Informacinė visuomenė (papildytas)

Kitaip nei kokie britai, mes, lietuviai, kol kas neturim teisės leisti sau netikėti ES nauda. Privalom kliautis Lisabonos strategija ir įsivaizduoti, kad dideli maišai milijonų pavers mus informacine visuomene. Aš irgi tikiu. Perfrazavus S.Šaltenį, tenka tikėt. Bet, prisipažinsiu, kartais būna sunku, nors tu ką.

Prieš porą savaičių Vilniaus savivaldybė pristatė elektroninį bilietą viešajam transportui. Štai tokį:
Kaip tuomet sakė visų gerbiamas meras J.Imbrasas, šitas daiktas - ultrahypermodernus, o jau jo galimybės - neišmatuojamos: pasipildyt jį bus galima kad ir mobiliuoju telefonu, tiek dienų, kiek norėsi, pametus išduos naują su buvusiojo sąskaita. O jei to dar maža, jis netgi padės nusipirkti kavos (nors šito naudos aš ne visai suprantu, nes vieną mokėjimo kortelę jau turiu, bet, tarkim, kažkam pravers). Vienu žodžiu, tikras stebuklas.

Tačiau žiauri realybė eilinį kartą apsunkino mano tikėjimą elektronine ateitim (galiu guostis nebent tuo, kad taip nutinka visiems tikėjimams, kai kurie vien už to ir laikosi).

Visų pirma, sužinojau, jog visos išgirtosios galimybės rasis ateityje, o ateitis, kaip byloja tautos patirtis, yra viena neapibrėžčiausių įmanoma sąvokų Lietuvoje.

Vėliau e-bilietai staiga tapo deficitu, mat žmonių susidomėjimas jais viešuoju transportu besirūpinančią bendrovę užklupo nepasiruošusią, lyg koks sniegas kelininkus.

Tada nugirdau, jog bent pradžioje, dėl viso pikto, patartina su savimi vežiotis ir bilieto papildymo čekį, jeigu netyčia sustreikuotų stebuklingas bilietų tikrinimo aparatas kontrolieriaus rankose arba kontrolierius nebūtų pasiskaitęs visos naudojimosi juo instrukcijos. Ne pro šalį kol kas su savimi turėti ir lankstinuką, į kurį reikia įrašyti bilieto numerį . Taigi vietoj vieno "nuolatinio", dabar patartina vežiotis ir "nuolatinį", ir du "laikinus" popiergalius.

Įdomiausi nuotykiai laukė tuomet, kai draugė per pristatymą gavo apdainuojamąjį bilietą ir padovanojo man.

Iš pradžių paaiškėjo, kad mano rajone vienas spaudos kioskas neturi specialios vėliavėlės, taigi ir aparato bilietams pildyti (internetu ar mobiliuoju tai bus galima padaryti tik ateityje), o kitas, regis, apskritai protestuoja prieš pasaulį ir nebeveikia. Pagaliau šiandien netoli Radvilų rūmų radau kioską, kuris atitiko visus reikalavimus: ir veikė, ir turėjo vėliavėlę. Tačiau turėjau ilgai įtikinėti pardavėją, kad galiu pasipildyti bilietą 12 litų. Kai galų gale man pavyko (ji dievagojosi, kad iki tol aš vis minėjau mistinę 15 litų sumą), ji nuskanavo reikalingą barkodą ir...pateikė ultimatumą: arba perku papildymą kartu su nauju e-bilietu, arba ji man nieko neparduos...

Kaip jau minėjau, tikiu informacinės visuomenės galimybe, taigi kaip tikintysis, esu nuolankus - ultimatumui pasidaviau. Dabar turiu du e-bilietus, ir laukiu, kol ateis kitas mėnuo ir galbūt jau bus galima pildyti abu.

Taigi žodis "ateitis" mane vis dar guodžia - nesu iš tų niurgzlių, kurie nori iš valdžios tobulumo čia ir dabar (nors mane šiek tiek stebina, kad nauja, graži ir spalvota, vaikų žaidimo aikštelė išdygo lapkričio pabaigoje, t.y. prieš žiemą, tačiau tai jau kita tema). Be to, žinau, kad tai mano vieno istorija, ir yra tikimybė, jog niekam kitam nieko panašaus nepasitaikė. Ir vis dėlto dėl vieno dalyko neramu, kad ir kaip tikėčiau. Esu beveik šventai įsitikinęs, jog vargšės pardavėjos tiesiog neturi normalios ir išsamios informacijos apie tuos e-bilietus. Kažkodėl neapleidžia nuojauta, kad taip nutiks ir su kontrolieriais, kad bus problemų ir norint pasipildyt sąskaitą telefonu, ir netgi su ta kava....

Nors kita vertus, ar kas nors kada nors sakė, kad informacine visuomene būti lengva?

(Papildymas, gruodžio 11)Šiandien sužinojau, kad gi šį mėnesį apskritai niekas e-bilietų netikrins, mat kontrolieriai dar nesinešioja tam skirtų specialių prietaisų.