Pasidžiaukime bent pusdienį!

>> 2009 m. balandžio 6 d., pirmadienis

Visus su pergale! Ne Vilniaus - visos Lietuvos. Džiugu, kai nors dienai ar dviem svarbiau už sunkmetį tampa malonūs pasiekimai. Gaila galbūt tik, kad antrame plane tradiciškai liko kitų sportininkų medaliai, net jeigu ir čempionatas vyko Lietuvoje, o apdovanojimas tapo istoriniu. Kas tingi spaust nuorodas, aš čia apie imtynininką Mindaugą Ežerskį.

2 komentarai (-ų):

Vilma pirmadienis, balandžio 06, 2009 7:35:00 popiet: o va, apie Ežerskį iš tavęs sužinojau :D
savaitgalis per daug gamtiškas buvo, tai dar vis neįsivažiuojų į miesto gyvenimą. o kad Rytas laimėjo tai ryte sužinojau beskaitydama imeilus, kur bičiuliai krykštaudami siuntė laiškus. jėga :)) nepavyko sudalyvaut žiūrėjime, bet smagu iš tikro.
Eugenijus I. pirmadienis, balandžio 06, 2009 9:03:00 popiet: Nesidomiu as sportu, bet bet galiu pasidziaukt kartu su jumis... is solidarumo:D

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)

– Vienas seniausių žaidimų pasaulyje – „katės lopšys”. Net eskimai jį moka.
– Nejaugi?!
– Gal šimtą tūkstančių metų ar daugiau suaugusieji kiša vaikams prieš akis suraizgytas virvutes.
– Uhu.
Niutas liko susirangęs ant savo kėdės. Jis išskėtė dažais ištepliotus delnus, tarsi tarp jų būtų išraizgytas „katės lopšys”.
– Nenuostabu, kad vaikai užauga pamišėliais. Tas „katės lopšys” tėra keli iksai tarp kažkieno delnų, o vaikučiai spokso, spokso, spokso į visus tuos iksus.
– Ir?
–Jokios, po velnių, katės, jokio, po velnių lopšio.

K. Vonnnegut, 1963.

Back to TOP

Kačių lopšiai