuoti bent parodomąsias pjautynes Lietuvoje. Šioje EP kadencijoje Liberalų ir demokratų aljanse už Europą dirbo ir Darbo partijos, ir Liberalų ir centro sąjungos deleguoti politikai.

Europa ilgai ginčijosi dėl bendros visoje Sąjungoje EP balsavimo tvarkos įvedimo, bet, kaip dažnai šiam blokui nutinka, geros iniciatyvos skendo pasiūlymų ir interesų gausoje. Šiuo metu egzistuoja tam tikros rinkimų sistemos gairės, tačiau kiekviena valstybė konkrečią tvarką renkasi pagal savo tradicijas ir poreikius. Pavyzdžiui, Liuksemburgo rinkėjai gali rinktis politikus iš skirtingų sąrašų. Maltoje ir Airijoje balsuojama už individualius kandidatus. Jei ES nesutars dėl bendros tvarkos, galbūt ir Lietuvai būtų naudinga žengti tokia linkme.

Štai - pasireiškiau:)