„Daktaro Parnaso fantazariumas“: pasakoti smagu

>> 2010 m. vasario 9 d., antradienis

Tarp praėjusiais metais sukurtų filmų ne vien „Avataro“ herojai patekdavo į kitą realybę. Dar vienas įspūdingas šios pasakojimo technikos pavyzdys – legendinės „Monty Python“ komikų trupės nario Terrio Gilliamo režisuotas ir iš dalies parašytas „Daktaro Parnaso fantazariumas“. Pagrindinis skirtumas tas, kad „Avataras“ linksta į mokslinę fantastiką, o „Fantazariumas“ labiau panašus į pasaką.

Labai nesiplėsiu, nes rizikuoju patekti į pačias klaidžiausias įmanomas pinkles, nors greičiausiai toks ir yra „Fantazariumo“ tikslas. Kodėl? Todėl, kad filmas, apie kurį bandau pradėti pasakoji, pats yra odė pasakojimams. Nesvarbu kokiems – įvairiausių žanrų, stilių, nuotaikų. „Fantazariumas“ tiesiog trykšte trykšta pagarba didingam žmogaus gebėjimui fantazuoti ir pasakoti. Pasakojimo svarbos amplitudė svyruoja nuo aksiomos, kad pasakojimai verčia suktis pasaulį, iki minties, kad pasakoti – tiesiog smagu. Pavyzdžių nepateiksiu, nes nenoriu atimti žiūrėjimo malonumo. Tik užsiminsiu, kad norint sužinoti atsakymus teks peržiūrėti visą filmą.

O dabar vėl grįžkime į pradžią. Daktaras Parnasas – per laiką ir pasaulį su skurdžia palyda keliaujantis stebuklingo teatro šeimininkas. Savo žiūrovus jis pakviečia įeiti į magišką veidrodį ir šie atsiduria pasaulyje, sukurtame iš žmogaus charakterio ir Parnaso fantazijos. Iš pradžių svečias klaidžioja po animuotą erdvę, kurioje atgyja jo didžiausios svajonės ir manijos, pavyzdžiui, viena madinga ir turtinga poniutė išvysta miiilžiniškus batus. Vėliau, priklausomai nuo sugedimo laipsnio, Daktaro Parnaso fantazijos dalyvis gauna užduotį: jis turi rinktis tarp savo silpnybių ir amžinųjų vertybių. Toks žaidimas – puiki proga lažyboms, kurios velniškai patinka pačiam velniui – Ponui Nikui...

Pasirodo, savotiška Parnaso ir Niko draugystė tęsiasi jau ilgiau nei tūkstantmetį. Nuo tada, kai kipšas suteikė daktarui nemirtingumą, o pastarasis pažadėjo jam savo pirmąjį vaiką, kai šiam sukaks šešiolika. Tik dabar, prabėgus tiek amžių, Parnasas supranta, ką iš tiesų atidavė, nes tik dabar jis turi dukterį Valentiną, kurią suvaidino nestandartinio grožio raudonplaukė Lily Cole. Artėjant lemtingam dukters gimtadieniui, didysis fantazuotojas ima sukti galvą, kaip apsaugoti Valentiną. O čia jam kaip tik į pagalbą ateina atmintį praradęs plevėsa Tonis, kurį filme suvaidino net keturi puikūs aktoriai. Gal būtų užtekę ir vieno, tačiau Heathas Ledgeris nesulaukė filmavimo pabaigos. Todėl į pagalbą atėjo Johnny Deppas, Jude'as Law ir Colinas Farrellas. Paprastai vien šios pavardės rodo filmo kokybę. Tiesa, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nepaisant kelių sudėtingų ėjimų, pirmas epitetas, kuris ateina į galvą bandant apibūdinti šį filmą – ech, koks smagus pasakojimas.

Rašyti komentarą

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP