Knygų grąžinimo garantija

>> 2008 m. balandžio 20 d., sekmadienis

Vakar lyg ir visai netyčia buvau įsuktas į shoppinimosi ratą. To, kas mažiausiai turi prasmę - garderobo. Bet, mano naudai, procedūroms artėjant prie visiškos pabaigos, sugebėjau šmurkštelti ir į knygyną.

Tenai dingtelėjo mintis: ar tik nebus knygos vienintelis dalykas tame didžiuliame prekybos plote, kurį pirkdami nereikalaujame garantijų, nesaugome pirkimo čekių ir apskritai nesiruošiame grąžinti, jei nepatiks pavartojus?

1 komentarai (-ų):

Anonimiškas penktadienis, balandžio 25, 2008 4:37:00 popiet: Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)

– Vienas seniausių žaidimų pasaulyje – „katės lopšys”. Net eskimai jį moka.
– Nejaugi?!
– Gal šimtą tūkstančių metų ar daugiau suaugusieji kiša vaikams prieš akis suraizgytas virvutes.
– Uhu.
Niutas liko susirangęs ant savo kėdės. Jis išskėtė dažais ištepliotus delnus, tarsi tarp jų būtų išraizgytas „katės lopšys”.
– Nenuostabu, kad vaikai užauga pamišėliais. Tas „katės lopšys” tėra keli iksai tarp kažkieno delnų, o vaikučiai spokso, spokso, spokso į visus tuos iksus.
– Ir?
–Jokios, po velnių, katės, jokio, po velnių lopšio.

K. Vonnnegut, 1963.

Back to TOP

Kačių lopšiai