Reklama vs. televizija

>> 2007 m. gegužės 29 d., antradienis

Televizija (čia, kaip ir visur šitame tekste kalbu apie pačią televiziją kaip reiškinį, o ne tuos, kurie iš jos valgo duoną) yra nedėkingas sutvėrimas. Neabsoliutinu šito teiginio, bet reklamos užsakovai turi moralinę (nesakau, kad jie turi moralę) teisę kiekvienas sudaužyti bent po tris televizorių ekranus. Jei ne naujų sklaidos formų panorėjusi reklama, televizijai po Antrojo pasaulinio karo turbūt nebūtų pavykę taip išpopuliarėti. Jei ne reklamos mokami milijardai, televizininkai negalėtų žarstyti saujas pinigų naujoms studijoms, filmams ir ekrano žvaigždėms. Jei ne už žiūrovus sumokanti reklama, visoms televizijoms būtų reikėję plėšti iš jų mokesčius pačioms. O tai gana skausminga jeigu nebūni kabelinė ar palydovinė televizija arba visuomeninis transliuotojas (Lietuvoje, beje, skausminga ir visuomeniniam, tačiau tai geresnė tema puslapiui lrt.lt).
Kaip ten bebūtų, išaugusi ir subrendusi televizija ėmė kratytis reklamos. Tiesa, dažniausiai svetimomis - technologijų - rankomis, be to, ne visada noriai. DVR (skaitmeninės TV programų įrašymo sistemos), youtube tipo interneto svetainės ir įvairūs videoblogai atėmė iš televizijos laidų tinklelio kūrimo monopolį, kai pasitelkus tokį galingą įrankį kaip įdomios laidos rodymo laikas, buvo galima sukurti masinės auditorijos paketus ir mesti juos tiesiai išsižiojusiems reklamos užsakovams. Dabar žiūrovai gali patys rinktis, kada ką žiūrėti, persukinėti reklamas ir t.t. Dauguma vaizdų internete apskritai pateikiami be reklamos. Kai kurie DVR netgi teikė reklamų persukimų funkciją, tačiau jai buvo pasipriešinta teisiniais būdais.
Vis dėlto, reklamos užsakovai - gudrūs ir landūs kaip kokie lapinai, todėl vis tiek sugalvoja, kaip
įsiūlyti reklamą. Patys paprasčiausi pavyzdžiai - keičiama tradicinės reklamos strategija: trumpėja reklamų intarpai (kad žiūrovams neapsimokėtų jų persukti), keičiasi jos formos: gamintojai tampa laidų rėmėjais, tiekia joms savo gaminius.
Tačiau prieš kardą kovojama ir su kitu kardu. Reklamos kapšelių gavėjai siūlo techninius sprendimus. Tokius, kaip, pavyzdžiui, technologija, kai persukant DVR įrašytoje laidoje esančias reklamas ar neįdomias programos vietas, ekrane pasirodo produkto logotipas arba itin trumpas reklaminis filmukas. Taip pat žiūrovui gali būti pateikta nuoroda, vedanti į sudominusio produkto išsamų pristatymą. Be to, turbūt ne už kalnų ta diena, kai reklama bus nuolat transliuojama TV ekrane, kaip šiuo metu yra interneto svetainėse.
Žinoma, visada yra ir metodas "nulupk litą" nuo vartotojo, t.y. kuriamos papildomo apmokestinimo strategijos, kai vartotojas nežiūri reklamos, tačiau išauga jo abonentinis mokestis.

Read more...

Išsiskaičiuokime pirmais dešimtais

>> 2007 m. gegužės 9 d., trečiadienis

Kalbant apie internetą dažniausiai su savotišku (lyg dėdės apie sūnėną) pasididžiavimu aukštinama jo begalybė. Jau tokios jo platumos ir matmenys, kad Ramusis vandenynas atrodo lyg balutė, o Everestas - degtuko aukščio. Tačiau ir tokie palyginimai esą skirti tik siauram žmogiškam protui, kuris tikrosios galybės net negali įsivaizduoti. Internetas - kaip visas kosmosas, kuris po didžiojo sprogimo, jei fizikai nemeluoja, vis dar plečiasi.
Vis dėlto, koks beribis bebūtų internetas ir su kokiu susižavėjimu bandytume apdainuoti jo erdves, nebūtų mes žmonės su savo žmogišku mąstymu, jei nebandytume jo išmatuoti. Niekada tiksliai nesužinosime, kiek pasaulyje yra televizorių ar telefonų, tačiau interneto dydį galime patikrinti kasdien. Prie pasaulinio žiniatinklio plėtimo prisdeda krūvos svetainių, neatsisipiriančių pagundai išmatuoti neišmatuojamą. Atskirų megabaitų vertos studijos, kiek tokios svetainės yra tikslios, tačiau, žinoma, pabandyti žavu.
Dar žaviau yra tai, kad jei lietuviškų televizijos ar radijo programų reitingų laukiame savaitę, kol sociologai pateiks savo 3 proc. tikslumo skaičiavimus, tai lietuvišką internetą taip pat galime išsimatuoti kasdien. Šiomis dienomis pasirodė ir naujiena lietuviškų interneto matuoklių sferoje. Dar įdomiau, kad čia pat galime lyginti savo vartojimo įpročius su latviais, estais bei lenkais.
Iš karto krinta į akis, kad Lenkijoje, kitaip nei Baltijos valstybėse, tarp populiariausių yra globaliosios svetainės:google (1-as), wikipedia (7-a), youtube (10-a). Tuo tarpu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje karaliauja delfi, one ir autoplius tipo svetainės. Be to, Lietuvoje ir Latvijoje praktiškai visų vietinių svetainių populiarumas dešimtuke auga, o Estijoje ir ypač Lenkijoje - krinta. Ar tik nebus taip, kad esame itin konservatyvūs ir bijome nuklysti nuo kasdienio savo kelio delfi.lt - one.lt - <...> - klase.lt - vel delfi.lt?O gal tada ir internetas mums - ne toks jau beribis?

Read more...

  © Blogger template Digi-digi by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP