Jeckau Pleckau, tai bėda - jau dvylikė valanda...

Šiandien nutiko pora nuostabių dalykų. Tačiau nutiko ir vienas dalykas, kurį kažkodėl norėtųsi vertinti ironiškai. Netrukus turbūt prasidės, o gal jau ir prasidėjo, tas taškymasis sentimentais, kurio užslėptas tikslas dažniausiai būna liaupsintojų pasimėgavimas savimi ir noras pasišildyti velionio šlovės spinduliuose. Vis dėlto įdomiausia, kaip ši situacija atrodytų pačiam K.Vonnegutui ir leidžiu sau spėti, jog šiuo atveju jis pasitelktų Kilgorą Troutą, nors gal greičiau Bokononą. „Galiu pasakyti bet ką, kad tik būtų linksma, dažnai netgi pačiose siaubingiausiose situacijose", - kartą pareiškė vienas unikaliausių pasaulio rašytojų. Tačiau šios situacijos jis turbūt nelaikytų "pačia siaubingiausia".
Anyway, pagarba šiam žmogui, ir ne vien už fantastiškus tekstus. Juk jis dar XX amžiaus viduryje aprašė, kaip "Skerdyklos Nr.5" herojus Bilis su kartu iš Žemės pagrobta porno žvaigžde gyveno Tralfamadoro planetos zoologijos sode, stikliniame kambaryje. Kai kas tai siūlo lyginti su akvariumais ir panašiais realybės šou. Arba vienas pagrindinių K.Vonneguto leitmotyvų - ketvirtasis matmuo, t.y. laikas ir kelionės juo. Ar tai neprimena time shifting technologijos, leidžiančios šiuolaikinės TV žiūrovui keliauti per televizijos kanalų siūlomą programą taip, kaip jis nori?