Gyvenimas - tai šiaudelis gerti pieną

Atsitiktinai į virtuvę pateko "Sipahh" šiaudeliai. Tai kiek storesni nei įprasti vamzdeliai, kurių viduje yra kokio nors skonio granulės (mano bandytos - neva šokoladinės). Kai per "Sipahh" trauki pieną, jo skonį papildo (pagardina/iškreipia?) šiaudelio "įdaro" skonis. Galima keisti ir kitų gėrimų skonius, nors subalansuota, kaip jau minėjau, pienui. Atrodo maždaug šitaip:


Tačiau rašau ne dėl reklamos. Reikalas tas, kad man šitie "Sipahh" - savotiška mūsų pasaulio metafora. Po velnių, juk tai tikrų tikriausias simuliakras - geri pieną, matai, kad geri jį - baltą, tam tikros konsistencijos, iš butelio su užrašu "Pienas". O skonis - šokoladinis, vanilinis, braškinis ar dar velniai žino koks. Beje, ir šiek tiek sintetinis.

Dar "Sipahh" primena filtrus, kurių mes naudojame vis daugiau. Nemėgsti pieno, bet siurbčiojant per skonį pakeičiantį šiaudelį jis jau visai nieko? Kaip ir lūšnynais geriausia baisėtis kino teatro kėdėje (atleiskite už jau gana nuvalkiotą pavyzdį). Arba grožėtis gamta per mašinos ar traukinio langą, televizoriaus ar kompiuterio ekraną, o ne išėjus pasivaikščioti. Kaip ir bendrauti vis labiau linkstame per įvairias komunikacijas ir per jas gauname tai, kas realybėje apstatyta barikadomis. Pavyzdžiui, ar pavyktų gyvenime kasdien diskutuoti su ponais Raču ar Zuoku laisvai ir drąsiai taip, kai galima blogosferoje?

Galiausiai "Sipahh" - tai gamtos tvarkos keitimas. Per milijonus metų išsivystė karvė, kurią per tūkstančius metų žmonės išmoko melžti, kad gautų pieno. Dabar žemiečiai dar sugalvojo, kaip patobulinti jo skonį. Tie patys, kurie tuoj sugalvos, kaip patobulinti patį žmogų, kad jis gyventų kitaip nei iki šiol jam buvo skirta.

p.s. aš ne prieš evoliuciją:)